Prof. Antonello Timpani (klarnetas, Italija) Meistriškumo kursai pučiamųjų skyriaus studentams
Studentės ANOS SOMOVOS (doc. Š.Čepliauskaitės klasė) koncertų turas
Rusėjo 30 d. ir spalio 3 d. vyko VDU Muzikos akademijos pirmo kurso studentės Anos SOMOVOS (doc. Šviesės Čepliauskaitės fortepijono kl.) koncertinis turas, kurį – kaip pagrindinį prizą – ji laimėjo III-ojo jaunųjų atlikėjų konkurso „GENIUS ARTS” metu.
Ana Somova koncertavo Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje, Elektrėnų meno mokykloje, Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijoje bei Trakų meno mokykloje. Programoje – W. A. Mozarto, F. Liszto, F. Chopino ir kt. kūriniai.
Koncertus organizavo atlikėjų vadybininkė Konstancija Kerbedytė-Sabaliauskienė.
AKORDEONO ŽVAIGŽDĖ RADU RATOI: ŠIMTMEČIUS JUNGIANTYS HARMONIJOS TILTAI – koncertas spalio 15d. Kauno valstybinėje filharmonijoje
Spalio 15 dieną Kauno filharmonijos scenoje koncertuos pasaulyje plačiai žinomas akordeono virtuozas Radu Ratoi iš Moldavijos. Giriamas už originalumą, universalumą, virtuoziškumą atliekant klasikinį ir šiuolaikinį repertuarą, šis akordeonininkas yra laimėjęs visus svarbiausius akordeono pasaulio apdovanojimus. 2022 m. už išskirtinius pasiekimus jam buvo įteiktas vienas svarbiausių Moldovos Respublikos meno apdovanojimų „Meistrų magistras“.
R. Ratoi, kurio muzikinė kelionė prasidėjo vos šešerių metų, tapo tarptautiniu akordeono fenomenu. Studijuodamas Karališkojoje Danijos muzikos akademijoje (2018–2020) jis pasiekė išskirtinių laimėjimų, triumfavo tokiuose konkursuose, kaip „Coupe Mondiale“, „Trophy Mondiale“, „PIF Castelfidardo“ ir kt.
Grodamas solo ir ansambliuose, bendradarbiaudamas su įvairiais muzikantais ir orkestrais, R. Ratoi koncertuoja visame pasaulyje. Jo pasirodymai traukia publiką išskirtiniu muzikalumu, technika ir charizma, o jo paties sukurtos Johanno Sebastiano Bacho, Domenico Scarlatti, Jean-Philippe‘o Rameau, Ferenco Liszto ir kitų kompozitorių, nerašiusių akordeonui, kūrinių transkripcijos stebina muzikos profesionalus. Nuo 2024 m. R. Ratoi yra Moldovos nacionalinio kamerinio orkestro solistas.
Pagrindinis atlikėjo tikslas – įrodyti pasauliui, kad akordeonas vis dar yra deramai neįvertintas instrumentas, turintis beribes galimybes visuose muzikos žanruose. Tas matoma ir scenoje – netgi R. Ratoi stilių jau pažįstantys žmonės visada stebisi jo grojimu ir gebėjimu pajausti akordeoną.
Programoje
Jean-Philippe Rameau – uvertiūra iš baleto „Pigmalionas“, RTC52
Johann Sebastian Bach – Angliška siuita Nr. 3 g-moll, BWV 808
Ferenc Liszt – „Transcendentiniai etiudai“: Nr. 8. „Wilde Jagd“ („Laukinė medžioklė“) c-moll; Nr. 9. „Ricordanza“ („Prisiminimas“) As-dur; Nr. 10. „Appassionata“ f-moll
II d.
Franz Schubert – Styginių kvartetas Nr. 14 d-moll, D. 810, „Mirtis ir mergelė“, I d. „ Allegro“, III d. „Scherzo. Allegro Molto“
Sofia Gubaidulina – „De profundis“
Camille Saint-Saëns – „Mirties šokis“ („Danse macabre“)
Moldavijos liaudies dainų siuita
Kviečiame į Radu Ratoi (akordeonas) meistriškumo kursus spalio 16d. nuo 10 val.
Baltijos ir Šiaurės šalių muzikos festivalis | Baltic and Nordic Music Festival – 2024
–
- Klasikinė muzika ir džiazas
- M.K.Čiurlionis, E.Grieg, jų amžininkai ir sekėjai
- Folkloras ir jo interpretacijos
- Lietuvos diaspora, dialogai apie meno ir kultūros procesus pasaulyje
„Baltijos ir Šiaurės šalių muzikos festivalis“ atveria langą bendradarbiavimui su Baltijos ir Skandinavijos šalimis ir jų muzika. Festivalio idėja kilo iš E. Griego ir M. K. Čiurlionio muzikos festivalio, kurio sumanytojas ir vykdytojas 25 metus buvo Kauno valstybinė filharmonija.
Kompozitorių M.K. Čiurlionio ir E. Griego muzikos festivalis pirmą kartą buvo surengtas 1998 m. Kauno filharmonijos ir Hordalando (Norvegija) kultūros skyriaus vadovų iniciatyva. Per daugiau kaip du dešimtmečius pažintis dviejų tautų iškiliausių menininkų kūryba atvedė į vaisingus kultūrinius mainus tarp Norvegijos ir Lietuvos. Festivalio programą papildė šiuolaikinių autorių kūriniai, reprezentuojantys ir abiejų šalių nūdienos muzikinę kultūrą, kurią įprasmino Lietuvos ir Norvegijos kolektyvai, solistai, ansambliai.
Ir toliau išlieka svarbi bičiulystė su Kauno valstybine filharmonija tęsiant M.K.Čiurlionio ir E.Griego kūrybos sklaidą ir plečiant horizontus dabarties muzikos ir meno kūrėjams, scenos meno muzikams bei kolektyvams Baltijos ir Šiaurės šalių kryptimis. „Baltijos ir Šiaurės šalių muzikos festivalis“ 2024 metų spalį klausytojus pakvies į tris programas. Koncertų preambolėje – diskusijų platforma „Vector“ festivalio dalyvius pakalbinsime apie baltiškus bei šiaurietiškus kultūrinius kontekstus, įžvalgas ir kūrybinius patyrimus.
Festivalį rengia VšĮ „Akantas“
Festivalį finansuoja Kauno miesto savivaldybė
Festivalio partneris ir bendrarengėjas – Kauno valstybinė filharmonija
***
Kauno valstybinė filharmonija
Spalio 9, 18:00
Antonello Timpani (Italija) – cl
Povilas Syrrist-Gelgota (Norvegija) – vla, voc
Šviesė Čepliauskaitė (Lietuva) – p
Koncerto raktažodžiai – lietuvių ir norvegų liaudies dainos, psalmės, kurios bus pagrindiniai programos rifai, o aplink juos rikiuosis M.K.Čiurlionio, E. Griego, P. Syrrist-Gelgotos, V. Neugasimovo ir kt. autorių gaidos. Dainuojantis, grojantis altu, kuriantis savo kompozicijas Povilas Syrrist-Gelgota visada ieško prasmingų tapatybės kontekstų. „Dirbu tarptautinėje aplinkoje – mano kolegos ir draugai yra iš 20 pasaulio šalių“ – taip savo aplinką pristato Povilas Syrrist-Gelgota, dažnai muzikiniuose projektuose pasirodantis ir su žmona, violončelininke Toril Syrrist. Gausiai koncertuojančios Lietuvoje ir užsienyje šopenistės Šviesės Čepliauskaitės repertuare ne tik jos mylima romantinės epochos muzikinė literatūra, bet ji dažnai tampa naujų lietuvių autorių kompozitorių kūrinių fortepijonui krikštamote. Būdamas daugelio tarptautinių konkursų laureatas ir žiūri narys, italų klarnetininkas ir kompozitorius Antonello Timpani didelį dėmesį skiria šiuolaikinei muzikai, yra nenuilstantis klarneto muzikos kūrinių puoselėtojas profesionalų ir mėgėgų kolektyvų tarpe. Baltišką ir vikingų dvasią perteiks Lietuvoje, Italijoje ir Norvegijoje gyvenantys muzikai, kurio paskutiniai potėpiai bus atlikti kelios dienos prieš koncertą.
Koncerto programoje – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Edvardo Griego, Povilo Syrrist–Gelgotos, Vitalijaus Neugasimovo, Kjello Marcusseno, Raimundo Martinkėno ir kt. autorių, liaudies dainų, giesmių aranžuotės.
XVIII Tarptautiniame Mažeikių meno festivalyje W.A. Mozart operoje „Don Žuanas” vaidmenis atliks alumnas Lukas Katinas ir studentas Joris Rubinovas
Studento Kristupo Šarūno Šalnos straipsnis „Muzikos ir psichosocialinių intervencijų derinimas siekiant sumažinti nerimą”
Muzikos ir psichosocialinių intervencijų derinimas siekiant sumažinti nerimą
Autorius: Kristupas Šarūnas Šalna
Vytauto Didžiojo universitetas
Įvadas
Nerimas yra viena dažniausių psichikos sveikatos problemų, su kuria susiduria žmonės visame pasaulyje, nepriklausomai nuo amžiaus. Tradicinės gydymo metodikos, tokios kaip vaistai ir psichoterapija, dažnai yra veiksmingos, tačiau jos gali sukelti nepageidaujamą poveikį ir nesuteikti ilgalaikės pagalbos visiems žmonėms. Dėl šių priežasčių vis labiau dėmesys skiriamas alternatyvioms intervencijoms, tokioms kaip muzikos terapija ir psichologinės intervencijos, kurios gali papildyti standartinius gydymo metodus. Šio straipsnio tikslas yra analizuoti esamus tyrimus ir teorinius pagrindimus dėl muzikos terapijos ir psichosocialinių terapijų poveikio nerimo mažinimui, taip pat įvertinti šių metodų derinio efektyvumą.
Literatūros apžvalga
Muzikos terapija
Muzikos terapija yra gydymo metodas, kuris naudoja muziką kaip priemonę psichologiniam ir emociniam gydymui. Pagal įvairias teorines pagrindas, muzika gali teigiamai veikti nuotaiką, mažinti stresą ir skatinti atsipalaidavimą. Muzikos terapijos praktika gali apimti muzikos kūrimą, klausymąsi ar atlikimą, ir gali būti taikoma tiek grupinėse, tiek individualiose sesijose. Tyrimai rodo, kad muzikos terapija gali pagerinti nuotaiką, raminti ir mažinti nerimo simptomus.
Psichosocialinės intervencijos
Psichosocialinės intervencijos apima įvairius metodus, skirtus gerinti socialinius ir psichologinius aspektus, tokius kaip psichoterapija, meno terapija ir fizinio aktyvumo terapija. Šios intervencijos orientuojasi į asmenų socialinę integraciją, emocinę paramą ir psichologinį stiprinimą. Psichosocialinės intervencijos gali būti ypač naudingos mažinant nerimą, nes jos suteikia praktinių strategijų nerimo valdymui, be emocinės paramos.
Muzikos terapijos ir psichosocialinių intervencijų derinimas
Derinant muzikos terapiją su psichosocialinėmis intervencijomis galima sukurti sinergiją, kuri pagerina bendrą gydymo rezultatų kokybę. Muzikos terapija gali papildyti psichosocialines intervencijas, suteikdama papildomą emocinę paramą ir skatindama atsipalaidavimą, o psichosocialinės intervencijos gali pagerinti socialinę integraciją ir psichologinį įgalinimą. Teoriniai pagrindimai rodo, kad toks derinys gali būti veiksmingesnis mažinant nerimo simptomus nei atskiros intervencijos (Bradt & Dileo, 2014).
Literatūros šaltiniai
Muzikos terapija
• Chan, M., Wong, Z. Y., Onishi, H., & Thayala, N. V. (2012). Šis atsitiktinių imčių kontrolinis tyrimas išnagrinėjo muzikos poveikį depresijai vyresnio amžiaus žmonėms ir nustatė, kad muzikos intervencijos reikšmingai sumažino depresijos simptomus, rodydamos muzikos terapijos efektyvumą gerinant emocinę gerovę. Journal of Clinical Nursing, 21(5–6), 776-783. doi:10.1111/jon.2012.007017.x.
• Petrovsky, D., Cacchione, P. Z., & George, M. (2015). Apžvalga, analizuojanti muzikos intervencijų poveikį vyresnio amžiaus žmonėms su lengva demencija. Tyrimai rodo, kad muzikos terapija gali padėti sumažinti nerimo ir depresijos simptomus bei pagerinti gyvenimo kokybę šioje pacientų grupėje. International Psychogeriatrics, 27(10), 1661-1670. doi:10.1017/S1041610215000393.
Psichosocialinės intervencijos
• Rawtaer, I., Mahendran, R., Yu, J., Fam, J., Feng, L., & Kua, E.H. (2015). Šis natūralistinis tyrimas nagrinėja meno, muzikos ir dėmesingumo praktikos derinį vyresnio amžiaus žmonėms su simptomine depresija ir nerimu. Tyrimai rodo, kad šios intervencijos gali būti veiksmingos mažinant depresijos ir nerimo simptomus. Asia Pacific Psychiatry, 7(4), 392-400. doi:10.1111/appy.12201.
Muzikos terapijos ir psichosocialinių intervencijų derinimas
• Frih, B., Mkacher, W., Bouzguenda, A., Jaafar, H., Alkandari, S.A., Ben Salah, Z., Sas, B., Hammami, M., & Frih, A. (2017). Tyrimas parodė, kad muzikos klausymosi ir fizinio aktyvumo derinys teigiamai paveikė fiziologinius ir psichosocialinius rezultatus vyresnio amžiaus pacientams. Libyan Journal of Medicine, 12(1), 1372032. doi:10.1080/19932820.2017.1372032.
• Argstatter, H., Haberbosch, W., & Bolay, H.V. (2006). Tyrimas parodė, kad muzikos stimuliacija gali sumažinti subjektyvų nerimą ir turėti raminantį poveikį pacientams, atliekantiems širdies kateterizaciją. Clinical Research in Cardiology, 95(7), 511-517. doi:10.1007/s00392-006-0425-4.
Diskusija
Esamų tyrimų apžvalga rodo, kad tiek muzikos terapija, tiek psichosocialinės intervencijos gali būti veiksmingos mažinant nerimą. Muzikos terapija yra veiksminga mažinant nerimo simptomus ir teikiant emocinę paramą, o psichosocialinės intervencijos gerina socialinę integraciją ir emocinę paramą. Derinant šiuos požiūrius galima pasiekti sinergiją, kuri gali būti veiksmingesnė nei atskiros intervencijos.
Išvados
Literatūros apžvalga rodo, kad muzikos terapija ir psichosocialinės intervencijos yra veiksmingos mažinant nerimą, o jų derinys gali suteikti papildomos naudos gerinant bendrą gydymo efektyvumą. Šie metodai gali būti naudojami kaip papildomi tradiciniams gydymo metodams, siekiant optimizuoti nerimo valdymą ir gerinti pacientų emocinę gerovę. Reikalingi tolesni tyrimai, kad būtų išsamiau analizuojamas šių metodų derinys ir įvertinami ilgalaikiai rezultatai.
Nuorodos:
Kviečiame į prof. Alexander Paley studentų koncertą spalio 7d. 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijos salėje
Meistriškumo kursai Fortepijono katedros akompanimento studentams prof. Sofia Marocco (Italija)
Vieša paskaita „Ritminių struktūrų analizė” prof. Chiara Rapisarda (Italija)
