Gabrielė Bukinė debiutuoja LNOBT „Traviatoje“: „Kai noras didelis – įmanoma beveik viskas“

Šį gruodį „Traviatos“ spektakliuose Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre pirmą kartą dainuos operos solistė Gabrielė Bukinė. Jaunąjį sopraną sostinės teatro žiūrovai jau galėjo matyti „Sarsuelos“ spektakliuose ir vasarą rodytame muzikiniame koncerte „Dolce far niente“.

Su dainininke, neseniai įveikusia pusantro šimto konkurentų iš trisdešimties pasaulio šalių ir laimėjusia tarptautinį Klaudios Taev jaunųjų operos solistų konkursą Estijoje, susitinkame vakariniam žiūrovų antplūdžiui besiruošiančioje LNOBT kavinukėje. Netrukus sužinosite, kodėl jauki prieblanda šiai kerinčiai scenos deivei labai patinka.

Gabriele, kuriame mieste šiuo metu jūsų namai? – Nuo studijų laikų kartu su vyru kuriame savo namus Kaune. Ten dažniausiai ir dirbame: esu Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, dėstau Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje. O Vilniuje esu LNOBT operos solistė stažuotoja. Mėgstu vairuoti, tad kelionės iš Kauno į Vilnių nėra problema. Didesniuose megapoliuose toks atstumas daugeliui gyventojų būtų įprasta kasdienybė.

Kas Jums svarbiausia namuose? – Namie svarbiausia ramybė. Žinoma, sudėtinga kalbėti apie visišką ramybę, kai namuose gyvena toiterjeras, lojantis kone ištisą parą… Bet turime tradiciją namo sugrįžę įjungti lengvą, neįpareigojančią džiazo muziką, kokia dažnai skamba kavinukėse. Vakarais užsidegam žvakių. Mėgstam būti prieblandoje – pagrindinio kambarių apšvietimo praktiškai nenaudojame, nes su juo išgaruoja jaukumas. Prožektorių dėmesio man pakanka ir scenoje. Ir dar man labai svarbu, kad visi – aš, vyras ir šuo – būtume namuose. Jei nors vieno trūksta – jau nebesijaučiu taip gerai. Su vyru galim sėdėti skirtinguose kambariuose ir užsiimti savais darbais, bet labai svarbu jausti taikų vienas kito buvimą.

Savo vyrą Donatą pažįstate nuo paauglystės... – Taip, mes kartu jau trylika metų. Susipažinome mokydamiesi Šeduvos gimnazijoje ir lankydami joje veikiantį moksleivių vokalinį ansamblį „Džia-Da“. Donatas vyresnis už mane, jis baigė mokyklą anksčiau ir pradėjo tarnybą Lietuvos kariuomenėje. Vėliau aš atvažiavau į Kauną studijuoti. Susituokėme 2019-aisiais, kai gavau bakalauro diplomą. Dabar vyras – tikras mano sėkmės talismanas: jis būna beveik visuose spektakliuose, kuriuose dainuoju. Nors susitinkame tik spektakliui pasibaigus, bet man ramiau žinant, kad jis ten, salėje, yra. Jis – tas ramybės šaltinis, apie kurį kiekviena moteris svajoja.

Esate gyvas pavyzdys, kad norint tapti operos soliste nebūtina nuo mažumės lankyti muzikos mokyklos… – Taip, nes stodama į VDU Muzikos akademiją jokio formalaus muzikinio išsilavinimo neturėjau. Nors visuomet savarankiškai domėjausi muzika, puikiai suvokiau didžiulį žinių trūkumą. Paprastai tokių kaip aš tiek Vilniuje, tiek Kaune laukia dveji papildomi parengiamųjų studijų metai. Bet aš buvau užsispyrusi – susiradau korepetitorę Šiauliuose, kuri sutiko per tris mėnesius parengti mane egzaminams. Ji kantriai, negailėdama laiko mokė mane visko nuo pat pagrindų. Po kiekvieno susitikimo su mokytoja gaudavau kalną namų darbų, prie kurių sėdėdavau per naktis. Rezultatas nustebino: muzikologijos egzaminą išlaikiau devynetui ir gavau valstybės finansuojamą studijų vietą! Niekam neperšu tokio kelio, bet įsitikinau: kai noras didelis – įmanoma beveik viskas.

„Traviata“ LNOBT nuotr.

O prieš tai tebuvo patirtis moksleivių vokaliniame ansamblyje? – Taip, bet reikia pažinoti to ansamblio vadovę Aureliją Meškauskienę! Ji niekada mums, mokiniams, negailėdavo savo laiko. Mane ji mokė ne tik dainuoti, bet ir groti pianinu, nes aš labai to norėjau. Kai tapau vyresnė, dalyvaudavome įvairiuose konkursuose. – Ar savo pianiną namuose turėjote? – Net ne pianiną, o tikrą rojalį! Iš pradžių mėginau iš klausos groti tėčio dovanotu sintezatoriumi, bet labai norėjau tikro pianino. O mano tėtis – maksimalistas: paprašius pianino, gavau rojalį. Iki šiol atsimenu, kaip karališkai jis buvo įneštas į mūsų namus… Po pamokų sugrįžusi, nuo instrumento tiesiog neatsitraukdavau. Tėvų palaikymas man buvo begalinis, sunkiai įsivaizduojamas. Tarkim, šiandien aš pati turėčiau dukrą, kuri nei iš šio, nei iš to, jokios muzikos mokyklos nelankydama, namo parėjusi pareikštų: „Mama, aš būsiu operos solistė“. Turbūt jai atsakyčiau: „Dukra, dar pagalvok, ar pavyks iš to duoną valgyti…“ O mano tėvai nė sekundės manimi neabejojo. Neišgirdau netgi žodžio „pagalvok“, tik: „Gerai, pirmyn“. Kai pranešiau, kad man reikės korepetitorės: „Gerai, važiuok“.

Ar nebuvo pagundų užsiimti populiaresne šiuolaikine muzika? – Klausytis jos galiu, bet visada jutau, kad mano balsas nesutvertas nei pop, nei jazz, nei rock muzikai. Jis iš prigimties turėjo klasikinio skambesio užuominų, todėl net nesvarsčiau kitų galimybių.

Kaip nutiko, kad vos baigusi magistro studijas pati pradėjote dėstyti VDU Muzikos akademijoje? – Tiesiog gavau pasiūlymą tapti dėstytoja. Dažnai tenka diskutuoti su kolegomis tema, ar tokiems jauniems ir palyginti nedaug scenos patirties turintiems žmonėms, kaip aš, apskritai verta imtis dėstymo. Bet tuo abejojantieji nesupranta, kad dėstydamas be galo daug išmoksti pats. Anksčiau galvodavau, kad mokytojai vien iš mandagumo kartoja sparnuotą frazę, neva jie mokosi iš savo mokinių…

Ar Violeta „Traviatoje“ Jums buvo svajonių partija? – Ji buvo svarbi – juk studijavau magistrantūroje tuo metu, kai buvo minimas Lietuvos operos šimtmetis. Tiesą sakant, jau pirmaisiais studijų metais, kai profesorė Sabina Martinaitytė tik pradėjo profesionaliai „čiupinėti“ mano balsą, išgirdau, kad ateityje man puikiai tiktų Violetos partija. Bet vien į tai nesikoncentravau – studijuodama kiek įmanoma ,,gėriau“ visas vokalo pamokas tiek Kaune, tiek stažuotėje Varšuvos Didžiajame teatre, tiek įvairiuose meistriškumo kursuose užsienyje. Ir išsipildė pranašingi profesorės žodžiai: būdama magistrantė, sulaukiau kvietimo imtis Violetos vaidmens Kauno valstybinio muzikinio teatro statomoje „Traviatoje“. Už šį vaidmenį vėliau buvau nominuota ,,Auksiniam scenos kryžiui“.

Kurios dainininkės Violeta ruošiantis lydėjo kaip kelrodė žvaigždė? – Pirmiausia iškyla atmintin pasaulinę karjerą padariusios latvės Marinos Rebekos atliekama Violeta. Išklausiusi jos įrašus, buvau sužavėta, kaip žmogus geba derinti emocijas ir dainavimo techniką. Ji kiekvienoje operos natoje puikiai žino, ką daro. Dainuoja labai protingai.

Gabrielę Bukinę LNOBT „Traviatoje“ girdėsime gruodžio 22 ir 28 dienomis. Alfredo partiją atliks italų tenoras Matteo Lippi, Žoržo Žermono – Kostas Smoriginas.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/teatras/gabriele-bukine-debiutuoja-lnobt-traviatoje-kai-noras-didelis-imanoma-beveik-viskas-283-2164902?fbclid=IwAR2tA_rdkkx2sz5WpLA2BOywrAb7xknpcrB0qbwJrqj8lF2YLYX5dTlnRuA&utm_medium=copied

Interviu su alumnu, solistu Gyčiu Murausku apie muziką, kultūrą, kūrybinį kelią, laimę

– Kaip manote, ar operos solistas formuoja visuomenės, žmogaus ir žiūrovo vertybes?
Tikrai taip, operos solistas formuoja visuomenės, žmogaus ir žiūrovo vertybes, nes jis per muziką paliečia visuomenei svarbias temas, formuoja nuomonę įvairiais klausimais, supažindina su istoriniais ar šių dienų veikėjais, atskleidžia jautriausias jų sielos gelmes ir parodo visiškai kitą pusę nei žmogus buvo susidaręs nuomonę.
– Kas Jums yra kultūra?
Kultūra man yra visuomenės atspindys. Kultūros kokybė priklauso nuo visuomenės poreikių. Artistas yra priklausomas nuo žiūrovo. Jeigu žiūrovas skiria dėmesio kultūrai, tai atlikėjas gali ją puoselėti bei plėsti žmonių savimonę.
– Ar tikite lemtimi ar žmogus viską užtarnauja sunkiu darbu?
Aš manau, kad žmogus turi 10% talento, o likusius 90% yra skiriama didelėms pastangoms bei darbui, kad tas talentas būtų išvystytas, išpuoselėtas. Aš tikiu, kad Dievas žmogui duoda talentus, bet tik mažą dalį, kad pats žmogus juos atrastų ir turėtų noro ir motyvacijos juos lavinti ir naudoti gyvenime.
-Kokią realybę matote šių dienų mene ir kultūroje?
Manau, kad viskas priklauso nuo kūrybiškumo, todėl manau, kad galimybes riboja tik žmogaus vaizduotė.
– Ką Jūs manote apie kartų konfliktus kultūroje ir mene? Ar jie egzistuoja?
Kadangi mano atliekamą muziką mėgsta brandesnio amžiaus žmonės, todėl man lengva bendrauti per muziką su įvairaus amžiaus klausytojais.
– Kokį kūrinį šiuo metu norėtumėte sudainuoti Jūs ir kodėl?
Šiuo metu galvoje vis skamba Ch. Gonoud operos „Faustas“ prologas. Galbūt todėl, kad jaučiu emocinį tapatumą su Fausto personažu.
– Koks kūrinys, ar muzikos motyvas skamba šiuo metu Jūsų sielos gelmėse?
Sielos gelmėse skamba XV a prancūzijoje sukurta adventinė giesmė „Veni veni Emmanuel”, kadangi dabar kalėdinis laikotarpis gyvenu Kristaus gimimo laukime.
– Kaip galvojate, koks Jūsų manymu yra laimingas žmogus?
Visų pirma, laimingas žmogus priima save tokį koks yra. Negyvena nei ateitimi, nei praeitimi, vertina tai ką turi šiuo metu, gyvena čia ir dabar.
– Kas Jus motyvuoja kurti?
Mano noras save atrasti, išreikšti. Man patinka organizuoti renginius, koncertus – dovanoti žmonėms geras emocijas ir skleisti kokybišką muziką, kad tai ką mes sukuriame ir dovanojame žmonėms, turėtų išliekamą vertę.
– Ar šiuo metu Jūs jaučiatės išpildę savo saviraiškos galimybes?
Dar tikrai ne iki galo, nes esu kelyje. Ieškau savo talentų. Ieškau pačios geriausios savo versijos.
– Ar turite savo rutiną gyvenime ir kūryboje?
Ir taip ir ne. Dainuoju kievieną dieną, tai yra neatsiejama mano gyvenimo dalis. Kūryboje nesilaikau rutinos, kuriu kai jaučiu įkvėpimą. Idėjos ateina tik ramioje ir tuščioje galvoje. Tačiau repeticijoms, balso kokybės palaikymui visada yra numatytas griežtas repeticijų grafikas.
– Ką prisimenate iš studijų?
Manau, kiekvienas studentas studijų laikotarpiu prisimena įvairių emocijų ir išgyvenimų. Man taip pat būta visko. Ne kartą buvau suabejojęs dėl profesijos pasirinkimo, ne kartą buvo abejonių viską mesti. Bet tik po kurio laiko atsigręždamas atgal suprasdavau, kad tai buvo išbandymai ir iššūkiai, kuriuos tiesiog reikėjo praeiti tam, kad sutvirtėčiau ir kaip žmogus ir kaip solistas. Vis dėlto, iš studijų laikų buvusiems mano aplinkos žmonės dabar jaučiu tik dėkingumą…
– Kokią publiką norite matyti Jūsų artimiausiame renginyje?
Man nėra svarbu kokia publika ateina manęs pasiklausyti. Svarbiausias dalykas, kad žiūrovas vertintų mano atliekamą muziką, įdėmiai klausytųsi ir išsineštų teigiamas patirtis iš koncerto.
– Koks meno žmogus imponuoja Jums ir kodėl?
Šiuo metu didelį įspūdį kelia solistas Liudas Mikalauskas. Jis mane žavi kaip žmogus, kuris skleidžia nepaprastai didelį pozityvą ir laisvę, taip pat jaučiasi stiprus tautinis identitetas, minint visas valstybines šventes, organizuojant koncertus. Man patinka Liudas ir kaip atlikėjas, ir kaip žmogus.
– Kas Jums yra lietuvio tapatybė?
Tai vienas svarbiausių atramų mano gyvenime. Mane galima apibūdinti trimis žodžiais: tėvynė, šeima, dvasingumas. Nuo mažens mano tėvai savo pavyzdžiu rodė, kaip svarbu puoselėti lietuvišką kultūrą ir jos paveldą. Jų įkvėptas 12 metų mokykloje šokau tautinius šokius, baigiau muzikos mokyklą. Vėliau įstojau mokytis į muzikos akademiją – atradau tautiškumo kelią per meną. Baigęs studijas pradėjau rengti lietuviškos muzikos renginius. Taip gimė koncertinė programa „Šimtmečio dainos Lietuvai“. Taip pat, prisidėjau prie šaulių sąjungos organizacijos. Jaučiu, kad pakankamai prisidedu lietuvybės puoselėjimo.
– Kokius iššūkius išgyvenate savo profesijoje?
Mano profesijoje yra nemažai konkurencijos. Nors pats stengiuosi nekonkuruoti, o atrasti ryšį ar net bendradarbiauti – ją jaučiu iš aplinkinių. Na, jei esi samdomas darbuotojas teatre, kyla nemažai iššūkių dėl finansų ir dėl to, kad turi įtikti režisieriams, vadovui, negali iki galo būti savimi, išreikšti save taip kaip norisi. Taip pat, būdamas solistu turi nuolat prižiūrėti savo sveikatą, stengtis neperšalti, nes pagrindis darbo įrankis yra balsas.
– Kokios egzistencinės baimės šiandien Jus užvaldžiusios?
Mano amžiaus tarpsnyje yra natūralu bijoti dėl ateities, savirealizacijos prasme, todėl dažnai pagalvoju ir aš, kad bijau, jog nepragyvensiu iš muzikos ar nepavyks padaryti karjeros.
– Kam esate netolerantiškas šiandieniniame socialiniame gyvenime?
Šiandieniniame socialiniame gyvenime pasigendu atvirumo ir tikrumo. Pasigendu valstybės tarnautojų ir vadovų sąžiningumo ir didesnio supratimo savo darbuotojų atžvilgiu.
– Koks Jūsų mylimas miestas ir kokį matote savo mylimo miesto pokytį?
Mano mylimas miestas yra Kaunas, kuris yra žydintis ir gyvybingas. Gimiau ir augau Kaune, todėl neįsivaizduoju kur kitur galėčiau gyventi ir save realizuoti. Kaunas tvarkosi gražėja, modernėja išlaikydamas savo modernizmo architektūros identitetą.
Fotografas – Dovydas Beržinis.
————————————————————————–
Esu Gytis Murauskas – operos dainininkas. Pirmieji žingsniai muzikos keliu buvo pradėti žengti man būnant 4 metų amžiaus. Tėvai matydami mažą vaiką niūniuojantį garso takelius televizoriuje vietoje kartojamų žodžių nusprendė nuvesti į muzikos mokyklą ir uoj kaip jie neklydo. Pirmoji muzikos įstaiga Kauno berniukų chorinio dainavimo mokykla „Varpelis“. Baigus pradinio ugdymo klases pradėjau smarkiai kimti, atlikus tyrimus paaiškėjo, kad mano balso stygose atsirado „mazgai“ ir toliau tęsti mokslų šioje ugdymo įstaigoje negaliu. Todėl pakeitus specialybę į pučiamajį instrumentą saksofoną įstojau į Kauno I-ąją muzikos mokyklą, kurią ir baigiau. Labai mėgau bažnytinę liturginę vokalinę muziką todėl 9-oje klasėje įstojus į Kauno Jėzuitų gimnaziją turėjau galimybę susipažinti artimiau su liturgija, bei bažnytine muzika dainuojant Kauno mušriame jaunimo chore „Exaudi“, kuriame šiuo metu dirbu vokalo pedagogu. Metams bėgant didžiąją laiko dalį prabuvus tyloje dėl balso stygų ligos pradėjau jausti, kad po truputį balsas atkimsta ir galiu pradėti dainuoti. Pasitikrinus pas specialistus ar mano stygos sveikos ir tinkamos profesionaliam dainavimui, galutinai nusprendžiau sieti savo gyvenimą su dainavimu ir įstojau į aukštąją mokyklą. Mokiausi ir baigiau VDU muzikos akademiją dainavimo katedrą operinio dainavimo magistrą S. Martinaitytės ir A. Eitmanavičiūtės klasėje. Bakalauro laipsnį įgijau toje pačioje aukštojoje mokykloje. Esu ne vieno Tarptautinio konkurso premijų laureatas. Vaidinu Kauno valstybiniame muzikiniame teatre. Didžiausias vaidmuo K. Mašanausko roko operoje „1972” įsikūniju į vieną pagrindinį Kudlos vaidmenį. Dalyvauju tarptautiniuose projektuose, kurių metu statome spektaklius ir keliaujame su jais po visą Lietuvą bei užsienį. Semiuosi patirties tarptautiniuose meistriškumo kursuose su užsienio pedagogais. Esu įkūręs renginių organizavimo įmonę „Harmonija“. Organizuoju koncertus, bei projektus paminėti įvairioms šventėms, tokioms kaip moters, motinos diena, bei valstybinių švenčių proga. Organizuoju vaikų vasaros stovyklas. Priklausau Lietuvos šaulių sąjungos garbės sargybos kuopai.

Kviečiame į koncertą „Kalėdos visiems” Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikoje

Šventinis koncertas „Kalėdų belaukiant“

2023 gruodžio 17 d. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras pakvietė į šventinį koncertą „Kalėdų belaukiant“, kuris vyko Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Prie garsiųjų bibliotekos vitražų dainavo operos solistai stažuotojai, kurių tarpe yra ir VDU Muzikos akademijos alumnų ir studentų:

VDU MA asistentė Gabrielė Bukinė (prof. Sabinos Martinaitytės kl. alumnė), Emilija Finagėjevaitė, Greta Keraitė, Ugnė Matukaitytė (prof. Sabinos Martinaitytės kl. alumnė), Aurelija Stasiulytė, Evelina Volodkovič ir 2M VDU MA studentas Joris Rubinovas (prof. V. Prudnikovo kl.).

Šiuos jaunus žmones žiūrovai jau dabar mato LNOBT spektakliuose, o viena iš solisčių Gabrielė Bukinė, neseniai laimėjusi tarptautinį K. Taev jaunųjų operos dainininkų konkursą, netrukus debiutuos ir kaip Violeta puošniojoje LNOBT „Traviatoje“.

Koncerto programoje skambėjo kalėdinės dainos, romansai ir operų arijos. Solistams akompanavo LNOBT koncertmeisterė Olga Eleonora Taškinaitė.

Gruodžio 27 d. 18 val. Kauno vastybinėje filharmonijoje skambės Johanno Sebastiano Bacho „Kalėdų oratorija“

Šiuo iškilmingu ir nepakartojamą Kalėdų dvasią dovanojančiu koncertu Kauno valstybinė filharmonija pradeda ilgalaikį koncertų ciklą, kuriame bus siekiama kiek kitaip perteikti auksiniam muzikos kūrinių fondui priklausančius kūrinius. Kaip gimsta genialūs kūriniai? Štai J. S. Bacho „Kalėdų oratorija“ gimė vadovaujantis visiškai pragmatiškais tikslais. Siekdamas tapti Saksonijos-Lenkijos karaliaus dvaro kompozitoriumi tuometinis Leipcigo Šv. Tomo bažnyčios kantorius sukūrė keletą pasaulietinių kantatų, skirtų būtent karaliaus dvarui. O kad šių kantatų geriausi numeriai nepražūtų užmaršties dulkėse, kompozitorius nusprendė daugelį jų panaudoti naujam sumanymui – monumentaliam, iš šešių dalių sudarytam kūriniui, apdainuojančiam Kristaus gimimo istoriją.
Prieš bene tris šimtmečius prasidėjusi „Kalėdų oratorijos“ istorija suteikė šiam kūriniui nemirtingumo statusą. Kalėdiniu laikotarpiu šis kūrinys skamba daugelio šalių bažnyčiose ir koncertų salėse, yra nuolatos leidžiami nauji šios oratorijos įrašai, o pati oratorija pelnytai tapo vadinama vienu iš monumentaliausių ir gražiausių J. S. Bacho kūrybos šedevrų. Pirmąsias tris oratorijos dalis klausytojams dovanosianti Kauno valstybinė filharmonija šią tradiciją ketina tęsti ir po metų pristatyti kitas tris kantatas. O ar galima J. S. Bachą ne tik groti ar dainuoti, bet dar ir šokti? Tikrai taip, atsakytų tuo neabejojantys šokėjai Stefanija ir Jokūbas Nosovai. Jų kūno plastika pagrįsta J. S. Bacho „Kalėdų oratorijos“ interpretacija taps tikra intriga ir kalėdiniu siurprizu publikai.
Atlikėjai
KAMERINIS ORKESTRAS „MODUS“
Vadovas Robertas Bliškevičius
KAUNO VALSTYBINIS CHORAS
Meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas
Solistai:
GABRIELĖ BUKINĖ (sopranas)
IVETA KALKAUSKAITĖ (mecosopranas)
MINDAUGAS ZIMKUS (tenoras)
ŽYGIMANTAS GALINIS (bosas)
Dalyvauja
STEFANIJA NOSOVAITĖ ir JOKŪBAS NOSOVAS (šokėjai)
Dirigentas ROBERTAS ŠERVENIKAS
Programoje
Johann Sebastian Bach – „Kalėdų oratorija“ („Weihnachtsoratorium“)
I d. Jauchzet, frohlocket, auf, preiset die Tage (Džiūgaukit, švęskit, kelkit linksmybes)
II d. Und es waren Hirten in derselben Gegend (Toje pat apylinkėje buvo piemenys)
III d. Herrscher des Himmels, erhöre das Lallen (Valdove dangaus, išgirski gaudimą)
Šiame koncerte skambėsiančių J. S. Bacho „Kalėdų oratorijos“ I – III dalių tekstus lietuvių kalba rasite šioje nuorodoje:
https://kaunofilharmonija.lt/…/Bach_Kaledu_Oratorija.pdf

Akimirkos po renginio „Kelionė į Raigardaną“, skirto ukrainiečių poetei Lesjai Ukrayntsi ir M. K. Čiurlioniui

Gruodžio 16d. M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje (M. K. Čiurlionio g. 35, Druskininkai) vyko renginys „Kelionė į Raigardaną“, skirtas ukrainiečių poetei Lesjai Ukrayntsi ir M. K. Čiurlioniui.

Renginyje dalyvavo 1B studentas Ihor Danyleiko (prof. V.Prudnikovo klasė).

Kviečiame į prof. R.Butvilos kamerinio ansamblio klasės koncertą

Įspūdingas šventinis Kalėdinis koncertas VDU Didžiojoje salėje

2023 gruodžio 15 d. VDU Didžiojoje salėje įvyko įspūdingas VDU Muzikos akademijos ir partnerių dovanotas šventinis Kalėdinis koncertas.

Jame dalyvavo VDU Muzikos akademijos studentai 4B Emilija Bagdonaitė, 3B Ieva Vaivadaitė, 2B Ugnė Stražnickaitė, 1B Liepa Dabriškaitė, 2B Deimantė Bačiulytė, 4B Paulius Katiliavas (prof. S.Martinaitytės kl.), 4B Ugnė Dvarvidytė, 4B Kristupas Bauža (doc. D. Vėbros kl.), 4B Mindaugas Simutis (prof. T. Ladigos kl.), 3B Hao Haipeng (lekt. G. Kuzmickaitės kl.), 4B Mantas Jančiauskas, (prof. J. Janulevičiaus kl.), 2M Artur Shutov (doc. D. Račio kl.), doc. B. Sodaitytės kl. alumnė Viktorija Zeilikovičiūtė ir prof. S. Martinaitytės kl. alumnė, VDU Muzikos akademijos lektorė Gabrielė Kuzmickaitė. VDU Muzikos akademijos studentų ir Kauno J. Naujalio muzikos gimnazijos moksleivių jungtinis simfoninis orkestras. Orkestro vadovas – prof. J. Janulevičius. Koncertą labai nuotaikingai vedė VDU Muzikos akademijos doc. Giedrius Prunskus.

PROGRAMA

  1. R. Schumann. Simfonija Nr. 4 d-moll I dalis – VDU Muzikos akademijos studentų ir Kauno J. Naujalio muzikos gimnazijos moksleivių jungtinis simfoninis orkestras. Dirigentas prof. J. Janulevičius.

2. Fr. Loewe, Elizos daina „Per naktį šokčiau“ iš miuziklo „Mano puikioji ledi“ – 4B Emilija Bagdonaitė ir Ieva Vaivadaitė, Ugnė Stražnickaitė, Liepa Dabriškaitė (prof. S. Martinaitytės kl.).

3. J. Bock, Tevjė daina iš miuziklo „Smuikininkas ant stogo“ – 4B Paulius Katiliavas (prof. S. Martinaitytės kl.).

4. G. Bizet, Habanera iš operos „Carmen“. Dainuoja VDU Muzikos akademijos lektorė Gabrielė Kuzmickaitė (prof. S. Martinaitytės kl. alumnė).

5. G. Kuprevičius, „Pagarbinkim meilę“ iš operos „Karalienė Bona“ – G. Kuzmickaitė, E. Bagdonaitė, I. Vaivadaitė, D. Bačiulytė, U. Stražnickaitė, L. Dabriškaitė, P. Katiliavas, K. Bauža, M. Simutis ir Hao Haipeng. (muz. vadovė prof. A.Eitmanavičiūtė).

6. A. Marquez „Danzon Nr. 2“. Simfoninis orkestras – VDU Muzikos akademijos studentų ir Kauno J. Naujalio muzikos gimnazijos moksleivių jungtinis simfoninis orkestras. Dirigentas 4B studentas Mantas Jančiauskas (prof. J. Janulevičiaus kl.).

7. G. Gershwin, Klaros lopšinė iš operos „Porgis ir Besė“ – Viktorija Zeilikovičiūtė (doc. B. Sodaitytės kl. alumnė).

8. G. Gershwin, „Bliuzo stiliaus rapsodija“ – M2 Artur Shutov (doc. D. Račio kl.).

Akimirkos po Muzikos akademijos akordeonistų koncerto Ukmergės meno mokykloje

Akimirkos po studentų koncerto „NEW YEAR”