S. Žurauskaitė – tarp Lietuvos ir Olandijos

Muzikos pedagogikos kelią pasirinkusi Sigita Žurauskaitė grįžo trumpam į Lietuvą – aplankyti tėvų, draugų, neaplenkė ir Muzikos akademijos, kurioje pabaigė studijas. Šiuo metu diriguojanti chorui ir rašanti aranžuotes lietuvių liaudies dainoms Sigita vis ieško būdų, kaip galėtų populiarinti Lietuvos kultūrą Olandijoje, kur mergina dabar gyvena ir dirba.

Sigita, papasakok apie savo mokslus. Kokiomis temomis rašei baigiamuosius darbus?

Bakalaurinio darbo tema buvo „Kryptingo meninio ugdymo patrauklumas mokiniams“. Šią temą pasirinkau, nes tuo metu atlikinėjau praktiką Kauno „J. Urbšio katalikiškoje“ mokykloje, kuri daug dėmesio skyrė kryptingo meninio ugdymo programai. Taip pat dirbau su klase, kuri mokėsi muzikos sustiprintu lygiu. Man buvo įdomu, ar ši programa iš tiesų yra naudinga mokiniams, kaip kad teigia mokytojai.

Magistrinio darbo tema buvo „What is the role of the musician in the process of making traditional music internationally recognizable and internationally attractive?“ (liet. Kokia yra muzikanto įtaka populiarinant tradicinę muziką užsienyje?). Šią temą pasirinkau dėl kelių priežasčių: kadangi esu baigusi ne tik bendrąją muzikos didaktiką, bet ir politikos mokslus, savo magistriniame darbe norėjau šias dvi kryptis sujungti. Taip pat nors magistrą studijavau Olandijoje, nenorėjau nutolti nuo savo šaknų – magistro baigiamajame darbe bandžiau atskleisti ir savo krašto ypatumus. Jau būnant Olandijoje labai susidomėjau, kodėl vienų tautų tradicinė liaudies muzika yra labiau žinoma, populiari nei kitų. Pavyzdžiui, ispanišką flamenco žino visas pasaulis, bet lietuviškas sutartines žino tikrai nedaugelis. Atlikdama šį tyrimą susipažinau su Veronika Povilioniene bei užsienio muzikantais, kurie yra labai gerai žinomi ne tik savose šalyse, bet ir visame pasaulyje.

O kodėl magistro darbą rašei jau Olandijoje? Kas skatino pakeisti šalį?

Kaip jau minėjau, norėjau sujungti abi mokslo šakas – muziką ir politiką, tačiau Lietuvoje neradau tinkamos studijų programos šiam tikslui. Netikėtai radau, jog „Princ Claus Conservatory“, kuri yra Groningene (Olandijoje), siūlo tokią programą „New Audiences and Innovative Practice“. Šioje programoje visiškai kitaip žiūrima į muzikanto specialybę – plačiau, moderniau, giliau. Manau, jog kiekvienas muzikantas turėtų pajausti tai, ką besimokydama pajaučiau aš.

Tai kokie visgi yra esminiai skirtumai tarp studijų Lietuvoje ir Olandijoje? Kur galime tobulėti?

Man labai patiko Olandijoje tai, jog dėstytojas – tavo draugas. Nors jie tikrai daug reikalauja iš studentų, nes konservatorija Olandijoje yra aukšto lygio, tačiau bendravimas yra daug šiltesnis bei atviresnis. Studentai dėstytojus vadina vardais, apie laipsnius net nekalbama, jaučiama pagarba bei noras padėti. Nors negaliu skųstis, man Lietuvoje labai pasisekė su dėstytojais – M. Čepinskienė, E. Merkšaitienė, A. Dambrauskas ir kitais, juos visada miniu tik geru žodžiu (šypsosi).

O kokie studentai Olandijoje?

Žinot, jie nebijo pasakyti, kas jiems nepatinka, nebijo kovoti už savo teises – manau to trūksta Lietuvos studentams. Groningene studentai yra tikri „fanatikai“. Jie groja visą dieną ir visur – jei ne klasėje, tai konservatorijos koridoriuose ar lauke. Kiekvieną vakarą visi eina į koncertus, po kurių būna jam sessions. Taip pat pastebėjau, jog Lietuvoje džiazą besimokantys studentai labai greitai pasijaučia žvaigždėmis, kas jiems trukdo iš tiesų jomis tapti. Olandijoje, nors studentai ir groja kaip „žvėrys“ ir po pirmų metų be problemų įstoja į „Berklee College of Music“, tačiau apie jokį „sužvaigdžėdjimą“ nėra net kalbos.

Studijos svetur – ar sunku perprasti sistemą?

Dalykų, kuriuos mokiausi čia, Olandijoje, tikriausiai negalima rasti nei vienoje muzikos institucijoje Lietuvoje: Leading and Guiding, Creative Ensemble, Performance and Coomunication. Tai labai specifiniai, įdomūs, naudingi specialybės dalykai bei padedantys visiškai kitaip pažiūrėti į pačią muziką, projektus bei savo pasirinktą instrumentą. Studento vertinimai skiriasi kaip diena nuo nakties. Lietuvoje mokinausi puikiai, neturėjau tokio pažymio kaip devyni, tačiau Olandijoje iš pirmo dirigavimo egzamino gavau 7,5 ir visi mane sveikino – tai buvo aukštas balas. Iš visų magistro studentų, kurių buvo apie keturiasdešimt, buvo tik vienas dešimtukas. Dėstytojai pažymiais tikrai nesimėto, neužtenka vien tik gerai pagroti.

Kitas didelis skirtumas kaip patys studentai pasiruošia egzaminams: skiriamas dėmesys plakatams, apšvietimui, lokacijai, temai, video rengimas. Tikrai neužtenka ateiti, nusilenkti, pagroti, nusilenkti ir išeiti. Kai pamačiau pirmuosius egzaminus, sakiau grupiokams, jog lietuviai juos sunkiai išlaikytų. Mes juk nepratę galvoti apie apšvietimus ar kaip kuo originaliau perteikti muziką klausytojui. Svarbiausia tampa gerai pagroti, o kaip viskas atrodys – nelabai, deja, rūpi. Turiu pripažinti, jog šita pažymių sistema labai pakeitė mano požiūrį į studijas. Kadangi mokslas yra mokamas, niekas negauna stipendijų, todėl studentai mokosi dėl savęs ir aš tai pirmą kartą pajutau.

Skirtumai tikrai akivaizdūs. Ar turime ko pasimokyti iš kitų?

Lietuvos pedagogams galėčiau patarti, jog į studentus pradėtų žiūrėti ne kaip į jaunuolius, kurie nieko nežino, bet kaip į kolegas ir muzikantus, kurie turi tą patį užsidegimą gyventi su muzika. Jie turi perduoti savo turimas žinias ir įkvėpti studentus ieškoti naujų dalykų. Studentams galėčiau patarti būti dar smalsesniems bei gerbti vienas kitą. Taip pat ieškoti naujų būdų, kaip jie galėtų atlikti klasikinę muziką. Vis matau, jog buriasi nauji ansambliai, o tai labai džiugina. Linkiu būti drąsiems ir padėti vieni kitiems.

O ką galvoji daryti ateityje?

Mano ateities planai yra susiję su Olandija ir Lietuva. Noriu organizuoti projektus, kurie apjungtų šias dvi šalis. Taip pat ir toliau populiarinti lietuvių kultūrą įvairiais būdais, rašyti aranžuotes lietuvių liaudies dainoms, dirbti su vokaliniu kvartetu bei diriguoti chorams. Jaučiu didelį poreikį nepamiršti savo šaknų. Tikiuosi, jog su Lietuvos muzikantais bei menininkais atsiras glaudesnis tarpusavio ryšys ir ateityje surengsime ne vieną projektą čia, Olandijoje.