„WoW University” gimtadienyje dainavo VDU Muzikos akademijos lektorė Gabrielė Kuzmickaitė
2024 lapkričio 19 d. išskirtiniame Noewe biure-galerijoje paminėtas penktasis moterims skirto universiteto WoW University gimtadienis. Pasveikinti neformaliojo suaugusiųjų švietimo organizaciją su pirmu reikšmingu jubiliejumi rinkosi ne tik gausi moterų bendruomenė, bet ir daug žinomų veidų iš verslo bei politikos sričių. Sveikinimą perdavė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Gimtadienio šventę šventine kalba pradėjo universiteto įkūrėja ir vadovė Inga Jablonskė. Ji prisiminė, kokį įdomų, iššūkių ir apdovanojimų kupiną kelią teko nueiti per šiuos penkerius metus. Pamatinės šio universiteto vertybės – moterų įgalinimas, profesinis ir asmeninis tobulėjimas viso gyvenimo mokymuose. WoW University per penkerius metus jau įsitvirtino Lietuvos nevyriausybinių organizacijų žemėlapyje, sulaukė iš verslo stipendijų šimtams moterų, kurioms tokio palaikymo labai reikia. WoW University jau įžengė į tarptautinius vandenis ir tai neabejotinai praturtino jo veiklą.
Sveikinimo kalbas sakė ir produktyvių veiklos metų organizacijai linkėjo susirinkę garbūs svečiai, tarp kurių buvo ir Seimo narė, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Visi WoW University mokymai, kursai, sertifikuotos, akredituotos ir licencijuotos švietimo programos yra skirti įgyti tuos įgūdžius ir kompetencijas, dėl kurių žmogus jaustųsi saugus šiuolaikinėje darbo rinkoje. Pagrindinė WoW University socialinė misija – siekis padėti moterims rasti autentišką kelią, stiprinti vidinį balsą, auginti įgūdžius ir kompetencijas. Jis jau tampa lyderiu neformaliojo suaugusiųjų švietimo srityje, paddeda formuoti naują suaugusiųjų švietimo standartą ir kokybę.
Šiame įspūdingame renginyje šventinę nuotaiką padėjo kurti ir VDU Muzikos akademijos lektorė, Kauno Valstybinio muzikinio teatro solistė Gabrielė Kuzmickaitė ir pianistė Domantė Matulevičiūtė.
Kaunas nėra antroji Lietuvos operos scena. Jame atgimė legendinė „Bohema“
Į istorinio teatro sceną grįžo „Bohema“. Kauno valstybiniame muzikiniame teatre (KVMT) lapkričio 23-iąją teatro salę pripildė Giacomo Puccini operos „Bohema“ muzika. Spektaklis skiriamas kompozitoriaus 100-osioms mirtiems metinėms.
„Bohemą“ KVMT muzikiniai vadovas Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (LVSO) įkūrėjas ir vadovas maestro Gintaras Rinkevičius, jam talkina dirigentas Julius Geniušas. Savitą šios jautrios meilės istorijos viziją žiūrovams pateikė viena ryškiausių Lietuvos teatro menininkių režisierė ir choreografė Anželika Cholina, kuri socialiniuose tinkluose rašė: „Įprasta galvoti, kad Giacomo Puccini opera „Bohema“ yra apie meilę, bet man ši opera yra apie meilės ilgesį“.
Vizualinius spektaklio sprendimus sukūrė ilgamečiai režisierės kūrybos partneriai: įspūdingo produktyvumo, konceptualaus minimalistinio braižo scenografas Marijus Jacovskis ir mados stilistė ir grimo dailininkė Olga Filatova-Kontrimienė.
Spektaklyje vaidmenis kuria ir pagrindines partijas dainuoja teatro ir kviestiniai solistai. Poeto Rudolfo įvaizdį interpretuoja patyrę operos profesionalai Egidijus Bavikinas (VDU Muzikos akademijos doc.), Tomas Pavilionis ir jaunasis tenoras Karolis Kašiuba.
Tragišką Mimi paveikslą tapo Gabrielė Bukinė (VDU Muzikos akademijos lektorė, alumnė, prof. S. Martinaitytės kl.), Ieva Barbora Juozapaitytė, Raminta Vaicekauskaitė (VDU Muzikos akademijos lekt.).
Kitus vaidmenis operoje atlieka Andrius Apšega (VDU Muzikos akademijos alumnas, prof. S. Martinaitytės kl.), Laimonas Pautienius, Marija Arutiunova ((VDU Muzikos akademijos alumnė, doc. B. Sodaitytės kl.), Ingrida Kažemėkaitė ((VDU Muzikos akademijos alumnė, doc. S. Garbatavičiūtės kl.), Viktorija Zeilikovičiūtė (VDU Muzikos akademijos alumnė, doc. B. Sodaitytės kl.), Raimondas Baranauskas, Ramūnas Urbietis, Žygimantas Galinis, Joris Rubinovas (VDU Muzikos akademijos 2M studentas, prof. V. Prudnikovo kl.), Giedrius Prunskus (VDU Muzikos akademijos doc.), Tomas Ladiga (VDU Muzikos akademijos prof.) ir kiti teatro solistai, dalyvauja choro dainininkai (vadovė Rasa Vaitkevičiūtė) ir berniukų chorinio dainavimo mokyklos „Varpelis“ mokiniai.
Įprasta manyti, kad pagrindinė operos „Bohema“ tema – jaudinanti skurdžių Paryžiaus mansardose gyvenančių jaunuolių meilės istorija, tačiau operos režisierė A. Cholina atskleidžia savos interpretacijos užkulisius: „Visi personažai čia pasmerkti gyventi nepritekliuje ir skurde, todėl jų mintyse ir jausmuose tvyro tik nuolatinė paieška mylimo žmogaus, kuris išgelbėtų sielą, nuramintų. Šių vienišų, jaunų žmonių gyvenimas – tik buvimas tuo momentu, kuriant vienas kitam meilės iliuziją, kuria nuoširdžiai tikima, suvokiant, kad amžinas būties nestabilumas taip ir neleis niekada meilei išsipildyti“. Šių vienišų jaunų žmonių gyvenimas – tik buvimas tuo momentu, kuriant vienas kitam meilės iliuziją.
Lapkričio 23 d. vakare pagrindinį personažą įkūnijusi muzikologės J. Katinaitės pavadinta „puiki jaunoji diva“ G. Bukinė viename „Kauno dienos“ straipsnyje pasakoja apie vaidmens kūrimą: „Įsikūnyti į paprastą, žemišką personažą kaip Mimi gali atrodyti lengva, tačiau kai veikėjas toks populiarus ir iki skausmo pažįstamas, kyla iššūkis suprasti, koks jis yra iš tikrųjų. Man labai pasisekė, kad su režisiere A. Cholina gilinomės į Mimi vidinius motyvus ir priežastis – analizavome, kas nepasakyta, vengdamos paviršutiniškumo ar paprasto įsivaizdavimo, kaip bet kuris kitas žmogus, o gal net aš pati, elgtųsi tam tikrose situacijose. … negalime ignoruoti kompozitoriaus sumanymo, bet šiame pastatyme jaučiu naujų, šviežių akcentų, kurie leidžia į Mimi pažvelgti kitaip. Ši mergina man yra puikus pavyzdys, kaip fiziškai silpnas žmogus gali savyje turėti nepalaužiamą emocinę ir vertybinę stiprybę. Ji moko, kad moteriškumas gali būti ne tik švelnus ir globėjiškas, bet ir atlaidus gyvenimo laikinumui. Mane džiugina, kad režisierė žvelgia į Mimi ne tik kaip į atgijusį, nors ir laikiną meilės žiedą – pagrindiniu akcentu čia tampa bendrystės, ryšio ir tapatumo paieška“.
Mimi vaidmenį kurianti solistė R. Vaicekauskaitė tarp jaunųjų kolegių išsiskiria ryškiausia profesine patirtimi. Ji prisipažįsta, kad atlikdama Mimi vaidmenį didelių iššūkių nejaučia.
E. Bavikinas Rudolfo vaidmenį vadina išskirtiniu savo kūrybinėje biografijoje. „Didelis džiaugsmas prisiliesti prie savo mėgstamiausio operų kūrėjo G. Puccini! Tačiau tai ne tik didelis malonumas, bet ir iššūkis – šis vaidmuo man, ko gero, didžiausias muzikine apimtimi! Išskirtiniai statytojai, nuostabūs partneriai ir muzika, muzika, muzika! Bohemiškas gyvenimas, kurio visi menininkai kažkiek paragaujame, kurį romantizuojame ir galbūt šiek tiek ilgimės, šiuo pastatymu sugrąžina mus į studentiškų laikų prisiminimus“, – emocijų mėgaujantis vaidmeniu neslepia solistas.
Po pirmos premjeros muzikologė J. Katinaitė socialiniuose tinkluose rašė: „Puccini 100-metį pirmieji pažymėjo kauniečiai. Šįvakar Kaunas pareiškė, kad nėra antroji Lietuvos operos scena. Premjerinė „Bohema” – elegantiškas Anželikos Cholinos beveik šokio spektaklis su iš prigimties veristiniu Gintaro Rinkevičiaus mostu. Tačiau „Bohemoje” svarbiausia – solistai. Puikios jaunosios divos – Gabrielė Bukinė (Mimi) ir mano šio vakaro atradimas – Marija Arutiunova (Miuzetė). Ir dar vienas atradimas – ryškiai dramatizmo link pasistūmėjęs Tomo Pavilionio (Rodolfas) tenoras. Laimono Pautienio baritonas visuomet yra spektaklio stabilumo garantas. Cantus firmus Stilingos, stotingos, koketiškos choristės – tikras Kauno art deco gyvybingumo įrodymas.“
„Kaip po pirmojo veiksmo vienas žmogus pasakė: „Aš išties patikėjau šių žmonių užgimstančia meile”. Štai dėl šios akimirkos verta viską mesti ir važiuoti į Kauną!“
Martyno Aleksos nuotraukos.
Kviečiame į prof. T.Ladigos studentų koncertą „Muzikiniai pašnekesiai prie Šventosios” Anykščiuose, gruodžio 7d. Jono ir Onos Karvelių namuose
VDU Muzikos akademijos dainininkės VDU teatro renginyje Persona grata
2024 lapkričio 20d. VDU teatre vyko uždaras vakaras Persona Grata.
Uždaras vakaras Persona Grata jau tradicija tapęs VDU Teatro ir VšĮ Teatro „MENS PUBLICA“ renginys, kuris jaukiam, intelektualiam ir nuoširdžiam pokalbiui pakviečia žymiausius šalies menininkus, atlikėjus, visuomenės veikėjus. Nuo 2012 metų į Personos Gratos kėdę buvo pakviesti Rasa Samuolytė, Eglė Mikulionytė, Andrius Mamontovas, Marijonas Mikutavičius, Jurgis Didžiulis, Gytis Ivanauskas, Aidas Giniotis, Jonas Vaitkus, Gintaras Varnas, Kristina Sabaliauskaitė, Marius Ivaškevičius, Agnius Jankevičius ir daugybė kitų šalies menininkų ir autorių.
Šį kartą Persona Grata kėdėje sėdėjo – verslininkas, rašytojas, knygų autorius Ignas Dilys. Jį kalbino renginio moderatoriai Prof. Dr. Alfredas Chmieliauskas ir filosofas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Dr. Gintautas Mažeikis.
Renginio metu žiūrovai turėjo unikalią galimybę išvysti VDU Švietimo Akademijos „Šokio ir teatro pedagogikos“ 1B, 2B ir 4B studentų pasirodymą pagal Personos Gratos pasirinktą muzikinį kūrinį (rež. Greta Dirmauskaitė).
Vakare dainavo ir VDU Muzikos akademijos prof. Sabinos Martinaitytės ir prof. Audronės Eitmanavičiūtės studentės, tarptautinių konkursų laureatės 2B Liepa Dabriškaitė ir 3B Ugnė Stražnickaitė. Joms akompanavo prof. Audronė Eitmanavičiūtė.
Solistės atliko:
G. Svilainis, sutartinė „Tūto takato“
K. Mašanauskas, Tvardovskio arija „Dangus tau dovanojo aukštį“, miuziklas „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“ – L. Dabriškaitė
L. Arditi, „Gitana“ – U. Stražnickaitė
G. Rossini, Duetto buffo di due gatti – U. Stražnickaitė ir L. Dabriškaitė
KVIEČIAME Į KONFERENCIJĄ „PROFESIONALUSIS MUZIKINIS UGDYMAS LIETUVOJE: PATIRTIS, ŠIANDIENOS AKTUALIJOS IR ATEITIES VIZIJOS“
2024 m. gruodžio 7 d. Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijoje (Muzikos akademijos partneriai) vyks respublikinė metodinė-mokslinė konferencija „Profesionalusis muzikinis ugdymas Lietuvoje: patirtis, šiandienos aktualijos ir ateities vizijos“. Renginys suburs muzikos pedagogus, tyrėjus ir ugdymo įstaigų atstovus iš visos šalies, siekiant aptarti svarbiausius muzikos mokymo iššūkius bei galimybes skatinti naujų idėjų ir inovatyvių metodikų taikymą profesionaliajame muzikiniame ugdyme.
Konferencijoje bus dalijamasi ilgamete pedagogine patirtimi, aptariamos šiandienos aktualijos ir pristatomi inovatyvūs požiūriai į muzikos mokymą, siekiant užtikrinti kokybišką jaunųjų talentų ugdymą Lietuvoje. Ypatingai sparčiame skaitmeninių technologijų plėtros amžiuje svarbu geriau suprasti besikeičiančius ugdymo poreikius ir naujausias švietimo tendencijas.
Pranešimus skaitys ne tik muzikos pedagogai, bet ir koncertuojantys atlikėjai, kompozitoriai, muzikologai, tyrėjai bei ugdymo įstaigų, padalinių vadovai.
KONFERENCIJOS LEKTORIŲ PRANEŠIMAI:
- „Specializuoto ugdymo krypties programa: muzikos ugdymo dalies apžvalga“
Lekt. RAIMUNDAS SIMANAVIČIUS, Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos direktorius
- „VDU Muzikos akademija kelyje į Europos aukštojo mokslo erdvę“
Lekt. prof. dr. SAULIUS GERULIS, VDU Muzikos akademijos dekanas
- „Kur glūdi muzikos būtis?“
Lekt. doc. dr. ROLANDAS BARTKUS, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas, filosofijos kryptis
- „Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos absolventai – muzikos atlikėjai“
Lekt. ALINA RAMANAUSKIENĖ, muzikologė, Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos muzikos istorijos mokytoja metodininkė, Lietuvos kompozitorių sąjungos narė, straipsnių autorė
- „Po valandų prie instrumento: ko dar prireiks karjerai“
Lekt. LINA KRĖPŠTAITĖ, pianistė, Kauno fortepijoninio trio narė, VDU MA lektorė, Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos karjeros specialistė
- „Lietuvių fortepijoninis kanonas: pedagoginio/konkursinio repertuaro tyrimas“
Lekt. prof. dr. LINA NAVICKAITĖ-MARTINELLI, LMTA Muzikologijos katedros profesorė, humanitarinių mokslų daktarė, Mokslo centro vyresnioji mokslo darbuotoja, Senato pirmininkė
- „Kamerinio ansamblio menas Lietuvos jaunimo ugdymo programose“
Lekt. prof. PETRAS KUNCA, smuikininkas, Lietuvos valstybinės premijos laureatas, LMTA profesorius
- „Kamerinio ansamblio mokymas Europos kontekste“
Lekt. DAIVA STULGYTĖ-POVILAITIENĖ, Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos mokytoja metodininkė, koncertmeisterė ekspertė, LMTA koncertmeisterė-asistentė
- „Kokias kultūrines ir darbo tradicijas į Lietuvą atneša rytų kultūrų (Kinijos) jaunieji muzikai“
Lekt. doc. ŠVIESĖ ČEPLIAUSKAITĖ, koncertuojanti pianistė, VDU MA fortepijono katedros docentė
- „Profesionalūs muzikos įrašai Lietuvoje ir užsienyje. Kuo jie skiriasi?“
Lekt. DARIJUS ŠPAKAUSKAS, pianistas, kompozitorius, audio-video inžinierius, fortepijonų restauratorius ir derintojas, Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos fortepijonų derintojas
- „Muzikinio paveldo ir avangardo interpretaciniai aspektai“
Lekt. ALA BENDORAITIENĖ, pianistė, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos fortepijono mokytoja ekspertė, koncertmeisterė ekspertė, reziduojanti Kosta Rikos Nacionalinio universiteto (UNA) profesorė, lietuvių muzikos ambasadorė Kosta Rikoje, Tarptautinio konkurso-festivalio „Šimtmečio muzika“ organizatorė ir meno vadovė
- „Lietuviška muzika fortepijonui 2012–2024 metais: pedagoginio repertuaro paieškos ir problematika“
Lekt. MARTA LAPINSKIENĖ, Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos fortepijono vyresnioji mokytoja, atlikėjo raiškos (fortepijono) 1-8 klasių metodinės grupės pirmininkė,
ir lekt. dr. AUŠRA STRAZDAITĖ-ZIBERKIENĖ, muzikologė, Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyriaus muziejininkė, straipsnių autorė, parodų sumanytoja, tarptautinių konferencijų dalyvė
- „Efektyvi mokinių saviruoša: misija įmanoma?“
Lekt. JONĖ BARBORA KIZNĖ, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos smuiko mokytoja, Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kameriniame orkestro narė, Tarptautinių J. Naujalio kamerinės muzikos kursų organizatorė
- „Nežinomo muzikinio teksto skaitymas: raida, metodikos, praktiniai iššūkiai“
(leidinio „Akompanimento skaitymo iš lapo pratybos“ pristatymas)
Lekt. JONĖ PUNYTĖ-SVIGARIENĖ, LMTA koncertmeisterio, skaitymo iš lapo ir transponavimo disciplinos, fortepijono meno istorijos dėstytoja, Dainavimo, Styginių instrumentų, Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedrų vyr. koncertmeisterė, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokytoja metodininkė, akompanimento ir koncertmeisterių metodinės grupės pirmininkė
- „Šiuolaikiniai metodai ir kompiuterinių technologijų integracija muzikos istorijos pamokose“
Lekt. BRIGITA JURKONYTĖ-HERMANIENĖ, Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijos vyresnioji mokytoja, polifonijos, muzikos technologijų ir muzikos istorijos dalykų mokytoja
- „Dr. Š. Suzuki ugdymo filosofijos ir metodo taikymo galimybės profesionaliame muzikiniame ugdyme“
Lekt. OKSANA TUNEVIČ, Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos smuiko mokytoja metodininkė, Europos Suzuki asociacijos 4-o lygio smuiko mokytoja
Daugiau informacijos:
Kviečiame į Prof. A.Paley studentų kamerinės muzikos koncertą Muzikos akademijoje lapkričio 24 d. 18 val.
Koncerte „KAUNO MAESTRO“ skambėjo VDU Muzikos akademijos dainininkų balsai
2024 lapkričio 16 d. Nacionaliniame Kauno dramos teatre vyko kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus 80-čiui skirtas vakaras – koncertas „Kauno Maestro“.
Koncerte dainavo VDU Muzikos akademijos profesorė Sabina Martinaitytė, fortepijonu skambino prof. Audronė Eitmanavičiūtė ir jų studentai – tarptautinių konkursų laureatai 1B Gabrielė Lekaitė, 2B Liepa Dabriškaitė, 3B Ugnė Stražnickaitė, 1M Emilija Bagdonaitė, 4B Ieva Vaivadaitė, 1B Mykolas Mikšys, 1M Paulius Katiliavas, 1B Jonas Janušauskas (doc. G. Prunskaus kl.) ir eigą komentuojantis bei grojantis Jubiliatas.
Koncerto Programa
Dokumentinis režisieriaus Roberto Verbos filmas „Maestro jaunesnysis“ (1973, 10 min.}
Giedriaus Kuprevičiaus audiovizualinė siuita „Teatras mano muzikoje“ (2022, 20 min.), atl. autorius
Giedriaus Kuprevičiaus dainų pynė:
„Birželio 14 d. giesmė“, dramos spektaklis „Antigonė Sibire“, B. Pukelevičiūtės eiles pritaikė A. M. Sluckaitė – visi solistai;
„Palaimos šviesią valandą“, ž. V. Mykolaičio-Putino, vok. c. „Vienadienės Tėvynės dainos“ – I. Vaivadaitė; E. Bagdonaitė, L. Dabriškaitė, U. Stražnickaitė;
Kuprevičius, „Atmenu svaigo alyvos“, ž. P. Vaičiūno – E. Bagdonaitė;
Kuprevičius, „Vasilkėliai“ž. P. Vaičiūno – S. Martinaitytė;
Vilkolakio dainelė, ž. J. Tysliavos, Kauno operetė „Kipras, Fiodoras ir kiti“ – P. Katiliavas;
Giedriaus Kuprevičiaus kompozicija „Ratnyčėlės balsu“ (1999-2024, 16 min.), atl. Autorius
Giedriaus Kuprevičiaus dainos:
Trioletas „Obelų žiedai“, ž. K. Binkio, Kauno operetė „Kipras, Fiodoras ir kiti“, likimo įblokšta į G. Padegimo pjesę JAH – S. Martinaitytė ir visi solistai;
„Pelenų rytas“, ž. S. Šaltenio, miuziklas „Ugnies medžiokjlė su varovais“ – visi solistai;
Bonos Madrigalas, ž. M. Buonarotti, opera „Karalienė Bona“ – S. Martinaitytė;
„Pagarbinkim meilę“, ž. J. Grušo, dramos spektaklis „Barbora Radvilaitė“ – visi solistai;
Coda, poetinė oratorija „Amžinoji šviesa“, ž. A. Jasmanto – visi solistai.
Vokalo šventė
2024 m. lapkričio 11 d. Kauno menininkų namuose sausakimšoje salėje vyko VDU Muzikos akademijos profesorės Audronės Eitmanavičiūtės jubiliejinis vakaras. Vakaro vedėjas – charizmatiškasis Liudas Mikalauskas.
Minėdami savo Profesorės jubiliejų buvę ir esami studentai sukvietė publiką į Kauno menininkų namus. Tai – erdvė, kurioje prof. Audronė Eitmanavičiūtė įgyvendino ne vieną savo kūrybinį sumanymą. Šis vakaras vienas iš jų! Naujai rengiamoje netikėtoje programoje skambėjo įspūdingiausios operų arijos, duetai ir ansambliai, seniai išsiilgtos dainos, bei prisiminimai apie mokytojos ir mokinių nueitą kelią nuo pirmųjų susitikimų klasėje iki didžiausių pasaulio scenų.
Vakare dainavo Profesorė Sabina Martinaitytė.
Alumnai: Gabrielė Bukinė, Gabrielė Kuzmickaitė, Liudas Mikalauskas, Egidijus Bavikinas, Andrius Apšega, Giedrius Prunskus;
Studentai: Emilija Bagdonaitė, Paulius Katiliavas, Ieva Vaivadaitė, Ugnė Stražnickaitė, Liepa Dabriškaitė, Gabrielė Lekaitė, Mykolas Mikšys, Jonas Janušauskas (doc. G. Prunskaus kl.), Deimantė Bačiulytė (lekt. G. Bukinės ir G. Kuzmickaitės kl.), Violeta Šimoliūnaitė (lekt. G. Bukinės ir G. Kuzmickaitės kl.
Pianistai: Vardan Gyodakyan, Živilė Kudirkaitė, Domantė Matulevičiūtė.
Nacionalinės premijos laureatas, profesorius Giedrius Kuprevičius socialiniuose tinkluose po koncerto parašė:
„ĮVYKIS
Didžiuliu jubiliejiniu gala-koncertu Kauno menininkų namuose buvo pagerbta pianistė, koncertmeisterė, VDU muzikos akademijos profesorė AUDRONĖ EITMANAVIČIŪTĖ, kurios kartu su profesore Sabina Martinaityte paruoštų vokalistų būrys akustiškai įrodė – esame talentingų dainorėlių tauta. Skambėję įvairių žanrų, stilių ir autorių kūriniai byloja – taip profesionaliai muzikiniam gyvenimui paruošti ir jau pačiu ryškiausiu būdu įsitvirtinę garsūs dainininkai bei jų pėdom sekantis jaunimas yra neginčijama labai stiprios vokalo mokyklos žymė. Bravo Profesorei ir jos darbams! Ir speciali Padėka už Jos nepailstamus judesius lietuviškos muzikos sklaidoje – ji regima, girdima ir vertinama.“
Muzikologė Alina Ramanauskienė taip pat pakomentavo šį vakarą:
„Šįvakar Kauno menininkų namai buvo sausakimši! Daug pianistės, koncertmeisterės, pedagogės, VDU Muzikos akademijos profesorės Audronės Eitmanavičiūtės bičiulių susirinko pasveikinti jos su asmenine gyvenimo sukaktimi!
Kauno menininkų namai – tai erdvė, kurioje profesorė įgyvendino daugybę savo sumanymų, o šiandien čia skambėjo įspūdingos operų arijos, nostalgiškos dainos, bei prisiminimai apie pianistės profesinį kelią, – kuriame ir Juozo Gruodžio konservatorija, ir LMTA, ir aspirantūra Leningrade, ir begalės koncertų salių, ir 2006 m. pelnytas geriausios koncertmeisterės vardas tarptautiniame konkurse!
Svarbiausia, kad muzikinių įgūdžių didžioji dalis išdalinta studentams, kurie šįvakar sveikino savo Mokytoją muzikinėmis ir nemuzikinėmis dovanomis.
Prie sveikintojų choro prisijungėme ir mes – tie, kurie Audronę pažįstame kaip puikią lietuviškos muzikos puoselėtoją, daugelio lietuvių autorių kūrinių pirmąją atlikėją, nepailstančią solistų partnerę!
Ilgiausių metų, mieloji Audrone!!! Teskamba Jūsų išugdytų studentų balsai daug, galingai, ryškiai, džiugiai!
Šįvakar jubiliejiniam vakarui „dirigavo” bosas Liudas Mikalauskas, o Mokytoją sveikino toks didžiulis būrys solistų, kad visų vardų paminėjimas užimtų du lapus!!!“.
PROGRAMA
A. Piazolla, „Rudenėja“, ž. D. Teišerskytės – S. Martinaitytė, A. Eitmanavičiūtė;
K. Weill, Marie Galante’s Lied „Youkali“, op. „Die Dreigroschenoper“ – S. Martinaitytė, A. Eitmanavičiūtė;
F. Schubert, “Auf dem Flusse”, vok. c. “Winterreise”, ž. W. Muller – G. Prunskus, V. Gyodakyan;
G. Kuprevičius “Europa” iš vok. ciklo “Vienadienės Tėvynės dainos”, ž. J. Kossu – Aleksandravičiaus – G. Prunskus, V. Gyodakyan;
G. Kuprevičius, „Obelų žiedai“, Kauno operetė „Kipras, Fiodoras ir kiti“ – S. Martinaitytė, jaunimas, A. Eitmanavičiūtė
V. Herbert, „Italian street song“, op. „Naughty Marietta“ – I. Vaivadaitė, visas jaunimas, D. Matulevičiūtė;
G. Puccini, Aria di Cavaradosi, E Lucevane stelle“ – E. Bavikinas, A. Eitmanavičiūtė;
G. Verdi G. Aria di Leonora – Melodie, op. „La forza del destino“ – G. Bukinė, A. Eitmanavičiūtė;
P. Mascagni, duo Santuzza ed Alfio, op. „Cavaleria rusticana“ – G. Kuzmickaitė, A. Apšega, Ž. Kudirkaitė;
G. Verdi, Aria di Philipo, op. „Don Carlos“ – L. Mikalauskas, A. Eitmanavičiūtė;
G. Puccini, Duetto Butterflay ed Suzuki, op. „Madama Butterflay“ – G. Bukinė, G. Kuzmickaitė, Ž. Kudirkaitė;
R. Nino, Bopertuis aria, op. „Il capello di paglia di Firenze“ – A. Apšega, V. Gyodakyan;
G. Puccini, Mimi ed Rodolfo „O soave fanciulla“, op. „La Boheme“ – G. Bukinė, E. Bavikinas, Ž. Kudirkaitė;
E. Calmann, Misterio Ikso arija, operetė „Cirko princesė“ – L. Mikalauskas, V. Gyodakyan;
L. Bernstein, „I feel pretty“, mus. „West Side Story“ – E. Bagdonaitė, U. Stražnickaitė, L. Dabriškaitė, I. Vaivadaitė, G. Lekaitė, D. Matulevičiūtė;
F. Loewe, Terzett Dulitl, Gemmy and Harry, mus. „My Fair Lady“ – P. Katiliavas, M. Mikšys, J. Janušauskas, D. Matulevičiūtė;
I. Berlin, Duet Annie and Frank, „Anything you can do“, mus. „Annie Get Your Gun“ – G. Bukinė, G. Kuzmickaitė, Ž. Kudirkaitė;
R. Cocciante, Terzett „Belle“, mus. „Notre Dame de Paris“ – L. Mikalauskas, A. Apšega, E. Bavikinas, A. Eitmanavičiūtė.
G. Kuprevičius, „Coda“, poetinė oratorija „Amžinoji šviesa“, ž. A. Jasmanto – visi koncerto dalyviai, A. Eitmanavičiūtė.
Beethovenas ir Moszkowskis? Netikėtą derinį pristato Paulius Anderssonas, Vilmantas Kaliūnas ir LNSO
Lapkričio 16-osios simfoninės muzikos vakare Filharmonijos salėje skleisis Ludwigo van Beethoveno muzikos didybė ir reta simfoninių koncertų programose Moritzo Moszkowskio kūryba. Koncerte „Beethoveno šedevras ir nepažintas Moszkowskis“ su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (LNSO) pasirodys pianistas Paulius Anderssonas ir dirigentas Vilmantas Kaliūnas. Skambės Beethoveno Septintoji simfonija ir Moszkowskio Antrasis koncertas fortepijonui ir orkestrui.
Filharmonijoje šįvakar rengiamas koncertas taps jau dvyliktą kartą Vilniuje vyksiančio Tarptautinio M. K. Čiurlionio muzikos festivalio dalimi. Pasak jo rengėjų (VšĮ „Klasika“), lapkričio 13–26 d. Filharmonijoje, Rotušėje ir Valdovų rūmuose publikai bus pristatyti pasaulinio lygio atlikėjai iš Danijos, Italijos, Norvegijos, Olandijos, Prancūzijos ir žymiausi Lietuvos muzikai. Pastariesiems, greta kitų, atstovauja su LNSO lapkričio 16 d. muzikuosiantys Paulius Anderssonas ir Vilmantas Kaliūnas.
Atlikėjai
LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS
(meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas)
Solistas PAULIUS ANDERSSON (fortepijonas)
D. Matvejevo nuotr.
VILMANTAS KALIŪNAS
Programa
MORITZ MOSZKOWSKI – Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr. 2 E-dur, op. 59
LUDWIG VAN BEETHOVEN – Simfonija Nr. 7 A-dur, op. 92
Visą straipsnį skaitykite:
VDU Muzikos akademijos alumno J. Jarašiaus operoje Kelionė į Tilžę
2024 lapkričio mėn. 9 d. Klaipėdos valstybiniame teatre Anso vaidmenį V. Balsio operoje „Kelionė į Tižę“ (rež. G. Padegimas) pirmą kartą atliko VDU Muzikos akademijos alumnas Jurgis Jarašius (prof. S. Martinaitytės ir prof. A. Eitmanavičiūtės kl.).
„Kelionė į Tilžę“ – 2 veiksmų opera. Libreto autorius Eduardas Balsys pagal to paties pavadinimo Hermanno Sudermanno apysaką.
Operos siužeto centre – klasikinis meilės trikampis ir netikėtai tragiškai pasibaigusi vienos šeimos istorija Klaipėdos krašte gimusio vokiečių rašytojo H. Sudermanno apysakoje „Kelionė į Tilžę“ tapo pagrindu vienai dramatiškiausių, įstabiausių kelionių ne tik lietuvių literatūroje, bet ir Lietuvos operos istorijoje.
Tai – vienintelė Eduardo Balsio opera, sukurta 1980 m. vienos iš Sudermanno novelių motyvais, pasakoja apie žvejų kaimelyje gyvenančią gražią ir darbščią Anso, Indrės ir jų trijų vaikų šeimą. Šeimos idilė dūžta pasirodžius viliokei samdinei Bušei, kuri ne tik apsuka galvą Ansui savo karštu temperamentu, bet ir įkalba jį nuskandinti žmoną jiems keliaujant Nemunu į Tilžę. Bušės planui lemta žlugti, nes kelionėje Ansas praregi, jog nuostabiausia ir žaviausia moteris jam vis dėlto yra romioji Indrė, bet jų laimę vis tiek pasiglemš nevaldoma stichija… Tad opera „Kelionė į Tilžę“ pasakoja veikiau ne apie įveiktus atstumus ar pasiektą laimę, o apie mylinčių žmonių vidinę kelionę vienas kito link, jų atradimus ir paklydimus.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatymas prikėlė operą naujam gyvenimui ir užbaigė XX a. lietuvių muzikos klasiko Eduardo Balsio (1919–1984) šimtmečiui skirtų renginių ciklą, prisidėjusį prie platesnio pajūrio krašte užaugusio kompozitoriaus kūrybos garsinimo. Operos muzikinę medžiagą šiam pastatymui redagavo jo mokinys, žymus kompozitorius Giedrius Kuprevičius.