Sveikiname VDU mišrų chorą „Vivere Cantus“

Gegužės 11-13 d. Slovakijoje esančiame Namestovo mieste įvyko XXIV-asis tarptautinis chorų sakralinės muzikos festivalis-konkursas. Šiame konkurse dalyvavo net trys chorai iš Lietuvos. Šiuolaikinės sakralinės muzikos kategorijoje dalyvavo VDU mišrus choras „Vivere Cantus“ vadovaujamas Rolando Daugėlos.

Tai gilias tradicijas puoselėjantis prestižinis tarptautinis festivalis, skirtas vyskupo Jan Vojtaššak garbei. Konkurse buvo varžomasi dvejose kategorijose: vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų chorų iki 60 dainininkų, kurios programa sudaryta iš Renesanso ar Baroko, Romantizmo ir šiuolaikinių kūrinių bei šiuolaikinės muzikos kategorijoje, kur atliekami kūriniai sukurti po 1950 metų. Chorai atvyko iš įvairių šalių: Lenkijos, Slovakijos, Ukrainos ir Lietuvos. Lietuvą atstovavo VDU mišrus choras „Vivere Cantus“ ir Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos jaunimo mišrus choras „Cantica“ (vad. Rolandas Daugėla) ir Kretingos kamerinis choras „Kristale“ (vad. Kristina Rimienė).

Konkurse choras sugebėjo ryškiai techniškai atskleisti kūrinių meninį turinį, pasižymėti švaria intonacija bei atskleisti kontrastingos programos autorių užmanymus. VDU mišrus choras „Vivere Cantus“ (vad. R. Daugėla) savo kategorijoje pelnytai iškovojo aukso diplomą. Vadovas didžiavosi savo choru, o choras didžiavosi juo – Rolandas Daugėla festivalyje laimėjo geriausio festivalio dirigento apdovanojimą. Beje kitoje kategorijoje su Juozo Naujalio choru “Cantica” Rolandas Daugėla laimėjo taip pat aukso diplomą.

Chorai ne tik atliko savo 15 minučių konkursinę programą, tačiau taip pat giedojo bendrose šventose mišiose bei bendrame Gala koncerte. Po konkurso chorai laivu plaukė į salą, kuri susidarė užtvenkus upę. Ten grožėjosi gamtos vaizdais ir apžiūrėjo bažnyčią-muziejų, kur jungtinis lietuvaičių choras sugiedojęs J.Gudavičiaus „Kur giria žaliuoja” ir D.Zakaro „O kai sauliūtė” svečių nuostabai parodė mikro Lietuvos dainų šventės skambesį.

Prieš keliaudami namo, choristai visą dieną turistavo: kopė į įspūdingus kalnus bei aplankė giliomis istorijomis apipintą senovinę pilį.










Praktika ir savanorystė

Naujasis praktikų ir savanorystės katalogas Nr. 8, kurį rasite ČIA:

Magistrantūros studijos

Visą informaciją rasite čia

Meistriškumo kursai ir koncertas

Angelo Martino

Džiazo diena M. K. Čiurlionio galerijoje

Gegužės 22d. VDU muzikos akademijos 4 kurso džiazo katedros studentai dovanojo klausytojams džiazo dieną M. K. Čiurlionio galerijoje! Renginio rengėjas – M.K. Čiurlionio galerija.
Baigiamojo egzamino-koncerto metu skambėjo džiazo muzikos standartai, originalios kompozicijos ir improvizacijos, o atlikėjai apie savo ryšį su džiazo muzika pasisakė lakoniškai:
Andriejus Radčenko – „Amžinas studentas” – diplomo atsiimti (jei duos) eisiu trečią kartą. Gitara groti pradėjau būdamas 27-erių – širdžiai neįsakysi! Džiaze laikausi tradicijos – labai mėgstu būti suprastas.”
Mindaugas Apulskis – „Dėkoju muzikai, dėl kurios sutikau labai daug gerų žmonių.”
Mindaugas Venclovas – „Muzika yra vienas gražiausių dalykų šiame gyvenime. Man tai būdas bendrauti, dalintis, išreikšti save. Mano kelias veda kartu su muzika.”
Justinas Rimas – „Esu Justinas Rimas, muzikos akademijos absolventas. Studijos padėjo plačiau suprasti muzika ir atrasti savo kelią, kuriuo noriu žengti toliau.”
Kęstutis Zubavičius – „Muzika yra svarbiausia mano gyvenimo dalis, todėl pasirinkau studijuoti būtent ją. Džiazas yra daugiau nei tiesiog muzikinis stilius, manau jog tai gyvenimo būdas, kuris atspindi mane”.
Klaudija Indriliūnaitė – „Esu Klaudija Indriliūnaitė, VDU muzikos akademijos absolventė. Studijuoju muziką, nes tai man teikia dziaugsmo ir kūrybinių jėgų.”

Džiazo muzikos klausytojai išsinešė daug gražių akimirkų po koncerto.

Interviu su doc. Zita Bružaite

Kaip Jūs vertinate dabartinę šiuolaikinę akademinę muziką Lietuvoje?
Šiuolaikinę akademinę muziką Lietuvoje vertinu gerai ir pozityviai. Anksčiau, tai yra prieš kokią 15 – 20 metų, akademinė šiuolaikinė muzika, tarsi, turėjo labai apibrėžtas savo teritorijas, pavyzdžiui, šiuolaikinės muzikos festivalis: „Gaida“ – Vilniuje, ,,Iš arti“ – Kaune, ,,Druskomanija“ – Druskininkuose, „Jauna muzika“ – Vilniuje, „Marių klavyrai“ – Klaipėdoje, toje terpėje ir toje teritorijoje ta muzika daugiausiai ir skambėdavo. Jeigu dabar Jūs patektumėte į koncertinių įstaigų sezonus, įsigilintumėte į filharmonijų programas, muzikinių teatrų repertuarus pamatytumėte, kad šiuolaikinės akademinės muzikos apstu visur, visuose festivaliuose, imkite, pavyzdžiui, Pažaislio, Vilniaus, Tytuvėnų festivalius – labai dažnai užsakomi netgi specialūs nauji kūriniai. Lietuvos šiuolaikinė akademinė muzika šiai dienai, lyginant nuo nepriklausomybės, yra ir paaugusi, ir jos teritorijos išsiplėtusios.
Kokią vietą, Jūsų nuomone, Lietuvoje užima šiuolaikinės akademinės muzikos atlikimas?
Vėlgi, išeinant iš pirmo klausimo, tai aš pasakyčiau, kad ta vieta yra didesnė, jeigu mes lyginimo parametru pasiimtumėme 10 – 20 metų laikotarpį. Dabar koncertų ir festivalių programose šiuolaikinė muzika užima solidesnę vietą nei anksčiau. Be to, užaugusi jaunųjų atlikėjų karta šiuolaikinių kompozitorių kūrinius vis dažniau įtraukia į savo atliekamą repertuarą, koncertų programas.
Kokias šiuolaikinės akademinės muzikos atlikimo tendencijas matote Lietuvos muzikinėje terpėje?
Ryškia dabartinės šiuolaikinės muzikos tendencija Lietuvoje laikyčiau norą giliau studijuoti šiuolaikinės muzikos technikos išpildymą, konvencinius muzikos užrašymo ženklus.
Ar matomas skirtumas tarp šiuolaikinę akademinę muziką grojančių atlikėjų, kurie yra specializavęsi šiuolaikinės akademinės muzikos atlikime, ir tų, kurie ją groja pagal įgytą klasikinį muzikinį išsilavinimą? Jeigu taip, tai kaip apibūdintumėte tuos skirtumus?
Aišku, jog matosi skirtumas tarp atlikėjo, grojančio šiuolaikinę muziką, kuris yra specializavęsis šiuolaikinės muzikos atlikime ir tarp to atlikėjo, kuris yra įgijęs klasikinį muzikinį išsilavinimą. Studijavęs šiuolaikinės muzikos atlikimą, atlikėjas ją groja labai organiškai, suvokia formą, techniką. Muzikos turinį perteikdamas savitai, individualiai ir raiškiai. Tuo tarpu atlikėjui, kuriam labai retai pasitaiko atlikti šiuolaikinę muziką ir jisai gyvena klasikinės muzikos kūriniuose nevisada tas organiškas ryšys yra ir tas labai girdisi.
Ar Lietuvos studentai studijų metu įgauna pakankamas interpretacines žinias, reikalingas atlikti šiuolaikinę akademinę muziką?
Aš, kaip kuriantis žmogus, iš teorinio nuotolio galėčiau pasakyti, kad studentai studijų metu įgauna nepakankamas interpretacines žinias, ne dėl kažkokių blogų ar gerų intencijų, bet dėl to, kad į studijų programas, mano turimomis žiniomis, atlikėjams nėra įtrauktas šiuolaikinės muzikos kursas / modulis.
Kaip galėtumėte nusakyti dabartinę šiuolaikinę akademinę muziką grojančių ansamblių situaciją Lietuvoje? Ar matote tokių ansamblių kūrimosi būtinybę? Jeigu taip, galite pasakyti kodėl?
Matot, muzikanto profesija yra tiek gera, kad atlikėjams šiandien galima laisvai junktis į įvairiausius darinius ir jie tą daro: klasikinėje, šiuolaikinėje, džiazo muzikoje. Formuojasi naujos tembrinės kokybės ansambliai: ,,Synaesthesis“, naujų idėjų kamerinis orkestras ,,Niko“, styginių kvartetas ,,Chordos“. Atsiranda tokių netikėtų sudėčių ansamblių, kaip smuikas klarnetas, arba klarnetas ir violončelė ir fortepijonas. Šiuolaikinės muzikos ansamblių būtinybė yra tokia, kad jie inicijuoja labai daug naujų lietuviškų kūrinių, bendradarbiauja su užsienio kompozitoriais ir turtina Lietuvos muzikinę kultūrą.
Ar pakankamai dėmesio skiriama Lietuvoje šių ansamblių gyvavimui?
Manyčiau, kad ne. Pirmiausia ateina tie jauni žmonės idealistai, kurie nori kažką tai padaryti, o paskui sėkmės dalykas, kad tam tikrą tarpą jie gyvuoja ir jų dėka atsiranda nauji kūriniai, jų naujos interpretacijos skamba koncertuose, festivaliuose. Atsiranda muzikinė vadyba. Dėka darbinių resursų jie numato, turbūt, ir kažkokias finansines įplaukas, kas būtų bent minimalus atlygis už šitą idealizmą.
Kaip įvertintumėte šiuolaikinę akademinę muziką grojančių ansamblių perspektyvą Lietuvoje ir užsienyje?
Nei gerai nei blogai, pirmiausia, Lietuvos rinka yra labai maža. Mes turime nacionalinę Vilniaus filharmoniją, Kauno valstybinę filharmoniją bei Klaipėdos koncertų salę. Na, įsivaizduokime, jeigu ansamblio sudėtis yra didėlė, ir jų atliekamiems kūriniams reikalinga speciali akustika, tai Lietuvoje atitinkamai tokiai muzikai surasti tam tikras sales yra misija neįmanoma. Tuo tarp užsienyje, parengus įdomias šiuolaikinės muzikos programas, rinka yra didesnė. Aktyviai dirbama su vadyba, t.y. su kontaktais, reklama, muzikai atlikti tinkamomis erdvėmis, bendradarbiaujama su festivaliais.
Ar ansambliai, grojantys šiuolaikinę akademinę muziką, gali būti laikomi svarbiu instrumentu šios muzikos sklaidai Lietuvoje vystyti?
Taip, tikrai, taip. Kas gi kitas, jeigu ne šie ansambliai, kurie tą muziką reprezentuoją ir į ją daugiausiai gilinasi.
Kokią reikšmę Jūsų kūrybinei veiklai turi šiuolaikinės akademinės instrumentinės muzikos ansamblių gyvavimas? Jų sudėtis bei profesionalumas?
Tai nuo ansamblio sudėties ir jų profesionalumo priklauso būsimo kūrinio kokybė, interpretacija. Šie ansambliai judina ir budina visus autorius aplink save, skatindami vystytis nacionalinės muzikos platformai, kuri vėliau išteka į pasaulį. Ansambliai, atliekantys lietuvių kompozitorių kūrinius formuoja muzikinę kultūrą, publikos muzikinį skonį.

Kompozitorę kalbino Klaudija Gurskytė

Padėka

Parengiamasis dainavimo egzaminas

VDU Muzikos akademijos reklaminis klipas per LRT!

Džiugu pranešti, kad VDU Muzikos akademijos reklaminis klipas rodomas per LRT!
Žiūrėkite čia

VDU Muzikos akademijos reklama LRT televizijos laidoje “Lietuvos kolumbai” 2018-05-21

Sveikiname

Sveikiname VDU MA, dainavimo skyriaus parengiamo kurso studentę
Kariną Ivanickytę (doc.R.Novikaitės kl.)
III Baltijos šalių muzikos festivalyje-konkurse
”RISING STARS 2018”, laimėjus I vietą.