Muzikinė tradicijų tėkmė: Sabina Martinaitytė ir Gabrielė Bukinė
2025 m. balandžio 4 d. Klaipėdos koncertų salėje prasidėjo jubiliejinis 50-asis festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris“. Šio festivalio pirmieji akordai skambėjo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro simfoninio orkestro koncerte, kuriam dirigavo orkestro meno vadovas Ričardas Šumila. Festivalio atidarymo programoje ypatinga vieta buvo skirta Antoníno Dvořáko Devintajai simfonijai e-moll „Iš Naujojo pasaulio“ – vienam žymiausių romantinio simfonizmo kūrinių. 1893 m. Niujorke įvykusi šios simfonijos premjera pelnė kompozitoriui tarptautinį pripažinimą ir visiems laikams įrašė jį į pasaulinės muzikos istoriją.
Antrąją programos dalį sudarė išskirtiniai dviejų iškilių Lietuvos kompozitorių vokaliniai ciklai. Vokalinį-simfoninį Giedriaus Kuprevičiaus ciklą „Aštuoni metafiziniai romansai“ su nepakartojamu emociniu subtilumu atliko Gabrielė Bukinė – VDU Muzikos akademijos lektorė, alumnė ir šių metų „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatė (prof. Sabinos Martinaitytės ir prof. Audronės Eitmanavičiūtės klasės). Kartu programoje nuskambėjo Anatolijaus Šenderovo septynių dainų ciklas „Iš užmaršties knygos“, kurį jaudinamu jaunosios kartos solistė Skirmantė Vaičiūtė.
Šis festivalis, kupinas įkvepiančių muzikos momentų ir iškilių atlikėjų pasirodymų, pažymėjo naują etapą Klaipėdos muzikos gyvenime, dar kartą primindamas apie Lietuvos kultūros turtingumą ir ilgaamžes tradicijas.
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro simfoninis orkestras
Meno vadovas ir dirigentas Ričardas Šumila
Solistės: Gabrielė Bukinė (sopranas), Skirmantė Vaičiūtė (mecosopranas)
Programa: A. Dvořák, G. Kuprevičius, A. Šenderovas
Jau kitą dieną, balandžio 5-ąją, Kauno valstybinėje filharmonijoje nuskambėjo koncertas „Nuo Čiurlionio iki Naujojo pasaulio“. Šiame koncerte klausytojai buvo kviečiami gyvai išgirsti Gabrielę Bukinę, kartu su Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro simfoniniu orkestru atlikusią Giedriaus Kuprevičiaus ciklą „Aštuoni metafiziniai romansai“. Tai buvo antras šio ciklo atlikimas – kūrinio premjera įvyko 2003 m. tarptautiniame šiuolaikinės muzikos festivalyje „Iš arti“, kur šį kūrinį atliko Gabrielės mokytoja, viena ryškiausių Lietuvos operos solisčių, prof. Sabina Martinaitytė, kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, diriguojamu Roberto Šerveniko.
Šis momentas koncerte subtiliai atspindėjo dviejų kartų muzikinės tradicijos tęstinumą. Gabrielė Bukinė, prof. S. Martinaitytės ugdytinė, atkartojo mokytojos pėdomis nueitą kelią – jos atliktas ciklas „Aštuoni metafiziniai romansai“ išlaikė gilų emocinį skambesį ir interpretacinę brandą, kurią formavo profesorės pedagoginė įtaka. Prof. S. Martinaitytė, pati pelniusi „Geriausios operos solistės“ titulą, yra žinoma dėl savo išskirtinės balso technikos ir gilios interpretacijos, savybės, kurios atsispindėjo ir Gabrielės atlikime.
Maestro Giedrius Kuprevičius savo socialinių tinklų puslapyje rašė: „Mano ciklui taipogi pasisekė – dainavo šių metų „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanota Gabrielė Bukinė, jau kitas maniškes dainas dainavusis ir G.K. stilių pažįstanti. Tačiau „Metafiziniai romanasai“ yra gerokai toliau to, ką solistė turi savo repertuare. Šis iš įvairiais metais surašytų įvairių poetų tekstais paremtų romansų ciklas yra didelis iššūkis ir solistui ir orkestrui. Prigalvota toje muzikoje visokių dalykėlių. Pirmkart ciklą dainavo Gabrielės profesorė Sabina Martinaitytė – prieš 23 metus. Dabar – visai kitokia interpretacija. Gražiai pasiginčijome su muzikologe Kristina Mikuličiūte, kuri abejas interpretacijas išgirdėjo. Anoji jai savo dvasia buvus artimesnė, tačiau sutarėme, jog laikai keičiasi, auga naujos atlikėjų kartos, randasi kitoks girdėjimas, kitoks temų, vaizdų, garsų supratimas. Kažkas lieka, o kažkas radikaliai kinta. Man pasirodė, kad įmanoma tuos romansus visaip metafizinti – ir švelniau, kameriškiau, ir griežčiau, simfoniškiau. Gabrielė ir Ričardas (vadinu vardais, nes laikau bičiuliais) pasirinko kitokius sprendimus, kurie, pasirodo, irgi gali gyventi, ypač dabar, kai daug kas, kas buvo aišku, tapo jau migloje. Atsaką išgirdau paskutinėje dalyje – „Čia juk nieko nėra“, kuria visi muzikantai atliko meistriškai.“
Tokia paralelė tarp mokytojos ir mokinės tampa simboliniu ryšiu – ne tik muzikinės interpretacijos perdavimo, bet ir talento ugdymo bei klasikinės muzikos tradicijos tęstinumo ženklu. Gabrielės Bukinės sceninis spindesys ir interpretacinė meistrystė liudija prof. S. Martinaitytės pedagoginio darbo sėkmę bei Lietuvos muzikinės kultūros tvarumą.
Kviečiame į Prof. Antonio Mura (Italija) trimito meistriškumo kursus balandžio 10-12d. Muzikos akademijoje
Sveikiname studentą Germaną Manzurovą (doc. G.Mameniškio klasė) užėmusį II vietą tarptautiniame akordeonistų konkurse Vengrijoje
Sveikiname studentą Germaną Manzurovą, laimėjusį II vietą tarptautiniame akordeono muzikos konkurse,Pakso mieste, Vengrijoje.
Kelios akimirkos iš konkurso:
VDU alumnų ir studentų koncertas Kauno TAU
Gražiausių operų, operečių ir miuziklų duetų ir arijų koncertą 2025 m. kovo 31 d. Kauno Kultūros Centro Didžiojoje salėje surengė VDU alumnai dainininkai Karolina Činikaitė – Stankevičienė, Rugilė Maksvytė, Martynas Stankevičius ir antro kurso magistrantas pianistas Rene Marines (doc. Š. Čepliauskaitės akompanimento kl.). Skambėjo W. A. Mozarto, V. Bellini, G. Puccini, L. Delibes, F. Wildhorn ir kt. kūriniai.
Gausiai susirinkusi Kauno TAU Teatro ir Muzikos fakulteto (dekanas doc. Danielius Vėbra) publika šiltai sutiko, įdėmiai klausėsi ir audringai plojimais palydėjo kiekvieną kūrinį.
Nuotraukų galerija:
VDU alumnė Irina Krasnenko per muziką Nyderlanduose siunčia vilties žinią Ukrainai
Ukrainietė Irina Krasnenko, VDU Muzikos akademijos magistrantūros absolventė, savo muzikinį kelią praplėtė dainavimo studijomis prof. Sabinos Martinaitytės ir prof. Audronės klasėse Kaune. Šiame etape įgyti įgūdžiai ir žinios tapo tvirtu pagrindu jos tarptautinei karjerai. Šiuo metu ji gyvena ir dirba Nyderlanduose, kur yra žinoma kaip Amsterdam – Kiyv Cameratos solistė.
Amsterdam-Kiyv Camerata yra unikalus muzikinis kolektyvas, jungiantis Nyderlandų ir Ukrainos muzikantus. Šis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir dirigento Jeroen Weierinko, garsėja savo tarptautinėmis iniciatyvomis ir ypatingu dėmesiu kultūriniam dialogui. Jeroen Weierinko, gimęs Ootmarsume, Nyderlanduose, yra patyręs dirigentas, studijavęs Enschede ir Amsterdamo konservatorijose. Jis dirbo su įvairiais tarptautiniais kolektyvais, įskaitant orkestrus iš Ukrainos, Kazachstano, Lenkijos ir kitų šalių.
Amsterdam-Kiyv Camerata ne tik atlieka klasikinės muzikos šedevrus, bet ir siekia išryškinti pamirštus muzikinius perlus, tokius kaip Mysliveček ir Cimarosa kūriniai. Šis orkestras taip pat aktyviai dalyvauja renginiuose, kurie skatina solidarumą ir kultūrinį supratimą, ypač dabartinio karo Ukrainoje kontekste. Jų pasirodymai tampa ne tik muzikiniais įvykiais, bet ir stipriais politiniais bei humanitariniais simboliais.
2025 m. Irina dalyvavo 13 spektaklių ture Nyderlanduose, kuriame atliko Floros vaidmenį Giuseppe Verdi operoje „Traviata“, pelnydama publikos simpatijas ir kritikų pripažinimą.
2025 m. balandžio 13 d. ji pasirodys su Ukrainos Laisvės orkestru (The Ukrainian Liberty Orchestra), kuris buvo suburtas kaip atsakas į Rusijos invaziją į Ukrainą. Šis orkestras, vadovaujamas dirigentės Keri-Lynn Wilson, vienija muzikantus iš pagrindinių Kijevo, Charkivo, Donetsko ir Dnepro operos teatrų bei simfoninių orkestrų, taip pat karo pabėgėlius ir užsienyje gyvenančius ukrainiečius. Ukrainos Laisvės orkestras ne tik reprezentuoja aukščiausią muzikinį meistriškumą, bet ir yra stiprus solidarumo bei pasipriešinimo simbolis, skleidžiantis žinią apie Ukrainos kovą už laisvę ir nepriklausomybę. Koncerte Irina atliks George’o Friedricho Handelio, Pietro Mascagni ir Giovanni Battista Pergolesi arijas, perteikdama subtilias emocijas ir atskleisdama šių kompozitorių muzikos genialumą.
Dar vienas reikšmingas įvykis įvyks 2025 m. balandžio 19 d., Velykų šeštadienį, kai Romos katalikų bažnyčioje Irina atliks Giovanni Battista Pergolesi „Stabat Mater“. Šis pasirodymas taps ypatingu sakraliu akcentu, simboliškai susiedamas jos muzikinės kelionės pradžią Kaune su dabartiniais pasiekimais tarptautinėje scenoje.
Šiuo metu, kai Ukraina kovoja už savo laisvę ir nepriklausomybę, šis kūrinys įgauna dar gilesnę prasmę. „Stabat Mater“, perteikiantis skausmą ir viltį, tampa ne tik dvasiniu, bet ir politiniu simboliu, atspindinčiu Ukrainos tautos kančias bei jų nepalaužiamą tikėjimą šviesesne ateitimi. Irinos dainavimas šioje ypatingoje aplinkoje ne tik suteiks naują dvasinę prasmę Pergolesi kūrybai, bet ir taps solidarumo su Ukrainos kova už laisvę išraiška.
Kviečiame į AMADEUS koncertą W.A. Mozart’o sonatos smuikui ir fortepijonui: Prof. R.Butvila (smuikas) ir Prof. A.Paley (fotepijonas) balandžio 16d. Muzikos akademijos koncertų salėje
Kviečiame į doc. Š.Čepliauskaitės fortepijono klasės studenčių Naujalio gimtadienio koncertą: I.Zinkevičiūtė (fortepijonas), Tong Wu (fortepijonas), Balandžio 9d.
Kauno armėnų bendruomenės organizuotame M. K. Čiurlionio jubiliejinių metų minėjime skambėjo kompozitoriaus kūriniai, atliekami VDU Muzikos akademijos pianistų
M. K. Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių proga, 2025 m. kovo 28 d., Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje įvyko išskirtinis renginys – R. Arutiuniano paskaita „Pasaulio sutvėrimas – tema M. K. Čiurlionio kūryboje“. Renginį organizavo Kauno armėnų bendruomenė.
Paskaitos metu Rafailas Arutuninas aptarė M. K. Čiurlionio sumanymą sukurti Pasaulio sutvėrimo ciklą ir jo kūrybinį procesą, ypatingą dėmesį skirdamas 1909 m. sukurtam paveikslui Rex, laikomam šio ciklo kulminacija. Analizuodamas Rex, lektorius pristatė Čiurlionio pasaulio modelį bei jo sąsajas su kosmologiniais motyvais, dažnai vaizduojamais armėnų chačkaruose.
Menotyrininkas Edmundas Saladžius pateikė įžvalgų apie R. Arutiuniano analizę ir ją palygino su iki šiol vyravusiomis nuomonėmis apie Čiurlionio kūrybą.
Renginyje buvo demonstruojama specialiai atrinkta iliustracinė medžiaga. Tarp svarbiausių analizuojamų kūrinių: Tvanas (4 paveikslų ciklas), Rex (3 paveikslų ciklas), Pasaulio sutvėrimas (13 paveikslų ciklas), Tyla“, Amžinybė bei įvairūs eskizai.
Renginio metu VDU Muzikos akademijos pianistai Vardanas Geodakianas ir Arthuras Grigoryanas (abu mokosi prof. A. Paley klasėje) perteikė unikalią muzikinę dermę tarp M. K. Čiurlionio kūrybos ir armėnų muzikos tradicijų. Vardanas atliko solo fortepijoninius Čiurlionio kūrinius, atskleisdamas kompozitoriaus jautrumą ir universalią pasaulėžiūrą. Abu pianistai keturiomis rankomis atliko Aramo Chačaturiano pjeses, subtiliai pabrėždami armėnų muzikinės kultūros įtaką ir jos gyvybingumą. Šių dviejų skirtingų, tačiau kartu persipinančių muzikinių pasaulių jungtis suteikė renginiui ypatingą akcentą, pabrėždama bendrą humanistinę bei kosmologinę viziją tiek Čiurlionio, tiek Chačaturiano kūryboje.
Programa
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis:
Sėjau Rūtą VL179;
Mazurka in B minor VL234;
Prelude in B minor VL182A;
Mazurka in E minor VL172;
Mazurka in G major VL170;
Nocturne in C-sharp minor VL183.
Aram Khachaturian:
Waltz from Masquerade;
Variations of Aegina and Bachhanalia;
Sabre Dance.
Šių dviejų skirtingų, tačiau kartu persipinančių muzikinių pasaulių jungtis suteikė renginiui ypatingą akcentą, pabrėždama bendrą humanistinę bei kosmologinę viziją tiek Čiurlionio, tiek Chačaturiano kūryboje.
Kviečiame į Džiazo katedros vokalisčių koncertą Balandžio 4d. 17 val. Muzikos akademijoje
Kviečiame į Džiazo katedros instrumentalistų koncertą Balandžio 3d. Muzikos akademijoje
