Giesmės Holokausto aukų atminimui ir pagerbimui

2024 m. rugpjūčio 4 d. Akmenės Šv. Onos bažnyčioje giedojo VDU Muzikos akademijos prof. Sabinos Martinaitytės ir prof. Audronės Eitmanavičiūtės studentai, tarptautinių konkursų laureatai 1M Emilija Bagdonaitė, 2B Liepa Dabriškaitė, 3B Ugnė Stražnickaitė, 4B Ieva Vaivadaitė, 1M Paulius Katiliavas. Dainininkams talkino pianistė prof. Audronė Eitmanavičiūtė.

Šios giesmės projekto „Atminties žygis. Akmenė 2024“, skirto Holokausto aukoms Akmenės krašte atminti, dalis. Projektą vykdo mažoji bendrija „Pelėdiškių ąžuolas“, projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Akmenės rajono savivaldybė.

PROGRAMA

  1. A.Cattaneo, „Panis angelicus“ – Ugnė Stražnickaitė, Liepa Dabriškaitė
  2. G.Kuprevičius, „Birželio 14 d. giesmė“, spekt. „Antigonė Sibire“ – visi solistai
  3. G.Kuprevičius, „Pelenų rytas“ – visi solistai
  4. L.Cohen, „Hallelujah“ – visi solistai

Apie šį projektą buvo kalbama Šiaulių krašto TV: https://youtu.be/0hU2vdKvlTs

Kūrybinė stovykla ir koncertas Palangos Gintaro muziejuje

2024 m. rugpjūčio 3 d. Palangos Gintaro muziejuje įvyko koncertas „Shalom, Muzika“. Tai bendras Palangos žydų bendruomenės, „Shalom, Akmene“ ir VDU Muzikos akademijos dainavimo katedros prof. Sabinos Martinaitytės ir prof. Audronės Eitmanavičiūtės projektas.

Jame dalyvavo šių profesorių studentai, tarptautinių konkursų laureatai Emilija Bagdonaitė, Liepa Dabriškaitė, Ugnė Stražnickaitė, Ieva Vaivadaitė, Paulius Katiliavas. Pianistė ir koncerto vedėja prof. Audronė Eitmanavičiūtė.

Šis koncertas projekto „Atminties žygis. Akmenė 2024“, skirto Holokausto aukoms Akmenės krašte atminti, dalis. Projektą vykdo mažoji bendrija „Pelėdiškių ąžuolas“. Jį dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Akmenės rajono savivaldybė.

Programa

  1. G.Svilainis, „Tūto, taka-to“ – L. Dabriškaitė, U. Stražnickaitė
  2. S.Goldfarb, „Shalom, Alechem“ – L. Dabriškaitė, U. Stražnickaitė, E. Bagdonaitė, I. Vaivadaitė, P. Katiliavas
  3. G.Kuprevičius, „Pelenų rytas“, miuz. „Ugnies medžioklė su varovais“ – visi solistai
  4. V.Kernagis, „Nereikia karo“ – visi solistai
  5. A.Šenderovas, „Puslapiai iš užmirštos knygos“ – E. Bagdonaitė
  6. R.Stolz, „Im prater bluh’n“, operete „Im Weissen Rossl“– L. Dabriškaitė
  7. R.Stolz, „Mon cheri, mon ami“, k. f. „Die Austernlili“ – P. Katiliavas
  8. R.Stolz, „Leutnant, warst du einst bei nden Husaren“ – U. Stražnickaitė
  9. R.Stolz, „Musikant“ – k. f. „Ein Tango fur dich“ – I. Vaivadaitė
  10. L.Pollack, „My Yiddishe Momme“ – E. Bagdonaitė
  11. H.O. Borgmann, „Tango Notturno“ – P. Katiliavas
  12. J.Bankas, „Spaudos baliaus valsas“ – L. Dabriškaitė
  13. S.Romberg, „Ar atminsi?“ – I. Vaivadaitė
  14. F.Loewe, Elizos daina, miuz. „Mano puikioji ledi“ – visos solistės
  15. J.Bock, Tevje daina, miuz. „Smuikininkas ant stogo“ – P. Katiliavas
  16. E.Kalendar, „Hava Nagila“ – visi solistai
  17. L.Cohen, „Hallelujah“ – visi solistai
  18. Bisui – G. Kuprevičius, Coda, poetinė oratorija „Amžinoji šviesa“ – visi.

   Pasiruošimas šiam projektui vyko ir VDU Muzikos akademijoje, ir rugpjūčio 2-3 d. d. kūrybinėje stovykloje Palangoje.

Darbas buvo kūrybingai derinamas su poilsiu prie jūros.

ŠEDUVOJE “BALTASIS PADĖKOS VAKARAS”

Šeduvos miesto gimtadienis yra siejamas su Joninėmis, nes būtent 1654 metais birželio 25-ą dieną Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jonas Kazimieras Vaza Šeduvai suteikė miesto Magdeburgo teises. Šeduva yra senas garbingas karališkas miestas, kuris pirmą kartą Krokuvos kronikoje paminėtas dar 1378 metais. Šeduva šiais metais mini savo jubiliejinį 370-ąjį gimtadienį. Birželio 22 dieną Šeduvos miesto parke vyko įspūdingas „Baltasis padėkos vakaras“, į kurį rinkosi baltai pasipuošę svečiai, stalus puošė baltos gėlės.
Vakaro metu Šeduvos miesto seniūnė Edita Mančiauskė dėkojo Šeduvos kraštą savo darbais ir iniciatyvomis garsinantiems, jį puoselėjantiems, savo gerumą dovanojantiems žmonėms, įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms. Renginyje Šeduvos kultūros ir amatų centro vyr. režisierė Izolina Stanulienė jiems įteikė apdovanojimus. Apdovanotųjų tarpe ir VDU Muzikos akademijos alumnė (prof. S. Martinaitytės ir prof. A. Eitmanavičiūtės kl.), tarptautinių konkursų laureatė ir VDU Muzikos akademijos lektorė Gabrielė Bukinė. Jai apdovanojimas įteiktas už tarptautinę muzikinę veiklą ir Šeduvos vardo garsinimą.

„Baltąjį padėkos vakarą“ vainikavo bei ypatingą atmosferą vakaro metu kūrė Šiaulių pučiamųjų orkestras (meno vadovas ir dirigentas Sigitas Vaičiulionis) ir operos solistai Gabrielė Bukinė ir VDU Muzikos akademijos alumnas, tarptautinių konkursų laureatas Andrius Apšega (prof. S. Martinaitytės ir prof. A. Eitmanavičiūtės kl.). Jais mėgautis galėjo visi susirinkusieji į miesto parką.

 

Raudondvaris Valstybės dieną švenčia karališkai

2024 liepos 6 d. – Valstybės dieną, Raudondvaris pasitiko visa eile renginių „Lietuva Raudondvario dvare“. Šioje ypatingoje erdvėje, Didžiojoje scenoje, alsuojančioje praeitimi ir didikų dvasia, Karališkame koncerte susitiko keturi karaliai. Scenoje kovojo juodieji prieš baltuosius. Galų gale kiekvienas karalius išsirinko savo karalienę.

Teatralizuotame Karališkame koncerte dalyvavo ir VDU Muzikos akademijos alumnai ir dėstytojai:

Baltoji karalienė – Akvilė Garbenčiūtė (doc. S. Garbatavičiūtės kl.);

Juodoji karalienė – Kristina Siurbytė (baigė prof. S. Martinaitytės ir prof. A. Eitmanavičiūtės kl.);

Baltasis karalius – Egidijus Bavikinas (VDU MA docentas, baigęs prof. S. Martinaitytės ir prof. A. Eitmanavičiūtės kl.);

Juodasis karalius – Raimondas Baranauskas;

Pianistė Beata Vingraitė Andriuškevičienė (VDU Muzikos akademijos docentė).

XVI Pärnu operos festivalyje dainavo ir VDU Muzikos akademijos alumnai

XVI- ajame Pärnu operos festivalyje, kuris vyko 2024 m. liepos 4- 6 dienomis Klaipėdos teatras publikai pasiūlė Gaetano Donizetti komišką operą „Pulko duktė“ ir lietuvių šiuolaikinės muzikos grando Broniaus Kutavičiaus operą „Lokys“.

Festivalis „Pärnu operos dienos“ publikai leidžia išvysti ir išgirsti dažniausiai iš Baltijos jūros regiono ir kitų kaimyninių valstybių kviečiamus muzikinius teatrus. Šį kartą estams buvo unikali galimybė pasimėgauti viena sėkmingiausių šio amžiaus lietuviškų operų – Broniaus Kutavičiaus „Lokys“, anot muzikologų, sulaukusia „intriguojančios traktuotės“ Klaipėdos muzikiniame teatre.

Abejuose spektakliuose dalyvavo ir VDU Muzikos akademijos alumnai. G. Donizetti operoje „Pulko duktė“ Seržanto Sulpice vaidmenį itin šarmingai atliko charizmatiškasis Liudas Mikalauskas (prof. S. Martinaitytės ir prof. A. Eitmanavičiūtės kl.

  1. B.Kutavičiaus operoje „Lokys“ nepaprastai įtaigiai pagrindinį grafo Šemetos vaidmenį atliko puikus Lietuvos publikos mėgiamas baritonas Andrius Apšega (prof. S. Martinaitytės ir prof. A. Eitmanavičiūtės kl.)

Muusika: Bronius Kutavičius

Libreto: Aušra Marija Sluckaitė-Jurašienė

Esitajad:

Lavastaja Gintaras Varnas

Lavakujundus Gintaras Makarevičius

Kostüümid Dainius Bendikas

Valgustus Vilius Vilutis

Koreograaf Mantas Stabačinskas

Koormeister Vladimiras Konstantinovas

Klaipėda Riikliku Muusikateatri solistid, ooperikoor ja sümfooniaorkester

Dirigent Martynas Staškus

Osades:

Krahv Šemeta ANDRIUS APŠEGA

Julia, krahvi pruut GUNTA GELGOTĖ

Professor VLADIMIRAS PRUDNIKOVAS

Krahvinna, Krahvi ema JOVITA VAŠKEVIČIŪTĖ

Ühe silmaga naine AURELIJA DOVYDAITIENĖ

Doktor AURIMAS RAULINAVIČIUS

Pulmakorraldaja MINDAUGAS ROJUS

Krahvi teisik ŠARŪNAS ŠAPALAS

Pranciškus, Krahvi tumm teenija VIRGINIJUS PUPŠYS

Koorisolist EMILIA JANINA KOZŁOWSKA
Jutustaja (salvestatud hääl) VLADIMIRAS KONSTANINOVAS

Muusika: Gaetano Donizetti

Libreto: Jules-Henri Vernoy de Saint-Georges ja Jean-François Bayard

Esitajad:

Lavastaja Jūratė Sodytė

Lavakujundaja Sigita Šimkūnaitė

Kostüümikunstnik Agnė Kuzmickaitė

Valguskunstnik Andrius Stasiulis

Koormeister Vladimiras Konstantinovas

Klaipėda Riikliku Muusikateatri solistid, ooperikoor ja sümfooniaorkester

Dirigent Martynas Staškus

Osades:

Marie LINA DAMBRAUSKAITĖ

Tonio MINDAUGAS JANKAUSKAS

Seersant Sulpice LIUDAS MIKALAUSKAS

Markiis de Berkenfield LORETA RAMELIENĖ

Hortensius, ülemteener MODESTAS NARMONTAS

Kapral VALDAS KAZLAUSKAS

Hertsoginna Carkenthorp VIRGINIJA KOCHANSKYTĖ

Notar GYTIS ŠIMELIONIS

Tantsuõpetaja DARIA VEROVKA

Klaverisaatja PETR EVCHENKO

Alžeerlased, prantsuse sõdurid, daamid KLAIPĖDA RIIKLIKU MUUSIKATEATRI OOPERIKOOR

Alžeerlased, markiis de Berkenfieldi teenrid KLAIPĖDA RIIKLIKU MUUSIKATEATRI BALLETITRUPP

 

Hofmano istorijos – įstabaus grožio muzika ir bedugnė prasmių gelmė

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras žurnale „Bravissimo” 2024 Nr. 1–2 interviu su operos solistėmis Ugne Matukaityte – Stela (VDU Muzikos akademijos prof. S. Martinaitytės kl. alumnė), Gunta Gelgote – Olimpija, Monika Pleškyte (VDU Muzikos akademijos prof. S. Martinaitytės alumnė) – Olimpija, Viktorija Miškūnaitė – Antonija, Lina Dambrauskaite – Džuljeta apie Jų sukurtus vaidmenis Jacques’o Offenbacho operoje „Hofmano istorijos” (režisierius Federico Grazzini, muzikos vadovas ir dirigentas Sesto Quatrini, libreto autorius pagal Ernsto Theodoro Amadeus Hoffmanno noveles Jules Barbier, scenografas Andrea Belli, choreografas Angelo Smimmo, kostiumų dailininkė Valeria Donata Betella, šviesų dailininkas Giuseppe di Iorio), kurios premjera LNOBT scenoje įvyko 2024-ųjų sausio 26-ąją.

Evelina Baužaitė dėkodama solistėm už išsakytas mintis apie kūrybines patirtis, dalindamasi jų ištartimis socialiniuose tinkluose pateikia visą koliažinį interviu:

„Lina Dambrauskaitė: Šioje operoje sutelpa visas Offenbacho gyvenimas, deja, pats kompozitorius nesulaukė savo šedevro premjeros. „Hofmano istorijos” pasižymi elegancija, operetėms būdingu lengvumu ir komiškumu, bet muzikoje nuolat girdimi tamsesni dramatizmo, nihilizmo, kartais absurdo tonai. Turbūt visi klausytojai, apsilankę „Hofmano istorijose”, atpažins bent kelis muzikinius numerius, tad šios operos klausymasis turėtų būti kaip šiek tiek žinoma, bet ir netikėtai nauja muzikinė kelionė.

Monika Pleškytė: Dirbdama su Federico Grazzini buvau laiminga ir dėkinga už tai, kad jis taip pat pastebėjo Hoffmanno ir Offenbacho vaizduotės gaivalus ir išdrįso scenoje pavaizduoti tai, kas buvo užkoduota dar XIX amžiuje. Gebėdamas balansuoti ties beprotybės ir pamišimo riba, režisierius stiprokai sukrėtė ir sunepatogino žiūrovą. Panašus jausmas lydėjo ir mane skaitant Hoffmanno pasakos. Begalinis, nevaldomas meilės troškimas, nuodėmės, ydos, priklausomybės, atsiskyrimas nuo visuomenės – visa tai atsiskleidžia naujame „Hofmano istorijų” pastatyme.<…>

Viktorija Miškūnaitė: Įdomus veikalas – sukurtas remiantis kito kūrėjo, apdovanoto daugeliu talentų, veikalu, kuris, neabejojama, yra paties autoriaus autoportreto atspindys. Hoffmannas buvo kontroversiškai vertinamas ne tik dėl to, kad ėmėsi visokiausių meninių veiklų – buvo ir poetas, ir rašytojas, ir kompozitorius, taip pat piešė karikatūras, – bet ir buvo pernelyg įnikęs į alkoholį. Sunku pasakyti, ar operos režisierius norėjo perteikti tikruosius menininko klaidžiojimus, ar šią opią problemą iškėlė apskritai, tarsi apeliuodamas į visuomenę, o gal kaip tik, būtent į meno kūrėjus? Juk ne paslaptis: nemažai kūrybingų žmonių, negalėdami realizuoti talento, tarsi apsinuodija savo pačių mintimis, neišsipildžiusios idėjos juos graužia iš vidaus, o šią lėtinę sielos eroziją neretai atliepia ir dar paspartina alkoholis. Žvelgiant kitu aspektu, svaigalai ar narkotikai menininkams dažnai tampa atsipalaidavimo, o daliai – net įkvėpimo sąlyga. Taip įsisuka toksiškas ratas: svaigalai žudo, bet kartu atveria kitas, blaiviu protu nepasiekiamas dimensijas, dovanoja vizijas, tad visa tai lemia pražūtingą santykį su pačiu savimi. <…>

Ugnė Matukaitytė: Menas, meilė, aistra, blogis, alkoholis – apie šiuos dalykus gyvenimai sukasi ne vieną tūkstantmetį. Kai mums nesiseka, kas nors nuvilia ar apgauna, visada galime turėti į ką atsiremti. Vienas tokių dalykų – menas. Poetą nuolat lydi mūza: ji leidžia pamatyti situaciją kitomis akimis; ji lieka net tada, kai visi nusisuka; ją kartais bandome atstumti, bet ji vis tiek grįžta. Man, kaip artistei, ši idėja yra artima. Na, žinoma, ir alkoholio vaidmuo šioje operoje svarbus. Situacijų, kai skausmas skandinamas butelyje, buvo, yra ir dar tikriausiai kurį laiką tikrai bus. Šiame pastatyme puikiai parodoma, kad tokie bandymai užsimiršti gali liūdnai baigtis. Operos istorija paaštrinta, pritaikyta šiuolaikinei kultūrai.

Gunta Gelgotė: Šis pastatymas leidžia girdėti muziką, vadinasi, šiuolaikinė interpretacija tinka. Veriantis scenos uždangai, atrodo, kad laukia tikroviškas, gal net pernelyg buitiškas pastatymas, bet iš tiesų, besikeičiant operos veiksmams, keliaujama per skirtingus vaizduotės pasaulius”.

 

VDU Muzikos akademijos alumnai XXIII tarptautiniame festivalyje „Operetė Kauno pilyje 2024“

Gegužės 26 d. Kauno Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje skambėjo sakralinė muzika. Koncerte dainavo Karolina Činikaitė (doc. D. Vėbros kl.), Iveta Kalkauskaitė (doc. B. Sodaitytės kl.), Ingrida Kažemėkaitė (doc. S. Garbatavičiūtės kl.), Gabrielė Kuzmickaitė (prof. S. Martinaitytės ir prof. A. Eitmanavičiūtės kl.) , Viktorija Zeilikovičiūtė (doc. B. Sodaitytės kl.) ; VDU kamerinis orkestras, diriguojamas Jono Janulevičiaus.

Liepos 5 d. lauko scenoje prie Kauno pilies buvo parodyta G. Puccini opera „Madam Baterflay“. Spektaklis skirtas G. Puccini 100-osioms mirties metinėms. Kūrinio pasirinkimą kompozitoriaus minėjimui lėmė ir ypatingas Kauno bei Japonijos ryšys, kurio pradžia – prieš 85-erius metus diplomatinei tarnybai į Lietuvą paskirtas Čijunė Sugihara, vėliau tapęs japoniškuoju Šindleriu. „Madam Baterflay“ nedažnai matoma Lietuvos scenose, tad daugeliui žiūrovų tai buvo nauja muzikinė patirtis. Juolab kad pagrindinius vaidmenis atliko Japonijos solistai, dirigavo Maestro Hirofumi Yoshida, didžiąją dalį savo kūrybinio kelio skyręs būtent G. Puccini kūrybai.

Giacomo Puccini opera MADAMA BATERFLY

Muzikinis vadovas ir dirigentas Hirofumi Yoshida (Japonija)

Režisierius Kęstutis Stasys Jakštas

Solistai: Junko Ueda, Tomas Pavilionis, Mae Hayashi, Laimonas Pautienius, Tsukasa Ide, Masashi Tomosugi, Ramūnas Urbietis, Gabrielė Kuzmickaitė (prof. S. Martinaitytės ir prof. A. Eitmanavičiūtės kl.). Kauno valstybinio muzikinio teatro choras, simfoninis orkestras.

Liepos 6 d. 20 val. lauko scenoje prie Kauno pilies vyko Koncertas „G. Puccini ir jo amžininkai“, kuriame skambėjo G. Puccini ir jo amžininkų italų kompozitorių veristų R. Leoncavallo, P. Mascagni, F. Cilea, U. Giordano operųarijos ir duetai.

Gala koncerte dainavo: Gregoru Bonfatti (Italija), Mae Hayashi, Tsukasa Ide, Masashi Tomosugi, Junko Ueda, (Japonija), Žygimantas Galinis, Povilas Padleckis, Tomas Pavilionis, Gitana Pečkytė, Eugenijus Chrebtovas ir VDU Muzikos akademijos alumnai:

Karolina Činikaitė-Stankevičienė (doc. D. Vėbros kl.)

Ingrida Kažemėkaitė (doc. S. Garbatavičiūtės kl.)

Joris Rubinovas (prof. V. Prudnikovo kl.)

Viktorija Zeilikovičiūtė (doc. B. Sodaitytės kl.)

Marija Arutiunova (doc. B. Sodaitytės kl.)

Gabrielė Kuzmickaitė (prof. S. Martinaitytės ir prof. A. Eitmanavičiūtės kl.)

Andrius Apšega (prof. S. Martinaitytės ir prof. A. Eitmanavičiūtės kl.)

Gabrielė Bukinė (prof. S. Martinaitytės ir prof. A. Eitmanavičiūtės kl.)

Kauno valstybinio muzikinio teatro choras, simfoninis orkestras. Vyriausiasis dirigentas Jonas Janulevičius, Dirigentai: Hirofumi Yoshida (Japonija), Erki Pehk (Estija), Oksana Madaraš (Ukraina), Julius Geniušas, Virgilijus Visockis.

Liepos 28 d. 13 val. Vilkijos Šv. Jurgio bažnyčioje skambėjo „Sakralinės muzikos valanda“. Koncerte dainavo Karolina Činikaitė (doc. D. Vėbros kl.), Iveta Kalkauskaitė (doc. B. Sodaitytės kl.), Ingrida Kažemėkaitė (doc. S. Garbatavičiūtės kl.), Gabrielė Kuzmickaitė (prof. S. Martinaitytės ir prof. A. Eitmanavičiūtės kl.), Viktorija Zeilikovičiūtė (doc. B. Sodaitytės kl.) ; VDU kamerinis orkestras, diriguojamas Jono Janulevičiaus.

Operiniai balsai geba atlikti ir dainuojamąją poeziją

Liepos mėnesį į Marijampolę atkeliauja XIII Dainuojamosios poezijos festivalis „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj…“. Festivalyje tradiciškai būna 4 koncertiniai pasirodymai. Festivalio koncertai vykta Marijampolės Poezijos parke. Pirmasis festivalio koncertas įvyko 2024 m. liepos 4-ąją. Koncertinę programą „Maestro Vytauto Kernagio muzikos keliu” pristatė kolektyvas „Harmonija”.

„Harmonija” – tai 2021 m. iš meilės muzikai susibūrusi renginių organizavimo komanda. Šios komandos visi solistai yra VDU Muzikos akademijos studentai ir alumnai:

Kolektyvo Harmonija vadovas ir sumanytojas VDU Muzikos akademijos alumnas Gytis Murauskas (prof. S. Martinaitytės ir prof. A. Eitmanavičiūtės kl.)

1M Emilija Bagdonaitė (prof. S. Martinaitytės ir prof. A. Eitmanavičiūtės kl.)

Povilas Strikaitis VDU Muzikos akademijos alumnas (prof. T. Ladigos kl.)

                      Koncerte dalyvavo ir Klaudijus Zajančkauskas (doc. B. Sodaitytės alumnas).

Pianistė Domantė Matulevičiūtė yra VDU Muzikos akademijos koncertmeisterė ir tos pačios akademijos alumnė (lekt. K. Kaklauskaitės kl.)

Koncerte skambėjo populiarios ir nelabai gerai publikai žinomos V. Kernagio dainos.

 

Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena Kėdainiuose

Liepos 6-oji primena mūsų valstybingumo ištakas – pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo, kuris, pasak istorikų, įvyko 1253 m. liepos 6 dieną, datą. Šio valdovo suformuotas politinis darinys padėjo pamatus Lietuvos valstybingumui.

Mindaugo karūnavimo diena buvo minima ir Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu, tačiau įgyti daugiau reikšmės nespėjo. Vėl švęsti Mindaugo karūnavimo dieną 1989 metais pasiūlė istorikas prof. E. Gudavičius. Lietuvos Respublikos Seimas 1990 metų spalio 25 dieną priimtu įstatymu „Dėl švenčių dienų“ liepos 6-ąją paskelbė valstybės švente, kuri oficialiai minima nuo 1991-ųjų.

Su Mindauginėmis susijusi labai graži ir unikali tradicija – lygiai 21 valandą viso pasaulio lietuviams, nesvarbu kur jie tuo metu būtų, giedoti „Tautišką giesmę“. Ši unikali idėja gimė 2009-aisiais, švenčiant Lietuvos vardo tūkstantmetį. Jachtos „Ambersail“ buriuotojai, plaukę į „Tūkstantmečio odisėją“ aplink pasaulį, pakvietė liepos 6 d. lygiai 21 val. visus lietuvius sugiedoti himną. Ši pasaulį nustebinusi iniciatyva tapo lietuvių tapatybės simboliu visame pasaulyje.

2019 metais Liepos 6-osios šventės pavadinimas buvo papildytas, suteikiant dar vieną intenciją įprasminanti pasaulio lietuvių vienybę. Nuo tada ši diena minima ir kaip Tautiškos giesmės diena.

2024 liepos 6 d. Tautinę giesmę kartu su Kėdainių bendruomene giedojo kolektyvo „Harmonija“ dalyviai, VDU Muzikos akademijos studentai ir alumnai: Gytis Murauskas (prof. S. Martinaitytės ir prof. A. Eitmanavičiūtės kl.), Povilas Strikaitis (prof. T. Ladigos kl.), 1M Emilija Bagdonaitė (prof. S. Martinaitytės ir prof. A. Eitmanavičiūtės kl.) ir pianistė Žydrūnė Kovalenkaitė (VDU MA alumnė).

Kėdainių Didžiosios rinkos aikštėje jaunimas atliko lietuvių kompozitorių dainas koncerte „Šimtmečio dainos Lietuvai“.

LR Prezidento inauguracijos šventėje dainavo VDU Muzikos akademijos studentai

2024 m. liepos 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidentūroje  antrai kadencijai perrinkto prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos šventės vakarinėje programos dalyje skambėjo kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus kūriniai, tarp jų ir „Prezidento maršas“, sukurtas specialiai prezidento antrosios kadencijos inauguracijos proga. Programą atliko pats autorius ir VDU Muzikos akademijos prof. Sabinos Martinaitytės ir prof. Audronės Eitmanavičiūtės studentai, Lietuvos kariuomenės orkestro muzikantai. Šventinio koncerto klausėsi apie 2 tūkst. dalyvių.

Kompozitoriaus GIEDRIAUS KUPREVIČIAUS

DAINOS LAIKE

Dalyvavo VDU Muzikos akademijos prof. Sabinos Martinaitytės ir prof. Audronės Eitmanavičiūtės studentai, tarptautinių konkursų laureatai Emilija Bagdonaitė, Liepa Dabriškaitė, Ugnė Stražnickaitė, Ieva Vaivadaitė, Paulius Katiliavas, Kristupas Bauža, prof. Audronė Eitmanavičiūtė, Lietuvos kariuomenės orkestro muzikantai ir autorius.

PROGRAMA

Palaimos šviesią valandą / iš vokalinio ciklo „Vienadienės Tėvynės dainos“, eilės Vinco Mykolaičio – Putino / Liepa Dabriškaitė, Ugnė Stražnickaitė, Ieva Vaivadaitė, Emilija Bagdonaitė

Šviesią vasaros naktį / eilės Vilijos Šulcaitės / solistų ansamblis

Preliudas M.K.Čiurlionio atminimui / autorius

Skriski, skriski Lietuvėlėn / iš miuziklo „Devynbėdžiai“ /eilės Kazio Sajos / Paulius Katiliavas

Pagarbinkim meilę / iš spektaklio „Barbora Radvilaitė“ /eilės Juozo Grušo / solistų ansamblis

Prezidento Maršas (premjera) / autorius ir Lietuvos kariuomenės orkestro muzikantai

Coda / iš poetinės oratorijos „Amžinoji šviesa“ / eilės Antano Jasmanto (Maceinos) / visi.