Akimirkos po Kosto Smorigino meistriškumo kursų dainininkams

Vasario 06d. Muzikos akademijoje vyko solisto, MA alumno, dėstytojo Kosto Smorigino meistriškumo kursai dainininkams.

Kelios akimirkos:

Kviečiame į Vilmanto Kaliūno meistriškumo kursus obojininkams

Hofmano istorijas LNOBT pasakoja ir Gabrielė Bukinė, ir Ugnė Matukaitytė

2024 sausio 27 d. LNOBT scenoje J. Ofenbach‘o operos Hofmano istorijos premjera. Tai viena dažniausiai statomų operų pasaulio operų teatruose. Jos autorius, kompozitorius Jacques’as Offenbach‘as, šiuo kūriniu įrodė esąs ne tik žaismingų operečių – lengvo žanro kūrinių autorius. J. Offenbachas su jos rankraščiu rankoje mirė nuo širdies smūgio vos keturi mėnesiai iki jos premjeros, ir fantastiška opera liko nebaigta, visgi partitūra yra nuostabi kompozitoriaus gulbės giesmė.

Po premjeros. Foto Martyno Aleksos

Opera parašyta remiantis trimis E. T. A. Hoffmann‘o novelėmis ir pasakoja apie poetą Hofmaną, įsimylėjusį dainininkę Stelą. Smuklėje Hofmanas pasakoja tris istorijas apie savo mylėtas tris moteris – Olimpiją, Antoniją ir Džuljetą. Deja, visos jos baigėsi liūdnai. Ar toks pats likimas ištiks ir jo aistrą Stelai?

Pirmasis pastatymas šios operos pastatymas įvyko Opéra-Comique teatre Paryžiuje 1881 02 10. Pirmasis pastatymas Lietuvoje įvyko Kaune, Valstybės operoje 1925 11 12. LNOBT scenoje šį sykį Hofmano istorijas interpretuoja iš Florencijos kilęs režisierius Federico Grazzini.

Antonija – Gabrielė Bukinė, Hofmanas – Jason Kim. Foto Martyno Aleksos

Spektaklio atlikėjai:


Dirigentas –	Hofmanas –	Džiuljeta –	Stela –
Sesto Quatrini	Jason Kim	Sarah Vautour	Ugnė Matukaitytė


Antonija –	Olimpija –	Mūza, Niklausas –	Lindorfas, Miraklis,
Gabrielė Bukinė	Gunta Gelgotė	Olivia Vote	Daperduto – Rory Musgrave

Andres, Košenilis,

Antonijos Mamos balsas –

Liuteris, Krespelis –

Spalancanis, Natananelis –

Francas, Pitikinačijus – Rafailas Karpis

Regina Šilinskaitė

Raimundas Juzuitis

Murat Can Güvem

Antonija – Gabrielė Bukinė. Foto M. Aleksos

Taigi, vėl LNOBT scenoje net dvi VDU Muzikos akademijos alumnės: Ugnė Matukaitytė ir Gabrielė Bukinė. Abi solistės dainavimo meno studijas baigė prof. Sabinos Martinaitytės ir prof. Audronės Eitmanavičiūtės klasėse. G. Bukinė yra ir VDU Muzikos akademijos dainavimo katedros asistentė.

Antonija – Gabrielė Bukinė. Foto M. Aleksos

G. Bukinė su Mokytojomis po premjeros foto iš asm. archyvo

Silvija Beatričė Petkevičiūtė – pianistė, svajojanti tapti teisininke

Silvija Beatričė Petkevičiūtė – pianistė, svajojanti tapti teisininke

VDU Muzikos akademijos dainininkai Paryžiuje

2024 m. sausio 13 d. VDU Muzikos akademijos studentams, tarptautinių konkursų laureatams (prof. Sabinos Martinaitytės ir prof. Audronės Eitmanavičiūtės kl.) 1B Liepai Dabriškaitei ir 4B Pauliui Katiliavui buvo ypatinga. Jie dainavo Prancūzijos sostinėje Paryžiuje Medem centre. Šiame koncerte Paryžiaus publikai dainavo tarptautinio Nechamos Lifšicaitės konkurso laureatai.

Programa

S.Goldfarb, „Shalom, Alechem“, t. Liturgy – Liepa, Dabriškaitė, Paulius Katiliavas, prof. Audronė Eitmanavičiūtė;

2. Z.Bružaitė, harm. l. l. dasina „Strazde”- Ramunė Buikaitė; Rasa Vaičiulytė;

3. Ellstein, „Yidl mitn fidl”, t. I. Manger – R. Buikaitė, R. Vaičiulytė;

4. S.Berezovsky. „Aza iz gewen zeyer cholem“, t. D. Sefard – Rojus Bukauskas, A. Eitmanavičiūtė

5. A.Bražinskas, „Ugnelė“, t. A. Baltakio – R. Bukauskas, A. Eitmanavičiūtė;

6. Lietuvių liaudies daina „Tai gražiai gieda lakštingalėlė“ – Karina Pranaitytė;

7. L.Kogan. “Mame, shlog mir nit” – K. Pranaitytė, A. Eitmanavičiūtė;

8. E.Arrieta, Blasita canzion, zarzuela „Un sarao y una soiree“ – Liepa Dabriškaitė, A. Eitmanavičiūtė;

9. P.Brounoff. „Unter di Grinnike Beymelech”, t. Ch. N. Bialik – L. Dabriškaitė; A. Eitmanavičiūtė;

10. J.Bock. Tevje‘s song from musicale “The fidler on the roof” – Paulius Katiliavas, A. Eitmanavičiūtė;

11. B.Carelli. “Serenata di Mefisto” – P. Katiliavas, A. Eitmanavičiūtė;

12. H.Carmichael. “Stardust” – Žyginta Jašinskaitė, Mindaugas Putna;

13. H.Yablokoff. “Papirosen” – Ž. Jašinskaitė, M. Putna;

14. D.Pokrass. „Zog nit keynmol”, t. H. Glik, Boriso Traubo aranžuotė – visi koncerto dalyviai, Audronė Eitmanavičiūtė.

Pergalės tarptautiniame dainininkų Ukrainos/Bulgarijos konkurse –festivalyje

Ukrainos labdaros fondas „Zlagoda“ kartu su Bulgarijos Švietimo ir mokslo bei kultūros ministerija 2023 m. pabaigoje organizavo dviejų turų tarptautinį dainininkų konkursą „Zoregraj“, kurio tikslas buvo ne tik išgirsti ir įvertinti jaunuosius dainininkus, bet dalį dalyvio mokesčio paskirti Ukrainai taip reikalingai humanitarinei pagalbai.

2024 m. Lietuvą pasiekė šio konkurso rezultatai. O jie iš tikrųjų puikūs. Konkurso nugalėtojais skirtingose kategorijose tapo VDU Muzikos akademijos profesorių Sabinos Martinaitytės ir Audronės Eitmanavičiūtės studentai:

2B studentė Ugnė Stražnickaitė – I vieta;

4B studentė Emilija Bagdonaitė – I vieta;

4B studentas Paulius Katiliavas – I vieta;

Absoliučiomis šio konkurso-festivalio nugalėtojomis pripažintos ir „Muzikos meno virtuozo“ diplomus pelnė:

2B studentė Deimantė Bačiulytė ir

1B Liepa Dabriškaitė

Geriausiu konkurso koncertmeisteriu pripažinta prof. Audronė Eitmanavičiūtė.

Kviečiame į Muzikos akademijos alumno Petro Bondar (Ukraina) koncertą „JOSEPHO HAYDNO ŠEDEVRAI” Kauno valstybinėje filharmonijoje sausio 28d.

Pianistas Petro Bondar kviečia pasinerti į įkvepiančią muzikinę kelionę su Josepho Haydno fortepijoniniais šedevrais! Koncerte skambės vieni įdomiausių J. Haydno kūrinių, kuriuose atsiskleidžia tokie kompozitoriaus kūrybos bruožai, kaip išradingumas ir inovatyvumas.

Koncertą pianistas pradės ekspresyviąja „Audros ir veržimosi“ (vok. „Sturm und Drang“) laikotarpiui priklausančia sonata g-moll. Fantazija C-dur yra puikus J. Haydno sąmojo pavyzdys, kupinas laukimo ir nuostabos. O vakarą užbaigs Andante ir variacijos f-moll – kūrinys, atspindintis žmogaus emocijų gelmes.

P. BONDAR studijavo Ukrainos nacionalinėje muzikos akademijoje ir Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje pas žymius pianistus, dėstytojus Jurijų Kotą ir Justą Dvarioną. Kaip solistas jis gastroliavo Italijoje, Lietuvoje, Ukrainoje, Latvijoje, Belgijoje, o savo profesinę meistrystę tobulino su tokiais muzikantais, kaip Hansas Eijsackersas, Andreasas Frölichas bei Joanna Domanska.

» JOSEPHO HAYDNO ŠEDEVRAI (kaunofilharmonija.lt)

Sausio 28d. 18val. Kauno valstybinė filharmonija

Lekt. A.Rakausko nemokamas koncertas Vilniuje šiandien 19 val.

image description

Iš mažo miestelio – į primadonas: operos solistės svajonės pildosi, lyg mostelėjus burtų lazdele

LRYTAS.LT KULTŪRA SCENA

Prieš kelerius metus dainavimo studijas baigusi Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė Gabrielė Bukinė jau matuojasi primadonų vaidmenis didžiausiame šalies teatre.

Asta Andrikonytė „Lietuvos rytas“ 2024-01-09

Net neįtartum, kad gležna G.Bukinės išvaizda slepia ryžtingą ir atkaklų charakterį. Ši sparčiai karjeros laiptais kopianti 27 metų solistė tik 2021-aisiais baigė vokalo studijas Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje Kaune, o įstojo į akademiją netgi neturėdama oficialaus muzikinio išsilavinimo – tik dainavimo moksleivių vokaliniame ansamblyje patirtį ir privačiai mokėsi skambinti fortepijonu.

Užuot pildžiusi savo išsilavinimo spragas kaip jos kolegos dvejus metus parengiamosiose studijose, Gabrielė per tris mėnesius pasirengė stojamiesiems egzaminams su korepetitore ir juos išlaikė taip gerai, kad gavo valstybės finansuojamą studijų vietą. Šiandien ji pati dėsto Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje Kaune. „Kartais pati stebiuosi, iš kur buvo toks ryžtas. Turbūt kai labai ko nors trokšti, užlieja nepaaiškinama jėga, skatinanti veikti“, – svarstė solistė.

G. Bukinė Naujųjų išvakarėse pirmą kartą įkūnijo Violetą italo F. Ceresa režisuotoje „Traviatoje“ LNOBT. M. Aleksos nuotr. Būdama magistrantė G.Bukinė jau sulaukė kvietimo imtis Violetos vaidmens Kauno muzikinio teatro „Traviatoje“ – tuomet minėtą Lietuvos operos šimtmetį ne vienas šalies teatras užsimojo sutikti šio veikalo, pradėjusio profesionaliosios šalies operos kelią, premjeromis.

G. Bukinė Kauno muzikinio teatro „Traviatos“ spektaklyje, režisuotame A. Cholinos. Kauno muzikinio teatro nuotr. Prieš tai jaunoji artistė jau buvo padainavusi Fiorilą Gioacchino Rossini operoje „Turkas Italijoje“ ir už abu vaidmenis pelnė „Fortūnos“ apdovanojimą, o už Violetą buvo nominuota ir Auksiniam scenos kryžiui. Naujųjų metų išvakarėse kaunietė debiutavo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro „Traviatoje“.

Jaukinasi didžiąją sceną „Turėsime puikią Violetą“, – neabejojo Gabrielę didžiojoje scenoje išgirdę teatro žinovai. Stiprus, gražaus tembro solistės sopranas, tikslus ir stabilus dainavimas, aktoriniai sugebėjimai ir patraukli išvaizda leidžia tikėtis, kad ji taps įsimintinu veidu mūsų Violetų galerijoje, kuriamoje nuo 1920-ųjų.

G.Bukinės vokalo pedagogė, ilgametė Kauno scenos Violeta profesorė Sabina Martinaitytė dar pirmame kurse įžvelgė savo studentėje tinkamus šiam vaidmeniui duomenis ir nuo tada vedė į jį solistę. Aišku, viena yra dainuoti sunkią Violetos partiją kamerinėje Kauno muzikinio teatro scenoje ir kas kita – didžiulėje LNOBT.

G. Bukinė Naujųjų išvakarėse pirmą kartą įkūnijo Violetą italo F. Ceresa režisuotoje „Traviatoje“.

LNOBT. M. Aleksos nuotr.

„Dar studijų laikais girdėdavome, kad LNOBT scenoje dainuoti nepatogu, todėl buvo labai įdomu pagaliau išbandyti čia savo jėgas. Stengiausi specialiai nespausti garso, nors erdvė ir viliojo. Jaučiausi nuostabiai“, – dalijosi įspūdžiais artistė.

G. Bukinę sostinės teatro publika šį sezoną jau girdėjo dainuojančią muzikiniame spektaklyje „Dolce far niente“ ir Zarą Breton operetėje „Sarsuela“. Norėdama plėsti sceninę patirtį ji tapo šio teatro stažuotoja. Šiuo metu Gabrielė čia rengia naują svarbų Antonijos vaidmenį Jacques’o Offenbacho operos „Hofmano istorijos“ premjerai, kuri įvyks jau šį mėnesį. Kuria ryškius personažus Atrodytų, solistės svajonės pildosi lyg mostelėjus burtų lazdele. Iš mažo Šeduvos miestelio kilusi G.Bukinė per porą metų spėjo sukaupti spalvingą vaidmenų bagažą. Kauno muzikiniame teatre, be jau minėtų operų, ji dainuoja Giuseppe’s Verdi „Nabuke“, Kipro Mašanausko roko operoje „1972“, Johanno Strausso operetėje „Šikšnosparnis“, Wolfgango Amadeaus Mozarto operoje vaikams „Mažoji burtų fleita“. Naujausias jos vaidmuo – Aloizija Veber miuzikle „Mozart!“. Jis reikalauja plataus soprano diapazono ir operinio balso. G. Bukinė dainuos ir Franzo Leharo operetės „Grafas Liuksemburgas“ premjeroje, kuriai jau rengiamasi.

Paklausta, kokie vaidmenys jai artimiausi, solistė patikino, kad dauguma jos operos herojų, ypač pagrindinės, nėra vienaplanės, – tai ryškūs, stipraus charakterio personažai. Pasak G. Bukinės, jai tolimiausias pagal puoselėjamas vertybes ekstravagantiškos Užsienio princesės vaidmuo Antonino Dvorako operoje „Undinė“, sukurtas Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre.

G. Bukinė – Princesė Klaipėdos muzikinio teatro spektaklyje „Undinė“ (rež. G. Padegimas).

„Kaip tik dėl to kurti šį vaidmenį man buvo itin įdomu, labai jo norėjau – nekantravau pasimatuoti princesės gyvenimą, ieškoti būdų pateisinti jos elgesį“, – pasakojo dainininkė. Traukia sunkūs išbandymai G.Bukinė nuo mokyklos suolo dalyvauja įvairiuose konkursuose, yra pelniusi Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės padėką už šalies vardo garsinimą.

G. Bukinė Kauno valstybinio muzikinio teatro spektaklyje „Traviata“, režisuotame A. Cholinos.

Išskirtiniu išbandymu solistei tapo pasirodymas 13-ajame tarptautiniame Klaudios Taev dainininkų konkurse Estijos mieste Pernu praėjusį rudenį. Mat tuo pat metu ji dainavo Estijoje tarptautinio projekto „PromFest“ premjeriniuose spektakliuose – Jules’io Massenet operoje „Pelenė“. „PromFest“ premjeras nuo 2011-ųjų kartu rengia Estijos koncertinė įstaiga ir Kauno muzikinis teatras, jos rodomos Kaune ir operos festivalyje „PromFest“ Pernu. Nepaisant didelio krūvio, G.Bukinė tapo konkurso nugalėtoja įveikusi net pusantro šimto solistų iš 30 pasaulio šalių. Be to, konkurse ji pelnė daugiausia publikos simpatijų. „Stengiausi negalvoti apie būtinybę laimėti, kuo labiau susikaupti, nesiblaškyti, stiprinti imunitetą, laikytis griežtesnio nei įprastai miego ir sporto režimo“, – geros formos recepto neslėpė artistė.

G. Bukinė. Asmeninio albumo nuotr.

Ji džiaugėsi ne tik pergale Klaudios Taev konkurse, bet ir jo atvertomis galimybėmis plėsti repertuarą ir kaupti sceninę patirtį. Būtent šio konkurso laureatai atlieka pagrindinius vaidmenis „PromFest“ spektakliuose, o konkurso nugalėtojas dar ir išrenka premjeros operą. G. Bukinė jau nusprendė, kad 2025-aisiais kauniečiai su estais statys Francesco Cileos operą „Adriana Lekuvrer“, kurioje jai teks pagrindinis scenos divos vaidmuo.

„Sėkmės kontroliuoti neįmanoma. Mano gyvenime taip pat buvo visko – ir nelaimėtų konkursų, ir nepavykusių koncertų. Už pelnytų apdovanojimų ir palankių įvertinimų, kurių sulaukiau, slypi daugybė sunkių repeticijų, meistriškumo kursų valandų, nepavykusios pamokos, nepagražinta kritika ir ryžtas nepasiduoti, nesustoti“, – kalbėjo solistė.