Deutsche Staatsphilharmonie Rheinland-Pfalz
Asya Fateyeva Saxophon
Tschaikowski, Glinka, Ponchielli, Strauß

Asya Fateyeva Saxophon
Tschaikowski, Glinka, Ponchielli, Strauß
Wanja Mues Sprecher
Tschaikowski »Nussknacker«
Wanja Mues Sprecher
Tschaikowski »Nussknacker«
Wanja Mues Sprecher
Tschaikowski »Nussknacker«
Wanja Mues Sprecher
Tschaikowski »Nussknacker«

Gruodžio 11d. 18 val. Koncertų ir parodų salėje (Vydūno 21a Jurbarkas)
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO MUZIKOS AKADEMIJOS DAINAVIMO KATEDROS STUDENTŲ
KONCERTAS – DOVANA JURBARKO MIESTUI
DALYVAUJA:
AURELIJA TURSKYTĖ
LAURA DUBOSAITĖ
GABIJA BIKULČIŪTĖ
GABIJA KRIKŠČIŪNAITĖ
SAMANTA PUČKAITĖ
MATAS GULBINAS
HAIPENG HAO
DOVYDAS STRALKUS
DĖSTYTOJAS PAULIUS KAMINSKAS KONCERTMEISTERIS DOMINYKAS ŠIMONIS


2025 m. lapkričio 3–26 dienomis asociacija „Kultūra be sienų“ surengė XVIII tarptautinį festivalį, klasikinės muzikos koncertų ciklą „Giovani Talenti di Armenia“, kuris jau tapo tradicija Italijos kultūriniame gyvenime. Šis festivalis suburia jaunuosius Armėnijos talentus ir pristato juos prestižinėse Italijos koncertų erdvėse. Viena ryškiausių šių metų istorijų – Arthur Grigoryan, VDU Muzikos akademijos 4B kurso studentas, studijuojantis Kaune pas prof. A. Paley ir lekt. K. Kaklauskaitę.

Arthur Grigoryan buvo pakviestas į šį festivalį kaip vienas iš jaunųjų talentų ir surengė dešimt koncertų įvairiuose Italijos miestuose: Paduvoje, Venecijoje, Longarėje, Legnago, Taglio di Po, Abano Terme ir kituose. Jo pasirodymai tapo kultūriniu tiltu tarp Armėnijos, Lietuvos ir Italijos – jaunas pianistas, studijuojantis Kaune, pristatė Armėnijos muzikos tradicijas Europos publikai.

Šiais metais Arthur pradėjo dirbti VDU Muzikos akademijos koncertmeisteriu prof. Audronės Eitmanavičiūtės kamerinio dainavimo klasėje. Ši patirtis ne tik praturtina jo profesinį kelią, bet ir padeda tobulinti ansamblinio muzikavimo įgūdžius, bendradarbiavimą su solistais bei interpretacijos lankstumą – kompetencijas, kurios ypač svarbios tarptautinėje scenoje.
Arthur solo atliko virtuoziškus kūrinius: F. Liszt – Grandes Études de Paganini No. 6; F. Liszt – Grand Galop Chromatique; M. Ravel – Alborada del Gracioso; E. Abrahamyan – Prelude No. 19

Be solinių pasirodymų, jis grojo kameriniuose ansambliuose. Su smuikininke Shushanna Puchinyan – F. Kreisler Marche miniature viennoise ir Komitas/Aslamazyan Krunk. Su klarnetininku Eduard Khorozyan – G. Dinicu Hora Staccato; Fortepijoninio trio sudėtyje – A. Harutunyan trio klarnetui, smuikui ir fortepijonui. Duete su pianiste Mery Sharbatyan – A. Khachaturyan Aegina Variations ir Vackhanalia. Koncertus vainikuodavo A. Khachaturyan Sabre Dance, atliekamas smuikui, klarnetui ir fortepijonui keturiomis rankomis.

Festivalio kulminacija įvyko Sala dei Giganti – vienoje iš prestižinių istorinių salių aduvoje, esančioje Palazzo Liviano pastate, Kapitaniato aikštėje. Ši salė garsėja renesanso architektūra, freskomis ir ypatinga akustika, todėl dažnai pasirenkama klasikinės muzikos koncertams. Pavadinimas „Gigantų salė“ kilo dėl įspūdingų freskų, vaizduojančių didingas figūras. Tai vieta, kur susitinka istorija ir muzika, suteikdama koncertams ypatingą kultūrinį svorį.

Arthur Grigoryan istorija – tai ne tik talentingo pianisto kelias, bet ir kultūrinė jungtis tarp Armėnijos, Lietuvos ir Italijos. Studijuodamas Kaune, jis atstovauja Lietuvos muzikos mokyklai tarptautinėje scenoje, o jo pasirodymai Italijoje liudija, kad muzika peržengia sienas ir sujungia kultūras.

„Velnio nuotaka“ – kino klasika, kurią žino kelios kartos. Tačiau šįkart ji atgimė taip, kaip dar niekada nematėme – gyvai, su simfoniniu orkestru, šviesų šou ir daugiau nei šimtu atlikėjų scenoje. Metų pabaigoje didžiausiose Lietuvos arenose įvyko unikalus projektas: legendinis 1974-ųjų muzikinis filmas „Velnio nuotaka“ buvo pristatytas visiškai nauju formatu. Žiūrovai išvydo restauruotą filmą 4K raiška, lydimą gyvai atliekamos Viačeslavo Ganelino muzikos, Sigito Gedos tekstų ir Kauno miesto simfoninio orkestro, vadovaujamo VDU Muzikos akademijos profesoriaus Jono Janulevičiaus.

Prie orkestro prisijungė ritmo grupė, žinomi Lietuvos dainininkai ir VDU Muzikos akademijos jaunųjų atlikėjų vokalinis ansamblis: miuziklo atlikėjos Liepa Gedvilaitė, Žyginta Jašinskaitė, Edita Bodrovaitė (lekt. G. Bukinės kl.); klasikinio dainavimo katedros studentai: Jorė Bartaškaitė (prof. V. Prudnikovo kl.), Gabija Šinkūnaitė (lekt. G. Žukauskienės kl.), Deimantė Bačiulytė (lekt. G. Bukinės kl. ), Jonas Janušauskas (doc. G. Prunskaus kl.), Rusnius Garbatavičius (doc. D. Vėbros kl.) ir profesorių Sabinos Martinaitytės ir Audronės Eitmanavičiūtės kl. dainininkai: Gabrielė Lekaitė, Liepa Dabriškaitė, Ugnė Stražnickaitė, Greta Zabielaitė, Ieva Vaivadaitė, Kristupas Laucius, Mykolas Mikšys, Paulius Katiliavas.

Pagrindinius vaidmenis atliko:

Povilas Meškėla (Baltaragis)

Ona Kolobovaitė (Jurga, Marcelė)

Rūta Lukoševičiūtė (Uršulė)

Vidas Bareikis (Pinčiukas)

VDU MA doc. Egidijus Bavikinas (Girdvainis)

Ištvanas Kvikas (Raupys)

Laurynas Baškys (Anupras).
Scenoje – daugiau nei 100 atlikėjų, įspūdingi šviesos efektai, o didžiuliame ekrane – nemirtingoji „Velnio nuotaka“. Tai buvo ne tik koncertas, bet ir kultūrinis įvykis, sujungęs kino, muzikos ir teatro pasaulius.
Pasirodymai vyko: 2025 m. Lapkričio 29 d. – „Kalnapilio“ arenoje, Panevėžyje; Gruodžio 6 d. – „Žalgirio“ arenoje, Kaune; Gruodžio 13 d. – „Švyturio“ arenoje, Klaipėdoje, Gruodžio 20 d. – „Šiaulių“ arenoje, Šiauliuose;
1974 m. muzikinis kino filmas „Velnio nuotaka“, sukurtas pagal Kazio Borutos romaną „Baltaragio malūnas“, jau seniai tapo Lietuvos kino klasika. Filmo kūrėjai: scenarijaus autoriai – Arūnas Žebriūnas ir Sigitas Geda, kompozitorius – Viačeslavas Ganelinas, režisierius – Arūnas Žebriūnas, operatorius – Algimantas Mockus, dailininkė – Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė, choreografas – Adomas Gineitis.
Pagrindiniuose vaidmenyse:

Jurga ir Marcelė – Vaiva Mainelytė (dainavo Asta Chomentauskienė)

Girdvainis – Regimantas Adomaitis (dainavo Vytautas Kernagis)

Pinčiukas – Gediminas Girdvainis (dainavo Jonas Rupša)

Uršulė – Regina Varnaitė (dainavo Birutė Dambrauskaitė)

Baltaragis – Vasilijus Simčičius (dainavo Viktoras Malinauskas)

Raupys – Bronius Babkauskas

piršlys Anupras – Juozas Meškauskas (abi partijas dainavo Alfonsas Vaškevičius)
2025-ieji šiam projektui pasirinkti neatsitiktinai. Šiemet minimos net keturios svarbios sukaktys, susijusios su „Velnio nuotaka“:
Kino kritikas Saulius Macaitis apie „Velnio nuotaką“ yra pasakęs: „Tai vienas populiariausių ir savičiausių lietuvių filmų. Pasirinkęs sąlyginę miuziklo arba roko operos formą, autorius sukūrė originalų, kinematografinį kūrinį – ryškų folklorinį reginį, kurio varomoji jėga – pagavi V. Ganelino muzika. „Velnio nuotaka“ griauna niūrią lietuvio būdo legendą ir imponuoja linksma dinamika, išlikdama unikali Lietuvos kino istorijoje.“


