Jauni balsai prakalbino tremties atmintį
2026 m. kovo 14 d. Kauno karininkų ramovėje vyko XXXIII Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) ataskaitinis rinkiminis suvažiavimas. Į jį susirinko delegatai iš įvairių šalies vietovių, Sąjungos nariai ir svečiai, kuriems svarbi istorinės atminties puoselėjimo, pilietiškumo ir tautiškumo misija.
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga telkia sovietinių represijų paliestus žmones – ištremtuosius, įkalintuosius, jų šeimas ir rėmėjus. Pokariu Lietuva patyrė masines deportacijas, kurios draskė bendruomenes ir šeimas, o tremtis ir lageriai paliko gilius randus privačioje ir kolektyvinėje atmintyje. Kartu ši patirtis pagimdė didelį dvasios tvirtumą: išsaugotas tikėjimas, kalba, papročiai ir dainos tapo tylia, bet ištverminga rezistencija. LPKTS veikla iki šiol padeda šias patirtis įvardyti, išgirsti, liudyti ir perduoti tolesnėms kartoms, kad laisvė būtų suvokiama ne kaip duotybė, o kaip brangiai iškovota vertybė.
Renginio metu delegatus sveikino Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos prof. Sabinos Martinaitytės ir prof. Audronės Eitmanavičiūtės studentai – tarptautinių konkursų laureatai Ugnė Stražnickaitė, Paulius Katiliavas ir Mykolas Mikšys. Meninėje programoje skambėjo lietuvių liaudies dainos, originalios lietuvių kompozitorių dainos, taip pat duetai ir ansambliai. Publika ypač šiltai priėmė žinomas liaudies melodijas ir noriai dainavo kartu su solistais, sukurdama ypatingą bendrystės ir gyvo tradicijų tęsimo jausmą. Jaunųjų atlikėjų pasirodymams akompanavo ir su publika nuoširdžiai bendravo prof. Audronė Eitmanavičiūtė. Jos muzikinis jautrumas, šilta sceninė kultūra ir gebėjimas suburti klausytojus leido sukurti artimą ryšį tarp skirtingų kartų.
Muzika šiame istoriniame pasakojime užėmė ypatingą vietą. Liaudies dainos subūrė tremtinius atšiaurioje kasdienybėje, o partizaniškos giesmės ir tyliai perduodamos melodijos tapo savotišku nepalaužiamo tapatumo ženklu. Vėliau, atgimimo metais, chorai ir visuomeninis dainavimas padėjo suvienyti skirtingas kartas bei pasaulėžiūras, stiprino bendruomenės dvasią ir drąsą. Todėl ir šiandien dainavimas kartu su atlikėjais nėra vien estetinis potyris – tai atminties, solidarumo ir pilietiškos laikysenos tąsa.
Ši meninė dovana tapo gražiu tiltu tarp tremties patirtis išsaugojusios vyresniosios kartos ir jaunimo. Muzika sujungė istoriją ir dabartį, liudydama, kad laisvės vertybės perteikiamos ne tik žodžiais, bet ir dainomis, kurios gyvena žmonių širdyse. Suvažiavimo dalyviai išsinešė ne tik aktualias diskusijas ir sprendimus, bet ir šviesų muzikinį įkvėpimą, primenantį, kad tautos atmintį geriausiai išlaiko bendrystė ir kūryba.
