NAUJAMEČIAI TOSTAI – SU NAUJAI UŽGIMUSIA „TRAVIATOS“ ŽVAIGŽDE

„Pakelkim, pakelkim mes taurę linksmybių!“ – tradiciškai skamba Naujųjų išvakarėse Kauno valstybiniame muzikiniame teatre (KVMT). Šio teatro scenoje atgijusioje operoje „Traviata“ Violetos partiją dainuoja 25-erių solistė Gabrielė Bukinė. Su ja iš anksto, nelaukdamos vidurnakčio fejerverkų, keliame tostus už svajonių išsipildymą, talentą, meilę ir viską, ko linkime metų sandūroje.

– Kaip dar prisistatytumėte be fakto, kad atliekate garsiosios Paryžiaus kurtizanės Violetos vaidmenį Giuseppe’s Verdi operoje „Traviata“?

– Visų pirma turiu pasakyti, kad Violetos vaidmeniu ir visais šventiniais premjeriniais spektakliais dalijamės dviese su kolege Agne Stančikaite. Esu KVMT solistė. Violetos Valeri vaidmuo turėjo būti mano debiutinis, bet netikėtai prieš jį įsiterpė G. Rossini operos „Turkas Italijoje“ Donos Fiorilos vaidmuo. Meluočiau, jei teigčiau, kad jis nepadėjo man kurti Violetos charakterio.

Dar vienas mano amplua – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Muzikos akademijos dėstytoja. Šiuo metu mokau užsienio studentus dainavimo. Beje, tik šią vasarą pabaigiau magistro studijas. Buvau pakviesta į Karinos Novikovos spektaklį „Operos teatras“ Panevėžyje. Dėl užsitęsusio karantino jis tik dabar išvydo dienos šviesą. Vasarį debiutuosiu Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, kur Antonino Dvorako operoje „Undinė“ vaidinsiu Užsienio princesę.

Vos pradėjusi repetuoti „Traviatą“ aš kasdien jaučiu begalinį augimą – tobulėju ir kaip asmenybė, ir kaip atlikėja.

– 1920-ųjų gruodžio 31-ąją Kaune nuskambėjusi D.Verdi „Traviata“ tapo profesionalios lietuvių operos pradžia. Šiandien „Traviata“ ir vėl skamba Kaune, o jūs, Gabriele, esate šio įsimintino įvykio dalimi. Tad pirmasis tostas tebūna už svajonių išsipildymą ir muziką!

– Trauką muzikai pajutau ankstyvoje vaikystėje. Esu kilusi iš mažo Radviliškio rajone esančio Šeduvos miestelio. Jame veikė muzikos mokykla, bet buvau gana empatiškas vaikas, lakios fantazijos, todėl išsigandau draugų išgalvotų ir kiek hiperbolizuotų pasakojimų apie ten dirbančius mokytojus, kurie daužo per pirštus liniuotėmis, jei blogai pagroji (juokiasi).

Laimė, mokykloje turėjau nuostabią muzikos mokytoją Aureliją Meškauskienę, kuri įžvelgė manyje talentą ir nuolat skatino dalyvauti įvairiuose nacionaliniuose konkursuose, tokiuose kaip „Dainų dainelė“ ir kt. Visą mokyklinį periodą muzikavau gana intensyviai, tačiau labiau savarankiškai ir mėgėjiškai, kol dvyliktos klasės pradžioje neapsisprendžiau, kad noriu būti operos soliste. Tuomet susiradau korepetitorę Jolantą Narkienę Šiauliuose, kuri, pamačiusi mano užsidegimą, ryžosi padėti pasiruošti muzikologijos egzaminui. Kodėl sakau „ryžosi“? Nes tik labai drąsus pedagogas gali ryžtis išmokyti visą muzikologijos kursą per tris mėnesius, kurį moksleiviai mokosi kelerius metus. Ir man pavyko! Įstojau į valstybės finansuojamą vietą VDU Muzikos akademijoje Kaune.

Beje, mano ryšys su „Traviata“ atsirado jau nuo pirmo kurso. Pamenu, po dviejų mėnesių studijų mano dėstytoja profesorė Sabina Martinaitytė, išgirdusi, kaip aš dainuoju, pasakė: „Jaučiu, kad kada nors tau gresia dainuoti Violetą „Traviatoje“… Girdžiu pagal tavo balso spalvą.“ Nuo tada ji ėmė man duoti visokių balso pratimų, susijusių su Violetos partija. Paskui jos žodžiai pasimiršo, kol vieną dieną pamačiau kvietimą dalyvauti atrankoje į jubiliejinį „Traviatos“ pastatymą. Viskas taip gražiai sutapo: Lietuva minėjo profesionaliosios operos 100-metį, aš baigiau magistro studijas, perėjau atranką ir gavau Violetos vaidmenį. Ir dar tame teatre, kuriame ši opera buvo parodyta pirmą kartą! Pagaliau išsipildė mano dėstytojos žodžiai! Todėl visiems Naujųjų proga palinkėčiau nebijoti svajoti, nes kiekviena mintis turi nemenką galimybę išsipildyti – aš tai patyriau.

– Opera „Traviata“ Kaune buvo statyta daugybę kartų – 1931, 1952, 1966, 1984, 1999 m. Ar domėjotės, kokios solistės iki jūsų yra atlikusios Violetos vaimenį? Ar neslegia atsakomybė, kad jūsų Violeta Valeri negali būti prastesnė už anksčiau įkūnytas? Tad siūlau tostą už jūsų kolegas – teatro aktorius ir jų profesionalumą.

– Atsakomybė? Žinoma, kad slegia… Ypač, kai žinau, kad mano gerbiama dėstytoja, primadona Sabina Martinaitytė, irgi daugybę metų yra atlikusi šį vaidmenį. Ji žino kiekvieną niuansą, kas ir kodėl. Violetos personažą Kaune taip pat yra kūrusios ir kitos teatro primadonos – Raminta Vaicekauskaitė, Gitana Pečkytė, Violeta Sagaitytė ir kt. Daug ir įvairių būta pačios operos pastatymų – nuo tradicinių iki modernių.

Mano galva, ši jubiliejinė „Traviata“, kurta talentingos choreografės ir režisierės Anželikos Cholinos, yra išskirtinė. Violetą gaubianti mirties aura žiūrovą pasitinka nuo pat spektaklio pradžios ir lydi iki jo pabaigos. Režisierė neakcentuoja nereikalingų dalykų, o kreipia dėmesį į smulkias, bet lemtingas detales, daug kalba per simbolius. Ar žinote, kad Violeta turi realų prototipą – moterį, vardu Marie Duplessis, gyvenusią Paryžiuje iš tiesų? Ją supo realūs, tikrovėje egzistavę žmonės. Todėl visi personažai, vaidinantys spektaklyje, yra be galo svarbūs.

Šioje „Traviatoje“ draugiškai susitinka dvi operos solistų kartos – brandžioji ir jaunoji. Nepaisant amžiaus ir sceninės patirties skirtumo, mūsų santykiai nuostabūs. Vyresnieji kolegos visada pasirengę padėti, įkvėpti mums naujų minčių, kad bendras rezultatas atrodytų kuo geriau. Todėl vos pradėjusi repetuoti „Traviatą“ aš kasdien jaučiu begalinį augimą – tobulėju ir kaip asmenybė, ir kaip atlikėja.

– Kol dar nedainavote „Traviatoje“, kaip paprastai pasitikdavote Naujuosius metus – draugų būryje, šeimos rate, o gal kelionėje? Tebūna šis tostas už šeimą ir artimuosius, pas kuriuos visuomet skubame per šventes.

– Dažniausiai Naujuosius sutikdavau šeimoje – pačių artimiausių žmonių rate. Nes kažkodėl šventai tikiu posakiu, kad kaip sutiksi Naujuosius metus, tokie jie ir bus (juokiasi). Buvo keletas kartų, kai teko koncertuoti Naujųjų išvakarėse, bet vis tiek, prieš laikrodžiui mušant vidurnaktį, dar spėdavau sugrįžti pas šeimą. Kaip ji reagavo į mano ketinimą studijuoti operinį dainavimą? Kuo puikiausiai: visada mane palaikė, skatino tiek morališkai, tiek ir finansiškai. Matote, aš net pianinu mokiausi groti savamoksliškai – tik muzikos mokytojos dėka tobulinau savo muzikinį raštingumą. Kartais jie net labiau už mane tikėjo, kad svajonė dainuoti teatre išsipildys.

Ką vadinu savo šeima? Vyrą, brolius, tėvus. Esu ištekėjusi. Mano vyras Donatas Bukinas taip pat iš Šeduvos. Todėl per šventes abu grįžtame į savo gimtąjį kraštą. Visų pirma, pas mamą (aplankome ir tėtį, nes, deja, mano tėvai išsiskyrę), paviešime ir pas vyro artimuosius. Du broliai – vyresnėlis Klaudijus ir jaunėlis Dovydas – taip pat mano mylima šeima.

– Kokie gi Naujieji be tosto už patį tauriausią žmogišką jausmą – meilę?! Todėl pakelkime taures už Gabrielę ir Donatą, jau dvylika metų esančius kartu. Beje, kaip susipažinote?

– Įdomiai. Mokiausi septintoje klasėje. Donatas buvo dvejais metais už mane vyresnis. Nors dabar jis visai nesusijęs su muzika, bet pradėjome draugauti būtent per ją. Donatas buvo mano pats nemėgstamiausias žmogus visoje mokykloje. Kupinas optimizmo, ryškus, energingas, žodžiu, kompanijų siela. Dabar, kai pagalvoju, matyt, užgimstant meilei, žmogus ne iki galo supranta, kas su juo vyksta. Užlieja tokie stiprūs jausmai, kurių neatpažinęs gali smarkiai apsigauti. Artimiau susipažinome „Džia-da“ (džiazo) būrelyje. Kaip vėliau prisipažino, Donatas ten ėjo dėl to, kad galėtų praleisti daugiau pamokų (juokiasi).

Štai tada pažvelgiau į jį visai kitomis akimis. Netikėtai per muziką pamačiau to vaikino vidų – jautrų ir supratingą. Sutinku, kad mūsų meilė iš pradžių buvo paaugliška: bent jau taip į ją žiūrėjo tėvai ir pažįstami. Manė, pažais vaikai ir išsiskirstys. Bet atsitiko taip, kad kartu atlaikėme paauglystės išbandymus, kartu suaugome.

Po mokyklos Donatas išsyk pasuko į Lietuvos kariuomenę, pradėjo dirbti Rukloje. Aš sužinojau, kad Kaune dėsto Liudo Mikalausko dėstytoja (tuo metu jis man atrodė kaip operos dievaitis) S.Martinaitytė – taigi studijų miestu pasirinkau Kauną.

Ar Donatas nepavyduliauja, matydamas mane meilės scenose? Tikrai ne… Jis moka adekvačiai tai priimti. Juk teatras – mano darbas, tad vaidmenų gali būti įvairių. Jis suvokia, kad scenoje ne jo žmona bučiuoja kitus vyrus, o jos kuriamas personažas. Todėl stengiuosi prieš kiekvieną spektaklį pasilikti daugiau laiko, kad spėčiau įsikūnyti į vaidmenį. Įvykus metamorfozei, nereikia eiti prieš savo pačios moralės principus.

– Paprastai meno žmonės būna visapusiškai gabūs – tiek dailei, tiek literatūrai, tiek muzikai. Tebūna dar vienas mūsų tostas – už kūrybiškumą. Kokiais dar talentais, be dainavimo, esate Kūrėjo apdovanota?

– Sutinku, kad menininkai dažnai būna gabūs viskam. Mes kartais su Donatu pajuokaujame, kad esu idėjos žmogus. Jei jau galvoje užgimė mintis, žūtbūt turiu ją įgyvendinti. Pamenu, vaikystėje labai daug piešdavau, net turėjau savo molbertą (mano tėtis taip pat gerai piešia, o vienas iš brolių studijavo Vilniaus dailės akademijoje). Vėliau svajojau būti aktore ir lankiau aktorinio meistriškumo būrelį pas tėčio seserį Izoliną Stanulienę. Kitąsyk sumąsčiau, kad noriu žongliruoti ir paprašiau tėvų specialių žongliravimo prietaisų. Bet čia jų kantrybė baigėsi ir jie pasiūlė iš pradžių pamėginti su mandarinais (kvatojasi). Iš mamos pusės perėmiau mezgimą – tiek virbalais, tiek ir nėrimą vąšeliu, siuvimą. Tarp kitko, turėjau net savo siuvimo mašiną! Dar mėgau namuose vaidinti scenas. Ką turiu omeny? Na, kai namiškiams stebint imi įsijausti į kokį nors vaidmenį, o jie nesupranta, ar tai vaidyba, ar vyksta iš tiesų. Prieidavau net iki alpimo scenų. Žiūrėdavau, kiek įtikinamai galiu jas suvaidinti.

– Violeta Valeri iš „Traviatos“ yra labai graži, moteriška. Deja, gyvename laikais, kai nebelieka lyčių, kaip ir vyriškos bei moteriškos aprangos, darbų. Moteriškumas skęsta tarsi šventinėje šampano taurėje išsikvėpę burbuliukai. Todėl su didžiu susirūpinimu noriu pasiūlyti tostą už moteriškumą!

– Tai išties aktuali tema. Neseniai skaičiau interviu su Agne Jagelavičiūte, kuri prognozavo, kad po keleto metų skirtumas tarp vyrų ir moterų išvis išnyks. Baisu… Man svarbu, kad vyras jaustų pagarbą moteriai, o moteris galėtų turėti nepriklausomą nuomonę, bet drauge savo elgesiu neskleistų perdėtos vyriškos energijos. Suprantate, ką turiu omeny? Šių dienų moterys nori būti laisvos ir nepriklausomos, bet paskui pyksta ant vyrų, kai šie neatidaro automobilio durelių ar nesielgia galantiškai. Tokiu atveju moteris turi ieškoti problemos savyje – gal ji paprasčiausiai nustojo skleisti moterišką energiją? Aš pati dar prieš kokius penkerius metus labiau mėgau vyrišką aprangą – dėvėjau kelnes, megztinį, avėjau vos ne vyriškus batus. Gal buvo kaltas studentavimo periodas? Dabar aš kur kas moteriškesnė: retai mane išvysite be suknelės ar sijono. Gal čia Violetos Valeri kaltė? Ši moteris ne tik graži, moteriška, bet ir labai intelektuali. Vyrams patinka, nes turi apie ką su ja kalbėti. Manau, ir šių dienų moterims intelektualumas nepakenktų.

– Nors esate dar labai jauna solistė, bet galite daug kuo pasigirti. Gavote LR prezidentės Dalios Grybauskaitės padėką už tarptautinę muzikinę veiklą ir Lietuvos vardo garsinimą, pelnėte Vytauto Didžiojo universiteto, LR prezidento A.Smetonos vardo stipendijas. Visi šie įvertinimai – tik per begalinį darbštumą. Tad siūlau dar vieną tostą – už darbštumą.

– Su metais pradedu vis geriau save pažinti, tad matau, kad man nesvetimas perfekcionizmas. Ne visada jis padeda, dažnai netgi trukdo, nes nebeleidžiu sau ilsėtis. Kai tai darau, kaipmat imu save smerkti. Mokykloje ar pirmaisiais studijų metais dar turėdavau save spausti, kad eičiau kažką daryti, o dabar priešingai – turiu save stabdyti ir mokyti ilsėtis. Mano galva, žmogus yra tarsi baterija. Jei baterija išsikrauna ir nebesugeba įsikrauti, ją tiesiog išmeta į šiukšlyną. Vadinasi, jei aš neišmoksiu gerai įsikrauti, negalėsiu scenoje žiūrovams parodyti šimtaprocentinės kokybės.

– Pernai dėl kritiškos pandeminės situacijos Lietuvoje ir pasaulyje teatrų scenos liūdėjo. Naujuosius šventėme tyliai, su nerimu stebėdami augančius koronaviruso skaičius. Todėl tostas už sveikatą – tiesiog būtinas!

– Balsas – didžiausias mano turtas ir darbo priemonė. Klausiate, kaip jį saugau? Iš tikrųjų esu dėkinga Kažkam iš aukščiau, kad mano balsas netrapus, užtai ne visada jį tausoju. O reikėtų! Prieš kokį mėnesį buvo tokia intensyvi savaitė, per kurią daugiau dainavau, negu miegojau. Tai atsiliepė ir balso kokybei. Tąkart supratau, kad svarbiausias dalykas, kaip išlaikyti savo balsą šviežią, yra geras miegas, poilsis ir tyla. Bet kartais taip sunku išlaikyti tą tylą, kai balsas, rodos, pats lipa iš tavo gerklės (juokiasi). Kadangi repeticijos teatre vyksta nuo dešimtos ryto, tai spėju namuose, kavą gerdama, plaukus prieš veidrodį tvarkydama, jį prižadinti. Kol nuvažiuoju iki teatro iš savo namų Užliedžiuose – prasidainuoju. Vis dėlto svarbiausia pamoka, kurią neseniai išmokau, yra pajausti, kada gana. Jei vieną dieną balsas skamba puikiai, nereikia juo piktnaudžiauti ir mėginti išdainuoti viso gyvenimo kūrinius. Nes kitą dieną jo nebeliks. Negali vėjais švaistyti tos Dievo duotybės: turi išmokti balsą dozuoti. Ir jausti dėkingumą visatai už šią nepaprastą dovaną. Patikėkit, pervargimas yra kur kas didesnė bėda už peršalimą.

Nebijokite įsileisti meilę į savo širdį, net jei liksite įskaudinti ar nudegę. Patikėkite, šis paslaptingas jausmas vertas aukos.

– Dar besimokydama bakalauro studijose daug keliavote, dalyvavote įvairiuose projektuose, koncertuose, meistriškumo mokymuose ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Gal pasiūlykime tostą už keliones?

– Žinoma. Gyventi užsienyje tikrai nenorėčiau. Bet išvykti keliems mėnesiams ar metams – kodėl gi ne? Tik man labai svarbu žinoti, kad grįšiu. Pavyzdžiui, 2018–2019 m. stažavausi Lenkijos didžiajame operos teatre (lenk. Teatr Wielki) Varšuvoje, kur tekdavo praleisti net po kelias savaites per mėnesį. Tokios išvykos praplečia akiratį, suteikia žinių, augina pasitikėjimą savimi, nors iš pradžių būna ir kiek nedrąsu, nerimą kelia kalbos barjeras ir kt. Vis dėlto grįžti iš svetur įsikrovęs naujos energijos, o jei dar koks muzikos profesionalas tave pagiria ar duoda vertingų patarimų… Ateinančiais metais visiems linkiu kuo daugiau kelionių ir kuo mažiau karantinų! O man? Smagiausia būtų ilsėtis šiltuosiuose kraštuose, kur nors tingiai prie jūros ar baseino, skaitant knygą, arba lošiant kortomis „Durnių“. Mėgstu šį žaidimą. Kadangi nuo vaikystės tėtis mane treniravo, tai moku visokių jo triukų ir paslapčių. Donatas žino, kad jei kurią dieną paprašau jo žaisti kortomis, vadinasi, tądien man reikia laimėti. Bent jau kortomis.

 

– Kai dainuojame „Ilgiausių metų“, be sveikatos, laimės, džiaugsmo, dar linkime ir turtingų metų. Kokie turtai jums svarbūs?

– Pinigai man yra tik oraus gyvenimo priemonė. Turiu juos įdarbinti dėl aukštesnių tikslų – kad galėčiau kelti savo profesionalumą, kūrybiškumą. Tikrasis turtas man, visų pirma, yra šeima. Džiaugiuosi, kad turiu vyrą ir abu tėvelius. Didelis turtas – išmokti pajausti vidinę ramybę ir negalvoti apie rytojų. Tikėti, kad tai, kas tau lemta, įvyks savaime: nereikia to vaikytis, prašyti, reikalauti. Kai manęs paklausia, ar tikiu Dievą, pirmiausia mintyse man iškyla ne žmogaus pavidalas, o kažkas didingo, tarsi visa visata… Dar didžiulis turtas man, kaip ir Violetai Valeri iš „Traviatos“, yra meilė. Nebijokite įsileisti meilę į savo širdį, net jei liksite įskaudinti ar nudegę. Patikėkite, šis paslaptingas jausmas vertas aukos, nes meilė – vienintelė mūsų visatoje yra peržengusi visas laiko ir erdvės ribas. Įveikusi net pačią mirtį. Juk jei miršta tavo mylimas žmogus – tas jausmas niekur nedingsta. Meilė – didžiausias turtas tam, kuris nebijo jos įsileisti į savo širdį. Tad paskutinysis tostas – už laikui ir erdvei nepavaldžią meilę. Mylėkime ir būkime mylimi!

 

 

 

Naujųjų metų sutikimas VDU Didžiojoje salėje

Naujųjų metų sutikimas VDU Didžiojoje salėje

Naujus metus gruodžio 31 d. 19 val. valso, polkos ir maršo ritmu VDU orkestras pasitiko naujametiniame koncerte „J. Štrauso kūrybos perlai“. VDU Didžiojoje salėje į muzikinę kelionę po valsų karaliaus J. Strauss‘o šalį vedė vyr. dirigentas V.Lukočius. Pilnutėlėje salėje operečių „Vienos kraujas“, „Šikšnosparnis“, „Čigonų baronas“, „Linksmasis karas“, „Naktis Venecijoje“ arijas ir duetus atliko VDU Muzikos akademijos alumniai solistai: Kauno Valstybinio muzikinio teatro solistai, tarptautinių konkursų laureatai, studijavę dainavimą prof. Sabinos Martinaitytės klasėje Ieva Goleckytė ir Egidijus Bavikinas (VDU Muzikos akademijos docentas). Profesionalūs muzikantai leido mėgautis talentingojo Johanno Strausso kūryba.

 

Sveikiname Domantę Matulevičiūtę (lekt. K.Kaklauskaitės klasė), laimėjusią Grand Prix tarptautiniame konkurse

Sveikiname Domantę Matulevičiūtę (lekt. K.Kaklauskaitės klasė), laimėjusią Grand Prix tarptautiniame konkurse

Diplomai:

GRAND PRIX Domantė Matulevičiūtė (концертмейстер)

Kaklauskaitė Kotryna

Teatralizuotas koncertas „Meilužė ar žmona?“

„Meilužė ar žmona?“ Lietuvos scenose gruodžio mėnesį:

1d. ŠAKIAI

2d. ŠIAULIAI

4d. ŠĖTA

8d. PASVALYS

10d. PANEVĖŽYS

11d. RADVILIŠKIS

14d. ANYKŠČIAI

16d. PAKRUOJIS

Programoje skambėjo kompozitorių I. Kalman, J. Strauss, F. Lehar ir kt. kūriniai, suvirpinantys širdį. Teatralizuotas koncertas „Meilužė ar žmona?“.

.🎤Rytis Janilionis (baritonas) mokėsi dainavimo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakultete, kur įgijo menų magistro diplomą (Prof.S.Martinaitytė). Sukūrė vaidmenis Lietuvos Nacionalinio Operos ir Baleto Teatro, Kauno valstybinio muzikinio teatro, Panevėžio muzikinio teatro bei kitose scenose, yra tarptautinių konkursų laureatas ir aktyviai koncertuoja įvairiose Lietuvos scenose: yra “Kauno santakos“ koncertinės įstaigos Muzikos Ansamblio “Ainiai“ solistas.

🎤 Agnė Čepaitytė (mecosopranas) yra Vytauto Didžiojo universiteto muzikos akademijos prof. Tomo Ladigos dainavimo klasės studentė, magistrantė, aktyviai koncertuojanti įvairiose Lietuvos ir užsienio scenose, dalyvaujanti meno festivaliuose, projektuose, visuomeninėje veikloje, tobulėjanti meistriškumo kursuose su profesionalais. Agnė yra respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatė ir prizininkė, šiuo metu patirtį auginanti Kauno valstybinio muzikinio teatro scenoje.

🎤 Daura Buivydė (sopranas) 2019m. Baigė Vytauto Didžiojo universiteto muzikos akademiją, dainavimo magistro studijas pas prof. S. Martinaitytę ir prof. A. Eitmanavičiūtę. Tarptautinių konkursų Portugalijoje, Lietuvoje, Suomijoje, Ukrainoje, Italijoje laureatė ir prizininkė. Aktyviai dalyvaujanti meistriškumo kursuose, pas profesionalus Austrijoje, Jungtinėje Karalystėje Vokietijoje, Ukrainoje, Lenkijoje, Rusijoje ir kitur. Šiuo metu aktyviai koncertuojanti įvairiose scenose Lietuvoje ir už jos ribų.

🎹 Domantė Matulevičiūtė (fortepijonas) 2020m. baigusi VDU Muzikos Akademijos fortepijono atlikimo meno bakalaurą, pas doc. D. Račį. Taip pat toliau tęsianti mokslus magistro akompanimento studijose, pas lekt. K. Kaklauskaitę. Dalyvavusi meistriškumo kursuose pas prof. Michele Francesco Battista (Italija),  Sten Lassmann  (Estija). prof. Maciej Zagorski (Lenkija), prof. Beatrice Zoccali (Italija),  Angelo Martino (Italija), Alexey Botvinov (Ukraina).  Dirba ir   toliau plečia žinias akomponuodama VDU Muzikos

Akademijoje kamerinės muzikos dainavimo klasėje ir operos studijoje. Tarptautinių konkursų laureatė ir prizininkė, aktyviai koncertuojanti Lietuvoje ir užsienyje.

 

Sveikiname VDU MA doc. Ritos Novikaitės M2 studentą Kazimierą Ivanovą

Sveikiname VDU MA doc. Ritos Novikaitės M2 studentą Kazimierą Ivanovą, tarptautiniame „XII World Open Music Competition”, Belgrade Serbijoje, pavasario, vasaros bei rudens sesijų, visų specialybių ir kategorijų laimėtojų Master Final’e vykusiame 2021m. gruodžio mėnesį laimėjus I-ją vietą („World Laureate of the 1st Peize”)!

Akompanavo – VDU MA lektorius Dainius Kepežinskas

Ilgametės Violetos Kauno scenoje mokinė, pratęsė šimtametę „Traviatos“ tradiciją Kauno muzikiniame teatre

Kaune 1920-ųjų gruodžio 31-ąją nuskambėjusi Giuseppe’s Verdi opera „Traviata” tapo profesionalaus lietuvių operos teatro pirmuoju spektakliu ir lietuvių profesionalios operos pradžia. Pristatydami naujas šio veikalo versijas šalies teatrai švenčia Lietuvos profesionaliosios operos 100-metį, dėl pandemijos pažymimą tik šiemet. Į naują „Traviatos” pastatymą pakvietė Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT), o paskutinėmis metų dienomis nepaprasta Violetos ir Alfredo meilės istorija atgijo Kauno valstybiniame muzikiniame teatre.

Kaune 1920-ųjų gruodžio 31-ąją nuskambėjusi G. Verdi opera „Traviata“ tapo profesionalaus lietuvių operos teatro pirmuoju spektakliu ir lietuvių profesionalios operos pradžia.
Minint Lietuvos profesionaliosios operos 100-metį, naujas spektaklio „Traviata“ pastatymas pratęsia amžių trunkančią šios legendinės operos gyvavimo Kauno scenoje tradiciją. Opera „Traviata“ Kaune dar buvo statyta 1931, 1952, 1966, 1984, 1999 m.
Kauno valstybinio muzikinio teatro trupė, sugrąžinusi „Traviatą“ į Kauno sceną (1952 m.), ilgus metus puoselėjo nuo pirmojo operos pastatymo 1920 m. užgimusią tradiciją spektaklį rodyti Naujųjų metų išvakarėse. Brindisi neskambėjo tik gūdžiais 1948-1951 metais, kai trumpam Kaunas buvo likęs be „Traviatos“. Tradicija iš dalies nutrūko 1992 m., kai Naujieji metai buvo pasitikti Šventiniu koncertu. Tačiau spektaklis perkeltas į gruodžio 30 d. – buvo išsaugota daugeliui kauniečių melomanų įprasta senųjų metų palydėjimo šventė skambant „nacionaline“ tapusiai „Traviatai“.
 Spektaklio statytojai:

Muzikinis vadovas ir dirigentas Ričardas Šumila
Režisierė ir choreografė Anželika Cholina
Scenografas Marijus Jacovskis
Kostiumų ir grimo dailininkė Olga Filatova Kontrimienė
Šviesos dailininkas Audrius Jankauskas
Dirigentas Julius Geniušas
Chormeisterė Rasa Vaitkevičiūtė

„Traviata“ yra embleminis ne tik mūsų kultūros istorijos faktas, bet ir pasaulio kultūros istorijoje. Lietuvoje ši opera buvo rodoma Naujųjų metų vakarą iš pradžių Kaune, vėliau daug metų Vilniuje. Tai tikrai įdomi tradicija, džiaugiuosi, kad ji atgaivinta. Greitai sukaks 101 metai nuo pirmojo šios operos pastatymo Kaune, tačiau iš tikrųjų galėtume minėti ir 150-ąsias metines, nes jau 1872 m. Vilniuje „Traviata” buvo pastatyta gastroliuojančios trupės.

XIX a. italų opera yra svarbus pasaulio kultūros mazgas, kaip ir barokas architektūroje ar impresionizmas dailėje. Operos istorijoje XIX a. yra labai svarbus periodas. „Traviata” ir paties G.Verdi kūryboje yra viena populiariausių operų, pasižyminti visų pirma plačiu emocijų spektru. Joje daug dramatinės ekspresijos, ji turi ypatingą logiką ir, be abejonės, suteikia žiūrovui nemažą katarsį. Įdomus jos feministinis bruožas. „Traviatoje” pavaizduota moteris yra patriarchalinės visuomenės auka, o drauge – stipri moteris, nors viskas baigiasi tragiškai.

Kaune pastatytos pirmosios operos istorija – legendinė, joje daug įdomių, šiltų detalių. Kodėl buvo pasirinkta „Traviata”? Nes tuo metu buvo lengviausia rasti lietuvių solistų būtent šiai operai. Pasakojama, kad pirmajame operos „Traviata” pastatyme nebuvo kostiumų: vyrai atėjo su savo išeiginiais kostiumais, moterys – su savo išeiginėmis suknelėmis, o pagrindinio vaidmens atlikėja Adelė Galaunienė – netgi su savo patalyne, kad būtų kur mirti scenoje. Tą patalynę kiekvieną vakarą ji išsinešdavo namo, kad nepavogtų. Muzikantai pirmajam pastatymui buvo renkami net iš kavinių ir restoranų. Stigo baletmeisterio – juo tapo dainininkas Kipras Petrauskas, šiek tiek mokėjęs to amato. „Traviata” buvo rodoma lietuvių kalba, vertimo autoriai – poetai Faustas Kirša ir Kazys Binkis.

Naujajame operos „Traviata“ pastatyme pagrindiniame Violetos vaidmenyje debiutavo VDU Muzikos akademijos alumnė, tarptautinių konkursų laureatė Gabrielė Bukinė, kuri, reikia tikėtis, deramai ir garbingai perėmė Violetos vaidmens estafetę iš savo profesorės, kuri daugiau kaip 120 kartų įvairių teatrų scenose atliko šį vaidmenį. Tokio Alfredo, kaip Egidijus Bavikinas galėtų pavydėti kiekviena solistė.

Violeta Valeri – Gabrielė Bukinė (prof. S. Martinaitytės kl. VDU Muzikos akademijos asistentė)

Alfredas Žermonas – Egidijus Bavikinas (prof. S. Martinaitytės kl. VDU Muzikos akademijos docentas).

Žoržas Žermonas – Andrius Apšega (VDU MA alumnis, prof. S. Martinaitytės kl.).

Flora Bervua – Gabrielė Kuzmickaitė (prof. S. Martinaitytės kl., VDU Muzikos akademijos asistentė), Iveta Kalkauskaitė (VDU MA alumnė, doc. B. Sodaitytės kl.), , Kristina Siurbytė (VDU MA alumnė, prof. S. Martinaitytės kl.)

Anina – Kristina Siurbytė (VDU MA alumnė, prof. S. Martinaitytės kl.), Ieva Vaznelytė (VDU MA alumnė, prof. S. Martinaitytės kl.)

 

Daktaras Grenvilis – Giedrius Prunskus (VDU Muzikos akademijos docentas)

Gastonas Letorjė  – Žanas Voronovas (VDU MA alumnis), Mindaugas Zimkus (VDU Muzikos akademijos docentas)
Baronas Diufolis – Andrius Apšega (VDU MA alumnis, prof. S. Martinaitytės kl.)
Markizas D‘obinji – Žygimantas Galinis, Joris Rubinovas

Džiuzepė – Evaldas Kondrackis (VDU MA alumnis prof. T. Ladigos kl.), Martynas Stankevičius (doc. D. Vėbros kl.)
Komisionierius – Ričardas Karalevičius (VDU MA alumnis, prof. S. Martinaitytės kl.)

Mirtis – Rokas Spalinskas, Gintaras Visockis

 

Vilniuje atsidarė Muzikos salonas „32 kėdės“

Grupelė entuziasčių nusprendė sukurti Vilniuje salono tradiciją! Tai profesionali muzika + aukštoji virtuvė + gera kompanija. Vieta įspūdinga, detalės apgalvotos, muzikantės puikios. LNOBT solistės Monikos Pleškytės (VDU MA alumnė, prof. S. Martinaitytės ir prof. A. Eitmanavičiūtės kl.) balsą jau daug kas pažįsta (nuostabi Sophie LNOBT „Rožės kavalieriuje”,  ir pan.), o Gabija Butkutė – puiki koncertmeisterė! Subtilu, ekstravagantiška, elegantiška ir labai skanu. Štai taip galima apibūdinti saloną „32 kėdės”.

Salonas nėra naujiena Vilniuje, tik beveik ištrinta iš atminties. Juk panašiame salone kadaise įvyko ir Moniuškos „Halkos” premjera! Kaip trūksta tos vilnietiškos kasdienybės atminties… Salonas – susibūrimų vieta, įkvėpta meno ir bendravimo sintezės. Salone „32 kėdės“ atkuriamas istorinių salonų fenomenas, derantis su naujomis idėjomis ir šiuolaikinio miesto ritmu. Salono ištakos siekia 17a., tai buvo kultūros šaltinis. 21 amžiaus salonas išlaiko tas pačias taisykles, tik čia jau naujos temos, naujos gyvensenos formos ir nauji idealai.

Atlikėjai: sopranas Monika Pleškytė ir pianistė Gabija Butkutė.

Popietės pasirodymą sudarė viena dalis. Publika klausėsi vokalinės kamerinės muzikos.   

 

Kalėdų stebuklo belaukiant

2021 gruodžio 19 d. Ramučių kultūros centro kvietimu Karmėlavos parapijos bendruomenės narių širdys plakė vienu ritmu su VDU Muzikos akademijos alumnių Martyno Žukausko, Rapolo Baranausko ir VDU Muzikos akademijos asist. Gabrielės Kuzmickaitės-Žukauskienės balsais. Visi jie baigė prof. Sabinos Martinaitytės ir Audronės Eitmanavičiūtės klases. Jiems akompanavo VDU Muzikos akademijos lektorė Kotryna Kaklauskaitė.

Tradicinis Kalėdinis koncertas – maratonas

 

Gruodžio 21-ą d. 18-tą val. VDU Muzikos akademijos Didžiojoje salėje vyko tradicinis Fortepijono katedros Akompanimento studentų Kalėdinis koncertas-maratonas !

Koncerte dalyvavo pianistai Aušrinė Plonytė, Indrė Zinkevičiūtė, Mariia Kurhuzova, Olena Rozhestvenna, Zlata Oliinyk, Meiqi Zhang, Lijana Sinkevičiūtė, Jiayi Liu, Qinyan Chen, Kristina Jeganian, Liubov Drozd, Petro Bondar, Vardan Gyodakyan.

Jiems talkino įvairių specialybių studentai ir alumniai: Neringa bukauskaitė, Svajūnas Birgiolas, Patricija Gadliauskienė, Kazimieras Ivanovas, Eidvilė Kadytė, Jurgita Mickaitė, Karolina Činikaitė,   Ugnė Matukaitytė, Kasparas Šerpytis, Diana Pilate, Alma Petrauskaitė.

Koncerto vedėja doc. ŠVIESĖ ČEPLIAUSKAITĖ

KONCERTO – MARATONO PROGRAMA

  • Stolz, Spiel auf deiner Geige, operetė Venus in Seide
  • Н. Римский-Корсаков, Не ветер вея с высоты, сл. А. Толстого

Neringa BUKAUSKAITĖ (1M, doc. B.Sodaitytės kl.)

Aušrinė PLONYTĖ (1B, doc. B.Andriuškevičienės kl.)

  • P. Telemann, Concerto As-dur: Allegro, Siciliana, Allegro

Svajūnas BIRGIOLAS

Indrė ZINKEVIČIŪTĖ (3B, lekt.D.Kepežinsko kl.)

 

  • Lehar, Hanos daina Vilja lied, operetė Der lustige Witwe
  • A. Lara, Granada

Patricija GADLIAUSKIENĖ (alumnė)

Mariia KURHUZOVA (3B, doc .B.Andriuškevičienės kl.)

 

  • П. Чайковский, Пойми хоть раз, сл. А. Фетта
  • Liszt, Es war ein Koenig in Thule, w. W.Goethe

Kazimieras IVANOVAS (2М, doc. R.Novikaitės kl.)

Olena ROZHESTVENNA (3B, assist. E.Juraškienės kl.)

 

  • Bozza Arija.

Svajūnas BIRGIOLAS

Meiqi ZHANG (4B, lekt. D.Kepežinsko kl.)

  • Verdi, Elena’s bolero Merce Dilette Amiche, opera I Vespri Siciliani
  • Gudauskienė, Jaunyste! ž.V.Kevalaitienės

Eidvilė KADYTĖ (1M, prof. T.Ladigos kl.)

Jiayi LIU (4B, assist.R.Blaškytės kl.)

 

  • Massnet, Meditation

Jurgita MICKAITĖ (3B, doc. L.Čiapo kl.)

Lijana SINKEVIČIŪTĖ (4B, doc. B.Andriuškevičienės kl.)

  • Wildhorn, How about dance?, miuziklas Bonnie and Clyde
  • Loewe, I could have dance all night, miuziklas My fare Lady

Karolina ČINIKAITĖ (2M, doc. D.Vėbros kl.),

Zlata OLIINYK (4B, doc. B.Andriuškevičienės kl.)

  • V, Bikus, „Balta naktis“, ž. I. Narkutės

Neringa BUKAUSKAITĖ (1M, prof. A. Eitmanavičiūtės kl.)

 Vardan GYODAKYAN (1M, prof. A. Eitmanavičiūtės kl.)

  • A. Mozart, aria di Conte Vedro metr’io…, op. Le nozze di Figaro

Kazimieras IVANOVAS (2M, doc. R.Novikaitės kl.)

Qinyan CHEN (1M, lekt. D.Kepežinsko kl.)

  • Leowe, Erlkönig, (t. W. Goethe)
  • Liszt, III Sonetto (p. Petrarca)

Ugnė MATUKAITYTĖ (1M, prof. A. Eitmanavičiūtės kl.)

 Vardan GYODAKYAN (1M, prof. A. Eitmanavičiūtės kl.)

 

  • А. Глазунов, Песня менестреля op.71
  • Popper, Hungarian Rhapsody, op.68

Kasparas ŠERPYTIS (doc. R.Kalnėnaitės kl.)

Liubov DROZD (2M, doc. B.Andriuškevičienės kl.)

 

  • Debussy, Arabesque Nr. 1 op. 66
  • Burgmüller, Duo/Duetas klarnetui ir fortepijonui op. 15

Diana PILATE (doc. A.Bernotaičio kl.)

Petro BONDAR (2M, doc. Š.Čepliauskaitės kl.)

  • П. Чайковский, Трепак, балет «Щелкунчик»
  • Piazzolla, Verano Porteño iš ciklo Estaciones Porteñas

Alma PETRAUSKAITĖ (doc.G.Mameniškio kl.)

Kristina JEGANIAN (2М, doc. Š.Čepliauskaitės kl.)

 

 

Kalėdinių giesmių koncertas „Ateik į šviesą“ Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje

2021 gruodžio 28 d. Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje skambėjo kalėdinės giesmės, kurias atliko VDU Muzikos akademijos studentai dainininkai Klaudijus Zajančkauskas (doc. B. Sodaitytės kl.), Povilas Strikaitis (prof. T. Ladigos kl.), tarptautinių konkursų laureatai Emilija Bagdonaitė (prof. S. Martinaitytės kl.) ir Gytis Murauskas (prof. A. Eitmanavičiūtės ir prof. S. Martinaitytės kl.). Kalėdinėms giesmės suskambėti padėjo pianistė Gabija Gudžiūnaitė.

Šie jauni ir kūrybingi žmonės susibūrė į renginių organizavimo komandą „Harmonija“ ir jau įvykdė visą eilę įdomių ir prasmingų projektų. Šis koncertas – vienas iš jų. „Jaučiame didelį norą ir aistrą giedoti. Tai kiekvieno iš atlikėjų giliausia maldos forma per kurią kalba Dievas, todėl norime su jumis pasidalinti giesmėmis ir pakviesti kartu Dievą šlovinti, bei dėkoti už kiekvieną gyvenimo akimirką, kad ir kokia ji bebūtų ar kupina džiaugsmo ar liūdesio ašarų. Koncerto programoje skambės populiariausios bažnyčioje giedamos giesmės su gitaros, bei pianino pritarimu, tad kiekvieną kviečiame jungtis į bendrą maldą.“ – kvietė renginių organizavimo komandos „Harmonija“ įkūrėjas Gytis Murauskas.

„Kalėdos – tai laikas, kai visa šeima susirenka kartu, prisimena kas iš tikrųjų gyvenime yra svarbiausia ir mūsų širdis sušildo jaukiomis emocijomis.“ – tokiais žodžiais komanda „Harmonija” kvietė ateiti į kalėdinių giesmių koncertą „Ateik į šviesą”. Tikimės, kad šis koncertas pripildė klausytojų širdis kalėdinės dvasios, bendruomeniškumo bei šventinės nuotaikos.

PROGRAMA:

  1. Creaton – „Ateik, Dvasia Šventoji“
  2. F. Wade – ‚Ateikit džiaugsmingai“
  3. J. Baptiste – „Nebijok, esu tavo Dievas“
  4. E. Vongue – „Jėruzalė, Dangaus Namai“
  5. Serebrinskas – „Tu pasaulio šviesa“
  6. Tomlin – „Koks Jis nuostabus“
  7. Wittal – „O Marija, Dievo Motina“
  8. Hawn, L. J Williams – „Angelai aplankė mus“
  9. Cordin – „Tu Išganytoją atnešiai mums“
  10. F. Handel – „Džiaugsmas šiandien aplankė mus“
  11. Naujalis – „Sveikas, Jėzau gimusis“
  12. A. M. Wall – „Gaudete! Christus est natus” iš nežinomo autoriaus grigališkų choralų rinkinio “Piae Cantiones”.