V. Bartulio Requiem Kauno Valstybinėje filharmonijoje
Bartulio Requiem Kauno Valstybinėje filharmonijoje
2021 Spalio 8 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje skambėjo V. Bartulio „Requiem“
Vidmanto Bartulio (1954–2020) „Requiem“ buvo parašytas Lietuvos kultūros ministerijos užsakymu ir skirtas stalinizmo aukų paminėjimui. Kompozitorius norėjo labiau apibendrinančios dedikacijos, nesusijusios su konkrečiu istoriniu laikotarpiu, tad partitūroje atsirado įrašas „Už laisvę žuvusiems“. Pirmą kartą kūrinys buvo atliktas 1989 m. Vilniaus universiteto kieme, 2011 m. šis didingas kūrinys nuskambėjo Vilniaus ir Pažaislio muzikos festivaliuose.
Trečią kartą naujam skambesiui prikeliamas „Requiem“ turėjo būti dedikuotas Sausio 13-osios įvykių trisdešimtmečiui ir pirmosioms kompozitoriaus mirties metinėms. Dėl pandeminės situacijos ypač daug atlikėjų resursų reikalaujantis projektas ne kartą buvo atidėtas, bet pagaliau jis išvydo scenos šviesą, papildytas naujomis išraiškos priemonėmis: įspūdingą muzikinį audinį, atliekamą ryškiausių Kauno muzikinių kolektyvų ir solistų, papildė Arvydo Strimaičio kurtos vaizdo projekcijos, atliepiančios kūrinyje užkoduotą tematiką.
Kūrinyje galima atpažinti daugelį unikalaus V. Bartulio kūrybos stiliaus bruožų: paslėptą ar nebedangstomą dramatinę įtampą, neskubrų, bet intensyvų muzikinės medžiagos plėtojimą, vedantį į didžiulius kulminacinius skambesių masyvus, skirtingų muzikų sambūvį kūrinio laike ir erdvėje, iš nevilties gelmių išnyrančius demoniško grotesko epizodus, atkuriančius Paskutiniojo teismo vaizdus, kurie metafiziniu šalčiu stingdo kaulus, varo pleištą tarp klausytojo sąmonėje įsigalėjusių stereotipinių įvaizdžių ir čia pat gimstančio išgyvenimo, šiurpina ir kartu guodžia, atveria sielos angas, palydi katarsio link…
Tai – koncertinis „Requiem“, tačiau jo struktūra seka liturginius kanonus: devynios lotyniškai giedamos dalys atitinka per amžius nusistovėjusią gedulingų mišių eigą. Šią struktūrą kompozitorius papildė instrumentine dalimi „Processio“ – tarsi teatriniu intarpu, savotišku antraktu. Jis leidžia atsikvėpti pagrindiniams atlikėjams, architektoniškai struktūruoja visą monumentalų ciklo statinį, atlieka būtinos pauzės vaidmenį po pirmosios ir didžiausios kulminacijos – „Dies irae“ dalies.
Paskutinis „Requiem“ garsas pagal kompozitoriaus sumanymą – sirenos kauksmas. Viename iš interviu kompozitorius, paklaustas, kokias pasąmonės stygas turėtų užgautų ši sirena, atsakė: „Labai žemiškas stygas. Juk sirena – mums įprastas pavojaus signalas. Kompozitoriaus nuojautos pasirodė pranašiškos: praėjus dviem metams po „Requiem“ premjeros mus ištiko Sausio 13-osios tragedija…
Atlikėjai
KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS
Vyr. dirigentas Constantine Orbelian (JAV), vadovas Algimantas Treikauskas
KAUNO PUČIAMŲJŲ INSTRUMENTŲ ORKESTRAS „ĄŽUOLYNAS“
Vyr. dirigentas Giedrius Vaznys, vadovas Vaidas Andriuškevičius
KAUNO VALSTYBINIS CHORAS
Meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas
KAUNO BERNIUKŲ IR JAUNUOLIŲ CHORAS „VARPELIS“
Choro vadovė Renata Mišeikienė
Solistai:
RAMINTA VAICEKAUSKAITĖ (sopranas) – VDU Muzikos akademijos lektorė
EGIDIJUS BAVIKINAS (tenoras) – VDU Muzikos akademijos docentas
VLADIMIRAS PRUDNIKOVAS (bosas)
Vaizdo projekcija – ARVYDAS STRIMAITIS
Dirigentas ROBERTAS ŠERVENIKAS
