KONCERTAS LAISVĖS GYNĖJŲ DIENAI G. VERDI REQUIEM

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras puoselėja gražią tradiciją – Laisvės gynėjų dieną pažymėti ypatingu koncertu, kurio metu, pagerbiant ir saugant žuvusių Laisvės gynėjų atminimą, skamba iškiliausi sakralinės muzikos kūriniai. 2022 m. sausio 13 d. skambėjo G. Verdi Requiem, sukurtas italų rašytojui, humanistui, poetui ir herojui Alessandro Manzoni’ui, su kuriuo kompozitorius draugavo ir kuriuo visą gyvenimą žavėjosi. Pirmą kartą Requiem buvo atliktas 1874 m. gegužės 22 d. Milano Šv. Morkaus katedroje Manzoni mirties metinių proga, dirigavo pats Verdi. Iki šiol G. Verdi Requiem paprastai atliekamas koncertuose ir kartu su W. A. Mozarto Requiem laikomas stipriausiu šio žanro pavyzdžiu. Šis Requiem, neabejotinai turintis daugelį G. Verdi operoms būdingų bruožų, kartais net ir vadinamas „opera bažnytiniu apdaru“. Muzika jame pašėlusiai banguoja nuo skaidraus, dvasingo, dangiško vokalo iki sunkaus, pragaro ugnimi alsuojančio varinių pučiamųjų skambesio.

Koncerte dainavo LNOBT choras, LNOBT simfoniniam orkestrui dirigavo teatro Operos meno vadovas Sesto Quatrini.

Solistai  –  italų operos primadona, sopranas, kurios balsas skamba nuo Milano La Scala teatro iki Tokijo operos – Chiara Isotton, tenoras Kristian Benedikt.

VDU Muzikos akademijos alumnis VDU Muzikos akademijos asistentas bosas Kostas Smoriginas

taip pat VDU Muzikos akademijos magistrė mezzosopranas Justina Gringytė

 

VDU ALUMNIAI LNOBT SCENOJE G.PUCCINI OPEROJE „BOHEMA“

2006 m. Kongresų rūmuose parodyta G. Puccini Bohemos premjera (dir. Gintaras Rinkevičius, rež. Dalia Ibelhauptaitė, scenografas Dirk Bird ir kostiumų dailininkas Juozas Statkevičius) sulaukė ypatingo pasisekimo, kūrėjus, oficialiai vadintus Vilnius City Opera, netgi imta vadinti bohemiečių vardu. Tuomet Bohema su didžiule sėkme buvo parodyta daugiau nei 40 kartų! Šis G. Puccini operos pastatymas tapo unikaliu spektakliu, savotišku reiškiniu, legenda Lietuvos operos istorijoje. Prabėgus 15 metų, pastatymo idėjos ir estetika tebėra įspūdingos ir įkvepiančios, tad LNOBT kartu su bohemiečiais kūrėjais sumanė atgaivinti spektaklį Didžiojoje LNOBT scenoje. Pirmieji premjeriniai pasirodymai įvyko 2021 vasarą festivalyje LNOBT Open Valdovų rūmų kieme, o 2022 sausio 19-22 dienomis G. Puccini Bohema rodoma teatro scenoje.

Spektaklio kūrėjai:

Režisierė Dalia Ibelhauptaitė

Muzikos vadovas ir dirigentas Ričardas Šumila

Dirigentas Julius Geniušas

Scenografas Dick Bird

Kostiumų dailininkas Juozas Statkevičius

Šviesų dailininkai Levas Kleinas, Andrius Stasiulis

Choro meno vadovas Česlovas Radžiūnas

Į šį spektaklį puikiai įsiliejo ir VDU Muzikos akademijos alumniai.

Mimi – Kamilė Bontė (prof. V. Prudnikovo kl.) – teatro stažuotoja

Miuzetė – Monika Pleškytė (prof. S. Martinaitytės kl.) LNOBT teatro solistė

Rudolfas – Merūnas Vitulskis, teatro svečias

Benua, Alčindoras – Liudas Mikalauskas (prof. S. Martinaitytės kl.), LNOBT teatro solistas

 

 

Padėkos koncertas Kauno Rotušėje

2022 sausio 12 d. Kauno Rotušėje vyko Padėkos vakaras. Muzikinę programą šio vakaro metu atliko VDU Muzikos akademijos profesorės Sabina Martinaitytė ir Audronė Eitmanavičiūtė ir jų studentai, tarptautinių konkursų laureatai Rokas Jasikas, Gytis Murauskas, Ugnė Matukaitytė, Vita Džiulna, Paulius Katiliavas, Kristupas Bauža. Pianistės Audronė Eitmanavičiūtė ir Kotryna Kaklauskaitė.

„Skaičiuodami praėjusių metų dienas su džiaugsmu mąstome apie Muziejaus draugus, kurie 2021 – ais įkvėpė ir skatino nesustoti: dovanojo ne tik istorinę, bet ir asmeninę vertę turinčius eksponatus, dalijosi savo žiniomis, kartu kūrė ir vykdė bendrus projektus ar ištiesė pagalbos ranką.“ – rašoma kvietime į Padėkos vakarą.

KONCERTINĖ PROGRAMA

  1. Falvo, „Dicitincello vuie“ – R. Jasikas, K. Kaklauskaitė

2. E. Dall‘Acqua, „Vilanella“ – U. Matukaitytė, A. Eitmanavičiūtė

3. Gershwin, Porgy‘s song, op. „Porgy and Bess“ – P. Katiliavas, K. Kaklauskaitė

4. F. Loewe, Fredžio dainelė, miuziklas „Mano puikioji ledi“ – K. Bauža, K. Kaklauskaitė

5. Loewe, Elizos daina, miuziklas „Mano puikioji ledi“ – V. Džiulna, K. Kaklauskaitė

6. Calmann, Bonio dainelė, operetė „Silva“ – G. Murauskas, K. Kaklauskaitė

7. Mannot, Hymne a l‘amour – S. Martinaitytė, A. Eitmanavičiūtė

8. Ricci, „Io non sono piu L‘Anetta, op. „Crispino e la comare“ – U. Matukaitytė, A. Eitmanavičiūtė

9. Romberg, „One alone“, operete „The Desert song“ – R. Jasikas, A. Eitmanavičiūtė10.

10. Herbert, Italian Street song, op. „Naughty Marietta“ – U. Matukaitytė, A. Eitmanavičiūtė

11. Calmann, „Husarenmarsch“, operetė „Die Zirkusprinzessin“ – R. Jasikas, P. Katiliavas, G. Murauskas, A. Eitmanavičiūtė

12. Herbert, „Ah, sweet mistery of life“, op. „Naughty Marietta“ – S. Martinaitytė, A. Eitmanavičiūtė

 

MUZIKOS ALMANACHAS. JUOZAS GRUODIS IR JO MOKINIAI

MUZIKOS ALMANACHAS. JUOZAS GRUODIS IR JO MOKINIAI

Miko ir Kipro Petrauskų namai ir VDU Muzikos akademija tęsia senjorams skirtą koncertų ciklą „Muzikos almanachas“.

Gruodžio mėnesį paminėjęs kompozitoriaus Juozo Gruodžio gimtadienį, Kauno miesto muziejus kvietė šventes pratęsti su J. Gruodžio ir jo mokinių muzika. Lietuvos muzikos istorijoje kompozitorius J. Gruodis išskiriamas kaip pirmasis, pradėjęs profesionaliai dėstyti kūrybą. Jis tapo tvirtu Lietuvos kompozitorių pedagoginio medžio kamienu, kurio šakos yra jo mokiniai ir mokinių mokiniai.

2022 m. sausio 11 d. 15 val. vykusiame koncerte skambėjo J. Gruodžio ir jo mokinių A. Belazaro, A. Budriūno, V. Klovos, D. Kairaitytės, Z. Bružaitės, R. Martinkėno, V. Ganelino, F. Bajoro dainos, kurias atliko VDU Muzikos akademijos profesorių S. Martinaitytės ir A. Eitmanavičiūtės studentai: V. Šimoliūnaitė, I. Vaivadaitė, P. Katiliavas, K. Bauža, E. Bagdonaitė, V. Džiulna, I. Plotnikov, M. Bytautas, U. Matukaitytė, G. Murauskas. Akompanavo pianistai K. Kaklauskaitė, D. Matulevičiūtė, Ž. Kudirkaitė, V. Gyodakyan. Koncerto vedėja – prof. A. Eitmanavičiūtė.

KONCERTO PROGRAMA

  1. Gruodis, harm. l. l. d. „Obelėlė“ – P. Katiliavas, K. Kaklauskaitė;

2. Kačanauskas, „Vai gražu, gražu“, t. K. Binkio – I. Vaivadaitė, A. Eitmanavičiūtė;

3. ailevičius, „Juokdarys mėnulis“, t. A. Sidabraitės – I. Plotnikov, V. Gyodakyan;

4.  Bajoras, l. l. d. „Tu vyšnela“ – V. Šimoliūnaitė, A. Eitmanavičiūtė;

5. Klova, l. l. d. „Anoj pusėj Dunojėlio“ – K. Bauža, K. Kaklauskaitė;

6. Budriūnas, l. l. d. „Tykiai tykiai“ – E. Bagdonaitė, K. Kaklauskaitė;

7. Indra, l. l. d. duetas „Per Klausučių ulytėlę“ – E. Bagdonaitė, K. Bauža, K. Kaklauskaitė;

8. Belazaras, „Lopšinė rudeninė“, t. J. Aukštikalnio – V. Džiulna, D. Matulevičiūtė;

9. Belazaras, „Dvidešimt sū“, t. S. Nėries – U. Matukaitytė, V. Gyodakyan;

10. Gruodis, „Rudens tylumoj“, t. P. Budvyčio – M. Bytautas, Ž. Kudirkaitė;

11. Bružaitė, „Elegija“, t. A. Baltakio – P. Katiliavas, K. Kaklauskaitė;

12. Martinkėnas, „Lietuvos partizanų daina“, t. A. Marcinkevičiaus – I. Plotnikov, V. Gyodakyan.

13. Gruodis, „Senelės pasaka“, t. S. Nėries – V. Džiulna, D. Matulevičiūtė;

14. Klova, „Šilagėlė“, t. J. Degutytės, vok. c. „Žemėje ieškosiu tavo bruožų“ – G. Murauskas, Ž. Kudirkaitė;

15. Kairaitytė, „Gruodis“, t. V. Mykolaičio-Putino – M. Bytautas, Ž. Kudirkaitė;

16. Gruodis, „Dainius“, t. A. Sidabraitės – G. Murauskas, Ž. Kudirkaitė;

17. Gruodis, „Pavasario naktis Berlyne“, t. K. Binkio – U. Matukaitytė, V. Gyodakyan.

 

Tradicijos tęsiasi

2022 sausio 8 d. į Radisson Hotel Kaunas konferencijų salę rinkosi TS-LKD Kauno skyriaus nariai. Po ilgos pauzės čia vėl įvyko tradicinė partijos narių sueiga „Trys karaliai“. Šventėje dalyvavo LR Seimo narė, Švietimo, mokslo ir sporto ministrė  Jurgita Šiugždinienė, LR Seimo narė, finansų ministrė Gintarė Skaistė, LR seimo narys Andrius Kupčinskas, Europalramentaras Liudas Mažylis ir kiti garbūs asmenys.

Šventinę programą paruošė ir atliko VDU Muzikos akademijos profesorių Sabinos Martinaitytės ir Audronės Eitmanavičiūtės studentai, tarptautinių konkursų laureatai Rokas Jasikas, Gytis Murauskas, Ugnė Matukaitytė, Vita Džiulna, Paulius Katiliavas, Kristupas Bauža. Pianistė ir koncerto vedėja prof. Audronė Eitmanavičiūtė.

PROGRAMA

  1. Kernagis, „Baltas paukštis“ – visi koncerto dalyviai;
  2. Kuprevičius, Skalno daina, miuziklas „Devynbėdžiai“ – Gytis Murauskas;
  3. Lopas, parafrazė lietuvių l. dainos „Pūtė vėjas“ tema – Vita Džiulna;
  4. Klova, l. l. d. „Anoj pusėj Dunojėlio“ – Kristupas Bauža;
  5. Makačinas, „Grįžkite, paukščiai“ – Gytis Murauskas;
  6. Savinienė, „Lietuva“ – U. Matukaitytė, V. Džiulna, G. Murauskas, R. Jasikas;
  7. Barkauskas, „Varlė ir jautis“ iš vok. c. „Trys satyriniai paveikslėliai“ – Rokas Jasikas;
  8. Kulikauskas, „Giedu giesmelę“ – Paulius Katiliavas + visi dalyviai.
  9. Petrauskas, „Bernužėli, nesvoliok“ – Gytis Murauskas;
  10. Raudonikis, „Paskutinis tango“ – Ugnė Matukaitytė;
  11. Klova, Naglio arija, op. „Vaiva“ – Gytis Murauskas;
  12. Kuprevičius, duetas „Negaliu nedainuot“ – U. Matukaitytė, G. Murauskas;
  13. Kernagis, „Linksminkimos“ – visi koncerto dalyviai.
  14. Kernagis, „Kaip gražu miške“ – G. Murauskas, R. Jasikas + visi koncerto dalyviai.Publika koncertinę programą palydėjo gausiais aplodismentais ir šūksniais Bravo, tą liudija ir socialiniuose tinkluose europarlamentaro Liudo Mažylio paskelbtas įrašas:

    „Po ilgokos pauzės Kaune rinkosi mūsų bendrapartiečiai. Kalbėjo 2 ministrės, keli Seimo nariai, 1 kuklus europarlamentaras (pagal EP įprotį kalbėjau tik minutę), buvo įteikta raštų, o įspūdingiausia dalis – VDU Muzikos akademijos dainininkų koncertas.“.

Garsios debiutantės opera tviska elegancija PREMJERA

A.Cholina Kauno muzikiniame teatre pristatė metus lauktą „Traviatą“

LRYTAS.LT KULTURA SCENA

Asta Andrikonytė „Lietuvos rytas“ 2022-01-06

Anželika Cholina Kauno muzikiniame teatre įgyvendino seną svajonę – žinoma 51 metų choreografė pirmą kartą savarankiškai režisavo operos spektaklį.

Į Kauno muzikinio teatro sceną pagaliau įžengė visus metus lauktas naujas „Traviatos“ spektaklis, jau septintoji Giuseppe’s Verdi šedevro interpretacija šiame teatre. Naujametės „Traviatos“ tradicija čia gyvavo nuo pat 1920-ųjų, kai šios operos spektakliu veiklą pradėjo Operos vaidykla, žymėjusi profesionalaus Lietuvos operos teatro pradžią. Šeštoji Ginto Žilio režisuota „Traviata“ Kauno scenoje buvo rodoma net 20 metų, tad profesionaliosios operos šimtmečio proga nutarta kurti naują spektaklį.

Tačiau pandemija leido jam išvysti rampos šviesas tik po metų – per šias šventes. Užtat šventiškų įspūdžių premjeros žiūrovams tikrai nestigo – nuo atnaujinto teatro fasado švytėjimo ir atverto lankytojams sodelio, gražiai apšviestų po renovacijos, iki emocingo Ričardo Šumilos diriguojamo spektaklio, kuriuo kaip režisierė debiutavo populiari choreografė A.Cholina. Užburianti šokio stichija Po prabangios, didingos Vilniaus „Traviatos“ kauniečių premjera iš pirmo žvilgsnio pribloškė mastelių kontrastu. Sustyguoti choro ir šokio scenas tokioje kamerinėje erdvėje – nemenkas iššūkis režisieriui, bet A.Cholina su juo susidorojo. Masinės spektaklio scenos kunkuliuoja gyvybe nardindamos į šokio stichiją. Skoningi šokiai – turbūt didžiausia šio spektaklio puošmena. Masinės A.Cholinos spektaklio „Traviata“ scenos kunkuliuoja gyvybe, publiką panardindamos į šokio stichiją.

Režisierė įdomiai panaudojo ne tik baleto trupę, bet patikėjo choreografinių užduočių ir choristams. Operos mizanscenos primena kruopščiai sukomponuotus paveikslus. Elegancijos spektakliui suteikia ir kostiumų dailininkės Olgos Filatovos-Kontrimienės sukurtos juodos ir raudonos vakarinės damų suknios, bet čia pat nardo erotiškos šokėjos, primindamos kitą demimondo (visuomenės sluoksnis, elegantiškas, bet prastos reputacijos, abejotinos moralės. – Red.) salonų blizgesio pusę.   „Traviatos“ veiksmas plėtojamas beveik tuščioje, kolonomis įrėmintoje scenoje, perteikiant prabangos ir erotikos dvelksmą subtiliu apšvietimu ir prislopintomis spalvomis (šviesų dailininkas Audrius Jankauskas).

Operos scenografas Marijus Jacovskis šį kartą, regis, pasinaudojo savo tėvo Adomo Jacovskio patirtimi pasitelkdamas kabančius objektus-simbolius.

M.Aleksos nuotr. Violeta – Gabrielė Bukinė, Anina – Kristina Siurbytė

Kabantis laikrodžio mechanizmas finale primena operacinės lempą, po kuria ant pakylos guli mirštanti herojėMilžiniškas laikrodžio mechanizmas nuo pirmų operos taktų tarsi grėsmingai skaičiuoja tirpstančias Violetos gyvenimo akimirkas, o finale primena operacinės lempą, po kuria ant pakylos guli mirštanti herojė. Idiliškas gamtos vaizdelis antrame veiksme simbolizuoja ramų Violetos ir Alfredo gyvenimą Paryžiaus priemiestyje. Žanrą jaukinosi seniai A.Cholina tesėjo pažadą sukurti pagal G.Verdi muziką alsuojančią, prasmingą istoriją. Menininkės užduotį palengvino tai, kad ji jau darbavosi ankstesnės kauniečių „Traviatos“ kūrėjų grupėje kaip choreografė.

  1. Aleksos nuotrauka Violeta – Sabina Martinaitytė

Be to, kūrėja yra prisilietusi prie operos žanro ir su režisieriumi Rimu Tuminu Maskvos Didžiajame teatre statydama Dmitrijaus Šostakovičiaus operą „Katerina Izmailova“ ir Piotro Čaikovskio „Pikų damą“, Konstantino Stanislavskio ir Vladimiro Nemirovičiaus-Dančenkos muzikiniame teatre – Igorio Stravinskio operą-oratoriją „Karalius Edipas“ ir Belos Bartoko vienaveiksmę operą „Hercogo Mėlynbarzdžio pilis“, yra pastačiusi operetę, kelis miuziklus.

Jos užduotis Kaune sunkino tai, kad daliai solistų anksčiau nebuvo tekę dainuoti „Traviatoje“, be to, opera po ilgos pertraukos buvo atliekama itališkai.

Alfredą antroje premjeroje įkūnijęs teatro senbuvis Egidijus Bavikinas apskritai pirmą kartą dainavo pagrindinę tenoro partiją spektaklyje. Daugumai klausytojų visiškai negirdėtas buvo jo scenos partnerės, Violetos vaidmens kūrėjos Gabrielės Bukinės vardas. Sužibo nauja Violeta.

M.Aleksos nuotr. E.Bavikinas, Violeta – G.Bukinė.

Simboliška, kad būtent ilgametės Violetos Kauno scenoje Sabinos Martinaitytės mokinė G.Bukinė pratęsė šimtametę „Traviatos“ tradiciją Kauno muzikiniame teatre. Šios solistės stiprus, gražaus tembro sopranas, nemenkos techninės galimybės, įtaiga ir gležna išvaizda – rimta paraiška sėkmingai Violetos karjerai. Vytauto Didžiojo universiteto muzikos akademijos profesorė S.Martinaitytė jau pirmame kurse įžvelgė savo studentėje Violetą ir nuo tada vedė ją į šį vaidmenį. 25 metų artistė savo pasirodymą premjeroje pavadino „auginančia, nuoseklia kelione“, mat spektaklyje susitiko dvi solistų kartos, vyresnieji negailėjo jaunimui paskatinimo ir palaikymo žodžių.

M.Aleksos nuotr. Violeta – Gabrielė Bukinė, Žermonas – Laimonas Pautienius

Patyręs Žermono vaidmens atlikėjas L.Pautienius įkvėpė pirmąkart Violetą dainavusią G.Bukinę.

„Įsidedu šį vakarą į brangiausių prisiminimų skrynelę“, – parašė Gabrielė socialiniuose tinkluose po savo debiuto „Traviatoje“. Įdomu, kad perspektyvi solistė yra kilusi iš mažo Šeduvos miesto. Jau nuo vaikystės ji dalyvaudavo įvairiuose konkursuose, yra pelniusi Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės padėką už Lietuvos vardo garsinimą, studijų metais stažavosi Varšuvos Didžiajame operos teatre. Tik šią vasarą baigusi magistro studijas Gabrielė jau padainavo ir Gioacchino Rossini operoje „Turkas Italijoje“ Kaune, o netrukus debiutuos Klaipėdos muzikiniame teatre.

Kauniečių „Traviatoje“ pagrindinius vaidmenis taip pat kuria vilniečiai: Violetos – Agnė Stančikaitė, Alfredo – Tomas Pavilionis. Tikra spektaklio puošmena – vidinę jėgą spinduliuojantis, aristokratiškas Laimono Pautieniaus Žermonas. Kauno muzikiniam teatrui ištikimas solistas įkūnijo šį personažą ir ankstesniame pastatyme.

Gruodžio 31 d. sukako 101 metai nuo pirmosios „Traviatos“ premjeros Kaune, pradėjusios profesionalaus operos teatro Lietuvoje istoriją. Nuo tada kauniečiai Naujuosius metus pasitinka šiuo G.Verdi šedevru. Kaunas buvo likęs be „Traviatos“ tik 1948–1951 metais, Operos ir baleto teatrui išsikėlus į Vilnių. Ši opera Kaune buvo statoma 1920, 1931, 1952, 1966, 1984 ir 1999 m. Violetos personažą kauniečių spektakliuose kūrė A.Galaunienė, V.Sagaitytė, S.Martinaitytė, G.Miliauskaitė, G.Pečkytė,  R.Vaicekauskaitė. Kauno ir Viniaus „Traviatos“ tradicijas tarsi tiltas sujungė dirigentas R.Geniušas. Dar prieš karą jis pradėjo dirbti Valstybės teatre Kaune koncertmeisteriu, o Operos ir baleto teatrui atsikėlus į Vilnių tapo jo vyriausiuoju dirigentu ir išliko juo 40 metų. R.Geniušas dirigavo „Traviatą“ 50 metų, o naujųjų Vilniaus ir Kauno „Traviatų“ dirigentas jo sūnus J.Geniušas – 30 metų.

 

 

Kviečiame į vokalinės muzikos koncertą

Koncertas BELLEZZA DELL’ OPERA

Kviečiame į koncertą

Koncertas, skirtas Prof. Kaziui Stonkui atminti

2021 metų gruodžio 10 dieną Anapilin iškeliavo vienas ryškiausių Lietuvos akordeonistų – Kazys Stonkus.  Jis buvo  atlikėjas, Vytauto Didžiojo Universiteto Muzikos akademijos profesorius, akordeono skyriaus vedėjas. Kazys Stonkus – nuolatos koncertuojantis akordeonistas – solistas  ir  įvairių ansamblių dalyvis. Jo koncertinės gastrolės ir įrašų sesijos driekėsi per visą pasaulį. Kazys buvo gerai žinomas tarptautinėje akordeono bendruomenėje, tarptautinių asociacijų aktyvus narys. Jo dėka Lietuvoje buvo surengti žymiausi tarptautiniai akordeono konkursai.

Norėdami pagerbti jo atminimą sausio 30 d. 17 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje, scenos draugai, kolegos, studentai susiburs jam skirtame koncerte. Kazys Stonkus buvo įvairiapusiškas muzikantas, toks bus ir koncertas. Nuo klasikos, džiazo iki pop muzikos. Koncerte dalyvaus: saksofonininkas Petras Vyšniauskas, operos solistė Asta Krikščiūnaitė, dainininkas Egidijus Sipavičius, Čiurlionio kvartetas, dainininkė Rasa Rapalytė, pianistas Daumantas Slipkus, smuikininkas Vytautas Mikeliūnas, dainininkas Viktoras Malinauskas, gitaristas Tadas Grajauskas, multiinstrumentalistas Leonardas Bėkša, buvę studentai Augustinas Rakauskas, Laimonas Salijus, Vytenis Danielius, Monika Ryškutė, Audrius Daučianskas, Žygimantas Baltrūnas, ansamblis Nostalgija, instrumentinė grupė U’Elements, koncertą ves Viktoras Gerulaitis.

Koncertas vyks sausio 30 dieną, 17 valandą, Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Koncertas nemokamas. Būtina registracija el. p. info@akordeonas.lt.

Netekome ilgametės akompaniatorės Rytės Aurelijos Žilinskienės

Liūdna žinia

Netekome ilgametės akompaniatorės  Rytės Aurelijos Žilinskienės.

Muzikos akademijos bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą Rytės Aurelijos artimiesiems.

Atsisveikinimas:

Pašarvota bus rytoj  (trečiadienį) 16 val. Jonavos g. 41a, Kaunas

Šv. Mišios vyks ketvirtadienį, Karmelitų bažnyčioje  8 val. ryte.

Laidojimas  ketvirtadienį 13:30 val.