Kviečiame į Kosto Smorigino meistriškumo kursus dainininkams vasario 6d.

VDU MA Džiazo skyriaus studentų žiemos sesijos koncertų festivalis sausio 8-16d.

VDU Muzikos Akademijos Džiazo Katedros rimčiausi studentai ir nutrūktgalviškiausi dėstytojai!
KUR? – Pačiame nerealiausiame Teatro Klube Kaune!!
KADA? 2024 Sausio 8,9,10,15 ir 16 dienomis, gi kiekvieną iš jų nuo 18h!!!

 

Pergalinga metų pabaiga

Paskutinėmis 2023 m. dienomis Niujorke vyko tarptautinis konkursas – festivalis „Christmas in New York“. Jame dalyvavo ir VDU Muzikos akademijos prof. Sabinos Martinaitytės ir prof. Audronės Eitmanavičiūtės studentai. Skirtingose kategorijose jie buvo įvertinti aukščiausiais balais ir pelnė aukščiausius apdovanojimus. Konkursą vertino JAV dainavimo pedagogai Eithan Devis, Olivia Leibuk, Milena Wilson ir Europos jaunimo lygos prezidentas Vitalii Nechytailo.

4B Emilija Bagdonaitė – I premijos laureatė

EMILIJA BAGDONAITE

1B Liepa Dabriškaitė – I premijos laureatė

LIEPA DABRISKAITE

2B Ugnė Stražnickaitė – I premijos laureatė

UGNE STRAZNICKAITE(1)

4B Paulius Katiliavas – Konkurso GRAND PRIX laimėtojas

PAULIUS KATILIAVAS

Nuotraukos: Jono Petronio

Straipsnio autorė: prof. A.Eitmanavičiūtė

Tradiciniuose Maldos pusryčiuose Prezidentūroje dalyvavo studentė Silvija Beatričė Petkevičiūtė

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene ketvirtadienį, gruodžio 7d.,  dalyvavo tradiciniuose advento pradžios Nacionaliniuose maldos pusryčiuose, kurių šiųmetinė tema – „Šeima – mano atrama, viltis ir džiaugsmas“.

Prezidentas Gitanas Nausėda prieš ketverius metus atgaivino Maldos pusryčių tradiciją. Šiemet Baltojoje salėje susirinko daugiau nei šimtas svečių iš visos Lietuvos. Kartu pasimelsti ir pasiklausyti tikėjimo liudijimų susirinko įvairių Lietuvos konfesijų dvasininkai, politikai, visuomenininkai, žurnalistai, šeimas vienijančių asociacijų ir bendruomenių atstovai.

Visą straipsnį skaitykite:

https://www.lrp.lt/lt/naujienos/tradiciniu-maldos-pusryciu-prezidenturoje-tema-siemet-seima-mano-atrama-viltis-ir-dziaugsmas/41649

Renginio įrašas:

https://www.youtube.com/watch?v=G4x7jRW07RU&t=2007s

Kelios foto akimirkos:

Kviečiame į smuiko virtuozo Pavel Berman ir Kauno miesto simfoninio orkestro koncertą Kauno valstybinėje filharmonijoje

Kauno miesto simfoninis orkestras kviečia išgirsti smuiko virtuozą, ilgametį orkestro bičiulį Pavelą Bermaną. Pasaulinio garso smuikininkas Kauno publikai atliks Richardo Strausso koncertą smuikui ir orkestrui. Šis kūrinys yra ankstyvasis R. Strausso darbas ir buvo sukurtas 1881 m., kai kompozitoriui buvo vos 17 metų. R. Strausso kūrybai būdinga elegancija bei rafinuotumas, ir šis kūrinys nėra išimtis. Jame puikiai dera smuiko solo ir orkestras, su daugybe melodinių ir harmoninių spalvų. Šis kūrinys nėra taip plačiai žinomas ar dažnai atliekamas kaip kitų kompozitorių koncertai smuikui, tačiau jis suteikia galimybę išgirsti ankstyvąją R. Strausso kūrybą. Antrojoje koncerto dalyje nuskambės Johanneso Brahmso pirmoji simfonija, kurią kompozitorius tobulino 20 metų ir kuri yra laikoma vienu iš svarbiausių romantizmo laikotarpio simfoninių kūrinių. Šio vakaro koncertui diriguos Kauno publikai puikiai pažįstamas maestro Jonas Janulevičius.
Pasaulinio garso smuikininkui P. Bermanui begalinę meilę ir pagarbą muzikai išugdė jo tėvas Lazaras Bermanas – vienas žymiausių XX a. pianistų. Kelionę su smuiku jis pradėjo vos dvejų, tarsi išgirdęs šio instrumento garsą savyje. Studijos Maskvos Piotro Čaikovskio konservatorijoje, vėliau – Džiulijardo muzikos mokykloje Niujorke, anksti laimėti prestižiniai smuikininkų konkursai atlikėjui atvėrė visas didžiąsias pasaulio sales. Jo partneriai – geriausi pasaulio orkestrai, dirigentai, tarp jų ir legendinis Yehudis Menuhinas.
Su Lietuva P. Bermaną sieja ypatingas ryšys: jo tėvas nuolat lankydavosi Lietuvoje, čia koncertuodavo, jautė mūsų šaliai išskirtinę simpatiją. Akivaizdu, kad tai perdavė ir savo sūnui. Solistas ne viename interviu yra sakęs, kad atvykęs į Lietuvą jaučiasi tarsi grįžęs namo. P. Bermanas reikšmingai prisidėjo prie Kauno miesto simfoninio orkestro įkūrimo bei tapo pirmuoju jo vyriausiuoju dirigentu.
Visa informacija: Kauno valstybinė filharmonija.

Koncertų ciklas „Nuo Šv. Kalėdų iki Naujųjų Metų“ – „Kalėdų oratorija“

2023 gruodžio 27 d. iškilmingu ir nepakartojamą Kalėdų dvasią skleidžiančiu kūriniu pradėtas ilgalaikis Kauno valstybinės filharmonijos koncertų ciklas, kuriame siekiama kiek kitaip perteikti auksiniam muzikos kūrinių fondui priklausančius kūrinius. J.S. Bacho „Weinachtsoratorium“ – monumentalus, iš šešių dalių sudarytas kūrinys, apdainuojantis Kristaus gimimo istoriją. Kalėdiniu laikotarpiu šis kūrinys skamba daugelio šalių bažnyčiose ir koncertų salėse, yra nuolatos leidžiami nauji šios oratorijos įrašai, o pati oratorija pelnytai tapo vadinama vienu iš monumentaliausių ir gražiausių J. S. Bacho kūrybos šedevrų. Pirmąsias tris oratorijos dalis klausytojams dovanojusi Kauno valstybinė filharmonija šią tradiciją ketina tęsti ir po metų pristatyti kitas tris kantatas: I d. Jauchzet, frohlocket, auf, preiset die Tage (Džiūgaukit, švęskit, kelkit linksmybes); II d. Und es waren Hirten in derselben Gegend (Toje pat apylinkėje buvo piemenys); III d. Herrscher des Himmels, erhöre das Lallen (Valdove dangaus, išgirski gaudimą). O ar galima J. S. Bachą ne tik groti ar dainuoti, bet dar ir šokti? Tikrai taip, atsakė tuo neabejojantys šokėjai Stefanija ir Jokūbas Nosovai. Jų kūno plastika pagrįsta J. S. Bacho „Kalėdų oratorijos“ interpretacija tapo tikra intriga ir kalėdiniu siurprizu publikai.

Atlikėjai: Kamerinis orkestras „Modus“ – Vadovas Robertas Bliškevičius (VDU Muzikos akademijos profesorius). Dirigentas Robertas Šervenikas

Kauno valstybinis choras – Meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas

Sopranas Gabrielė Bukinė (VDU Muzikos akademijos asistentė, prof. S. Martinaitytės ir A. Eitmanavičiūtės kl. alumnė)

Mecosopranas Iveta Kalkauskaitė (VDU Muzikos akademijos doc. B. Sodaitytės ir prof. A. Eitmanavičiūtės kl. alumnė)

Tenoras Mindaugas Zimkus (VDU Muzikos akademijos docentas)

Bosas Žygimantas Galinis

Šokėjai: Stefanija Nosovaitė ir Jokūbas Nosovas

 

Šventinis koncertas „Kalėdos su Dagilėliu“

2023 gruodžio 26 d. Šiaulių Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje vyko tradicinis šventinis koncertas „Kalėdos su Dagilėliu“. Jame skambėjo Camille Saint-Saëns „Kalėdų oratorija“ ir kiti gražiausi kalėdiniai kūriniai.

Šventinę nuotaiką skleidė:

Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ (meno vadovas ir dirigentas Remigijus Adomaitis);

Šiaulių kamerinis orkestras „Camerata Solaris“ (meno vadovas Vilhelmas Čepinskis);

Viktorija Miškūnaitė (sopranas);

Skirmantė Vaičiūtė (mecosopranas);

Aistė Benkauskaitė (altas);

Jurgis Jarašius (tenoras) (VDU MA prof. S. Martinaitytės kl. alumnis);

Andrius Apšega (baritonas) (VDU MA prof. S. Martinaitytės kl. alumnis);

Viktorija Smailytė (arfa);

Daiva Šulcaitė (vargonai).

Gabrielė Bukinė – Violeta LNOBT „Traviatoje“

Violeta Valeri – Gabrielė Bukinė

2023 gruodžio 22 d. VDU Muzikos akademijos asistentė, tarptautinių konkursų laureatė Gabrielė Bukinė (prof. Sabinos Martinaitytės kl. alumnė) itin sėkmingai debiutavo LNOBT G. Verdi operoje Traviata. Šią partiją ji dainuos ir gruodžio 28 diena.

Prof. Sabina Martinaitytė ir Gabrielė Bukinė po premjeros LNOBT

G. Verdi Traviata – viena populiariausių ir dažniausiai statomų pasaulyje operų, šiuo spektakliu 1920 m. gruodžio 31 d. prasidėjo ir Lietuvos profesionaliosios operos kelias. LNOBT repertuare, nuo pat teatro įsikūrimo, ji neskambėjo vos porą metų, tad dažnai pavadiname ją „nacionaline lietuvių opera“. Iki šiol Naujuosius sutinkame šampano taures keldami su Violeta ir Alfredu. Šis pastatymas – jau devintasis šios operos pastatymas LNOBT. Naujojo pastatymo režisierius Fabio Ceresa sako: „pirmiausia spektaklyje ieškau nuostabos efekto, kurį patiriame matydami gražias scenas, išpuoselėtus kostiumus. Svarbu susitelkti į dramaturgijos idėjas ir spektaklio esmę, bet estetinis grožis tik sustiprina meno vertę, akį traukiantis vaizdas perteikia tikrąją operos magiją. Mano spektaklių kostiumai persmelkti prabangos, istorijos ir fantazijos – tai padeda kurti šią magiją. Tas pat pasakytina ir apie scenas – jos prabangios, keliančios nuostabos, estetinio pasigėrėjimo jausmą. Man tai labai svarbu. Tai neatsiejama operos dalis, kurią, mano supratimu, svarbu išsaugoti ir perteikti.“

Dirigentas Ričardas Šumila

Violeta Valeri Gabrielė Bukinė (prof. Sabinos Martinaitytės kl. alumnė)

Alfredas Žermonas Matteo Lippi

Žoržas Žermonas Kostas Smoriginas (VDU MA prof. V. Prudnikovo alumnas)

Flora Bervua

Julija Stupnianek-Kalėdienė

Anina

Greta Keraitė

Gastonas de Letorje

Mindaugas Jankauskas

Baronas Diufalis

Liudas Norvaišas

Markizas D/Obinji

Raimundas Juzuitis

 

Daktaras Grenvilis

Joris Rubinovas (prof. V. Prudnikovo kl.)

 

 

Gabrielė Bukinė debiutuoja LNOBT „Traviatoje“: „Kai noras didelis – įmanoma beveik viskas“

Šį gruodį „Traviatos“ spektakliuose Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre pirmą kartą dainuos operos solistė Gabrielė Bukinė. Jaunąjį sopraną sostinės teatro žiūrovai jau galėjo matyti „Sarsuelos“ spektakliuose ir vasarą rodytame muzikiniame koncerte „Dolce far niente“.

Su dainininke, neseniai įveikusia pusantro šimto konkurentų iš trisdešimties pasaulio šalių ir laimėjusia tarptautinį Klaudios Taev jaunųjų operos solistų konkursą Estijoje, susitinkame vakariniam žiūrovų antplūdžiui besiruošiančioje LNOBT kavinukėje. Netrukus sužinosite, kodėl jauki prieblanda šiai kerinčiai scenos deivei labai patinka.

Gabriele, kuriame mieste šiuo metu jūsų namai? – Nuo studijų laikų kartu su vyru kuriame savo namus Kaune. Ten dažniausiai ir dirbame: esu Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, dėstau Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje. O Vilniuje esu LNOBT operos solistė stažuotoja. Mėgstu vairuoti, tad kelionės iš Kauno į Vilnių nėra problema. Didesniuose megapoliuose toks atstumas daugeliui gyventojų būtų įprasta kasdienybė.

Kas Jums svarbiausia namuose? – Namie svarbiausia ramybė. Žinoma, sudėtinga kalbėti apie visišką ramybę, kai namuose gyvena toiterjeras, lojantis kone ištisą parą… Bet turime tradiciją namo sugrįžę įjungti lengvą, neįpareigojančią džiazo muziką, kokia dažnai skamba kavinukėse. Vakarais užsidegam žvakių. Mėgstam būti prieblandoje – pagrindinio kambarių apšvietimo praktiškai nenaudojame, nes su juo išgaruoja jaukumas. Prožektorių dėmesio man pakanka ir scenoje. Ir dar man labai svarbu, kad visi – aš, vyras ir šuo – būtume namuose. Jei nors vieno trūksta – jau nebesijaučiu taip gerai. Su vyru galim sėdėti skirtinguose kambariuose ir užsiimti savais darbais, bet labai svarbu jausti taikų vienas kito buvimą.

Savo vyrą Donatą pažįstate nuo paauglystės... – Taip, mes kartu jau trylika metų. Susipažinome mokydamiesi Šeduvos gimnazijoje ir lankydami joje veikiantį moksleivių vokalinį ansamblį „Džia-Da“. Donatas vyresnis už mane, jis baigė mokyklą anksčiau ir pradėjo tarnybą Lietuvos kariuomenėje. Vėliau aš atvažiavau į Kauną studijuoti. Susituokėme 2019-aisiais, kai gavau bakalauro diplomą. Dabar vyras – tikras mano sėkmės talismanas: jis būna beveik visuose spektakliuose, kuriuose dainuoju. Nors susitinkame tik spektakliui pasibaigus, bet man ramiau žinant, kad jis ten, salėje, yra. Jis – tas ramybės šaltinis, apie kurį kiekviena moteris svajoja.

Esate gyvas pavyzdys, kad norint tapti operos soliste nebūtina nuo mažumės lankyti muzikos mokyklos… – Taip, nes stodama į VDU Muzikos akademiją jokio formalaus muzikinio išsilavinimo neturėjau. Nors visuomet savarankiškai domėjausi muzika, puikiai suvokiau didžiulį žinių trūkumą. Paprastai tokių kaip aš tiek Vilniuje, tiek Kaune laukia dveji papildomi parengiamųjų studijų metai. Bet aš buvau užsispyrusi – susiradau korepetitorę Šiauliuose, kuri sutiko per tris mėnesius parengti mane egzaminams. Ji kantriai, negailėdama laiko mokė mane visko nuo pat pagrindų. Po kiekvieno susitikimo su mokytoja gaudavau kalną namų darbų, prie kurių sėdėdavau per naktis. Rezultatas nustebino: muzikologijos egzaminą išlaikiau devynetui ir gavau valstybės finansuojamą studijų vietą! Niekam neperšu tokio kelio, bet įsitikinau: kai noras didelis – įmanoma beveik viskas.

„Traviata“ LNOBT nuotr.

O prieš tai tebuvo patirtis moksleivių vokaliniame ansamblyje? – Taip, bet reikia pažinoti to ansamblio vadovę Aureliją Meškauskienę! Ji niekada mums, mokiniams, negailėdavo savo laiko. Mane ji mokė ne tik dainuoti, bet ir groti pianinu, nes aš labai to norėjau. Kai tapau vyresnė, dalyvaudavome įvairiuose konkursuose. – Ar savo pianiną namuose turėjote? – Net ne pianiną, o tikrą rojalį! Iš pradžių mėginau iš klausos groti tėčio dovanotu sintezatoriumi, bet labai norėjau tikro pianino. O mano tėtis – maksimalistas: paprašius pianino, gavau rojalį. Iki šiol atsimenu, kaip karališkai jis buvo įneštas į mūsų namus… Po pamokų sugrįžusi, nuo instrumento tiesiog neatsitraukdavau. Tėvų palaikymas man buvo begalinis, sunkiai įsivaizduojamas. Tarkim, šiandien aš pati turėčiau dukrą, kuri nei iš šio, nei iš to, jokios muzikos mokyklos nelankydama, namo parėjusi pareikštų: „Mama, aš būsiu operos solistė“. Turbūt jai atsakyčiau: „Dukra, dar pagalvok, ar pavyks iš to duoną valgyti…“ O mano tėvai nė sekundės manimi neabejojo. Neišgirdau netgi žodžio „pagalvok“, tik: „Gerai, pirmyn“. Kai pranešiau, kad man reikės korepetitorės: „Gerai, važiuok“.

Ar nebuvo pagundų užsiimti populiaresne šiuolaikine muzika? – Klausytis jos galiu, bet visada jutau, kad mano balsas nesutvertas nei pop, nei jazz, nei rock muzikai. Jis iš prigimties turėjo klasikinio skambesio užuominų, todėl net nesvarsčiau kitų galimybių.

Kaip nutiko, kad vos baigusi magistro studijas pati pradėjote dėstyti VDU Muzikos akademijoje? – Tiesiog gavau pasiūlymą tapti dėstytoja. Dažnai tenka diskutuoti su kolegomis tema, ar tokiems jauniems ir palyginti nedaug scenos patirties turintiems žmonėms, kaip aš, apskritai verta imtis dėstymo. Bet tuo abejojantieji nesupranta, kad dėstydamas be galo daug išmoksti pats. Anksčiau galvodavau, kad mokytojai vien iš mandagumo kartoja sparnuotą frazę, neva jie mokosi iš savo mokinių…

Ar Violeta „Traviatoje“ Jums buvo svajonių partija? – Ji buvo svarbi – juk studijavau magistrantūroje tuo metu, kai buvo minimas Lietuvos operos šimtmetis. Tiesą sakant, jau pirmaisiais studijų metais, kai profesorė Sabina Martinaitytė tik pradėjo profesionaliai „čiupinėti“ mano balsą, išgirdau, kad ateityje man puikiai tiktų Violetos partija. Bet vien į tai nesikoncentravau – studijuodama kiek įmanoma ,,gėriau“ visas vokalo pamokas tiek Kaune, tiek stažuotėje Varšuvos Didžiajame teatre, tiek įvairiuose meistriškumo kursuose užsienyje. Ir išsipildė pranašingi profesorės žodžiai: būdama magistrantė, sulaukiau kvietimo imtis Violetos vaidmens Kauno valstybinio muzikinio teatro statomoje „Traviatoje“. Už šį vaidmenį vėliau buvau nominuota ,,Auksiniam scenos kryžiui“.

Kurios dainininkės Violeta ruošiantis lydėjo kaip kelrodė žvaigždė? – Pirmiausia iškyla atmintin pasaulinę karjerą padariusios latvės Marinos Rebekos atliekama Violeta. Išklausiusi jos įrašus, buvau sužavėta, kaip žmogus geba derinti emocijas ir dainavimo techniką. Ji kiekvienoje operos natoje puikiai žino, ką daro. Dainuoja labai protingai.

Gabrielę Bukinę LNOBT „Traviatoje“ girdėsime gruodžio 22 ir 28 dienomis. Alfredo partiją atliks italų tenoras Matteo Lippi, Žoržo Žermono – Kostas Smoriginas.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/teatras/gabriele-bukine-debiutuoja-lnobt-traviatoje-kai-noras-didelis-imanoma-beveik-viskas-283-2164902?fbclid=IwAR2tA_rdkkx2sz5WpLA2BOywrAb7xknpcrB0qbwJrqj8lF2YLYX5dTlnRuA&utm_medium=copied

Interviu su alumnu, solistu Gyčiu Murausku apie muziką, kultūrą, kūrybinį kelią, laimę

– Kaip manote, ar operos solistas formuoja visuomenės, žmogaus ir žiūrovo vertybes?
Tikrai taip, operos solistas formuoja visuomenės, žmogaus ir žiūrovo vertybes, nes jis per muziką paliečia visuomenei svarbias temas, formuoja nuomonę įvairiais klausimais, supažindina su istoriniais ar šių dienų veikėjais, atskleidžia jautriausias jų sielos gelmes ir parodo visiškai kitą pusę nei žmogus buvo susidaręs nuomonę.
– Kas Jums yra kultūra?
Kultūra man yra visuomenės atspindys. Kultūros kokybė priklauso nuo visuomenės poreikių. Artistas yra priklausomas nuo žiūrovo. Jeigu žiūrovas skiria dėmesio kultūrai, tai atlikėjas gali ją puoselėti bei plėsti žmonių savimonę.
– Ar tikite lemtimi ar žmogus viską užtarnauja sunkiu darbu?
Aš manau, kad žmogus turi 10% talento, o likusius 90% yra skiriama didelėms pastangoms bei darbui, kad tas talentas būtų išvystytas, išpuoselėtas. Aš tikiu, kad Dievas žmogui duoda talentus, bet tik mažą dalį, kad pats žmogus juos atrastų ir turėtų noro ir motyvacijos juos lavinti ir naudoti gyvenime.
-Kokią realybę matote šių dienų mene ir kultūroje?
Manau, kad viskas priklauso nuo kūrybiškumo, todėl manau, kad galimybes riboja tik žmogaus vaizduotė.
– Ką Jūs manote apie kartų konfliktus kultūroje ir mene? Ar jie egzistuoja?
Kadangi mano atliekamą muziką mėgsta brandesnio amžiaus žmonės, todėl man lengva bendrauti per muziką su įvairaus amžiaus klausytojais.
– Kokį kūrinį šiuo metu norėtumėte sudainuoti Jūs ir kodėl?
Šiuo metu galvoje vis skamba Ch. Gonoud operos „Faustas“ prologas. Galbūt todėl, kad jaučiu emocinį tapatumą su Fausto personažu.
– Koks kūrinys, ar muzikos motyvas skamba šiuo metu Jūsų sielos gelmėse?
Sielos gelmėse skamba XV a prancūzijoje sukurta adventinė giesmė „Veni veni Emmanuel”, kadangi dabar kalėdinis laikotarpis gyvenu Kristaus gimimo laukime.
– Kaip galvojate, koks Jūsų manymu yra laimingas žmogus?
Visų pirma, laimingas žmogus priima save tokį koks yra. Negyvena nei ateitimi, nei praeitimi, vertina tai ką turi šiuo metu, gyvena čia ir dabar.
– Kas Jus motyvuoja kurti?
Mano noras save atrasti, išreikšti. Man patinka organizuoti renginius, koncertus – dovanoti žmonėms geras emocijas ir skleisti kokybišką muziką, kad tai ką mes sukuriame ir dovanojame žmonėms, turėtų išliekamą vertę.
– Ar šiuo metu Jūs jaučiatės išpildę savo saviraiškos galimybes?
Dar tikrai ne iki galo, nes esu kelyje. Ieškau savo talentų. Ieškau pačios geriausios savo versijos.
– Ar turite savo rutiną gyvenime ir kūryboje?
Ir taip ir ne. Dainuoju kievieną dieną, tai yra neatsiejama mano gyvenimo dalis. Kūryboje nesilaikau rutinos, kuriu kai jaučiu įkvėpimą. Idėjos ateina tik ramioje ir tuščioje galvoje. Tačiau repeticijoms, balso kokybės palaikymui visada yra numatytas griežtas repeticijų grafikas.
– Ką prisimenate iš studijų?
Manau, kiekvienas studentas studijų laikotarpiu prisimena įvairių emocijų ir išgyvenimų. Man taip pat būta visko. Ne kartą buvau suabejojęs dėl profesijos pasirinkimo, ne kartą buvo abejonių viską mesti. Bet tik po kurio laiko atsigręždamas atgal suprasdavau, kad tai buvo išbandymai ir iššūkiai, kuriuos tiesiog reikėjo praeiti tam, kad sutvirtėčiau ir kaip žmogus ir kaip solistas. Vis dėlto, iš studijų laikų buvusiems mano aplinkos žmonės dabar jaučiu tik dėkingumą…
– Kokią publiką norite matyti Jūsų artimiausiame renginyje?
Man nėra svarbu kokia publika ateina manęs pasiklausyti. Svarbiausias dalykas, kad žiūrovas vertintų mano atliekamą muziką, įdėmiai klausytųsi ir išsineštų teigiamas patirtis iš koncerto.
– Koks meno žmogus imponuoja Jums ir kodėl?
Šiuo metu didelį įspūdį kelia solistas Liudas Mikalauskas. Jis mane žavi kaip žmogus, kuris skleidžia nepaprastai didelį pozityvą ir laisvę, taip pat jaučiasi stiprus tautinis identitetas, minint visas valstybines šventes, organizuojant koncertus. Man patinka Liudas ir kaip atlikėjas, ir kaip žmogus.
– Kas Jums yra lietuvio tapatybė?
Tai vienas svarbiausių atramų mano gyvenime. Mane galima apibūdinti trimis žodžiais: tėvynė, šeima, dvasingumas. Nuo mažens mano tėvai savo pavyzdžiu rodė, kaip svarbu puoselėti lietuvišką kultūrą ir jos paveldą. Jų įkvėptas 12 metų mokykloje šokau tautinius šokius, baigiau muzikos mokyklą. Vėliau įstojau mokytis į muzikos akademiją – atradau tautiškumo kelią per meną. Baigęs studijas pradėjau rengti lietuviškos muzikos renginius. Taip gimė koncertinė programa „Šimtmečio dainos Lietuvai“. Taip pat, prisidėjau prie šaulių sąjungos organizacijos. Jaučiu, kad pakankamai prisidedu lietuvybės puoselėjimo.
– Kokius iššūkius išgyvenate savo profesijoje?
Mano profesijoje yra nemažai konkurencijos. Nors pats stengiuosi nekonkuruoti, o atrasti ryšį ar net bendradarbiauti – ją jaučiu iš aplinkinių. Na, jei esi samdomas darbuotojas teatre, kyla nemažai iššūkių dėl finansų ir dėl to, kad turi įtikti režisieriams, vadovui, negali iki galo būti savimi, išreikšti save taip kaip norisi. Taip pat, būdamas solistu turi nuolat prižiūrėti savo sveikatą, stengtis neperšalti, nes pagrindis darbo įrankis yra balsas.
– Kokios egzistencinės baimės šiandien Jus užvaldžiusios?
Mano amžiaus tarpsnyje yra natūralu bijoti dėl ateities, savirealizacijos prasme, todėl dažnai pagalvoju ir aš, kad bijau, jog nepragyvensiu iš muzikos ar nepavyks padaryti karjeros.
– Kam esate netolerantiškas šiandieniniame socialiniame gyvenime?
Šiandieniniame socialiniame gyvenime pasigendu atvirumo ir tikrumo. Pasigendu valstybės tarnautojų ir vadovų sąžiningumo ir didesnio supratimo savo darbuotojų atžvilgiu.
– Koks Jūsų mylimas miestas ir kokį matote savo mylimo miesto pokytį?
Mano mylimas miestas yra Kaunas, kuris yra žydintis ir gyvybingas. Gimiau ir augau Kaune, todėl neįsivaizduoju kur kitur galėčiau gyventi ir save realizuoti. Kaunas tvarkosi gražėja, modernėja išlaikydamas savo modernizmo architektūros identitetą.
Fotografas – Dovydas Beržinis.
————————————————————————–
Esu Gytis Murauskas – operos dainininkas. Pirmieji žingsniai muzikos keliu buvo pradėti žengti man būnant 4 metų amžiaus. Tėvai matydami mažą vaiką niūniuojantį garso takelius televizoriuje vietoje kartojamų žodžių nusprendė nuvesti į muzikos mokyklą ir uoj kaip jie neklydo. Pirmoji muzikos įstaiga Kauno berniukų chorinio dainavimo mokykla „Varpelis“. Baigus pradinio ugdymo klases pradėjau smarkiai kimti, atlikus tyrimus paaiškėjo, kad mano balso stygose atsirado „mazgai“ ir toliau tęsti mokslų šioje ugdymo įstaigoje negaliu. Todėl pakeitus specialybę į pučiamajį instrumentą saksofoną įstojau į Kauno I-ąją muzikos mokyklą, kurią ir baigiau. Labai mėgau bažnytinę liturginę vokalinę muziką todėl 9-oje klasėje įstojus į Kauno Jėzuitų gimnaziją turėjau galimybę susipažinti artimiau su liturgija, bei bažnytine muzika dainuojant Kauno mušriame jaunimo chore „Exaudi“, kuriame šiuo metu dirbu vokalo pedagogu. Metams bėgant didžiąją laiko dalį prabuvus tyloje dėl balso stygų ligos pradėjau jausti, kad po truputį balsas atkimsta ir galiu pradėti dainuoti. Pasitikrinus pas specialistus ar mano stygos sveikos ir tinkamos profesionaliam dainavimui, galutinai nusprendžiau sieti savo gyvenimą su dainavimu ir įstojau į aukštąją mokyklą. Mokiausi ir baigiau VDU muzikos akademiją dainavimo katedrą operinio dainavimo magistrą S. Martinaitytės ir A. Eitmanavičiūtės klasėje. Bakalauro laipsnį įgijau toje pačioje aukštojoje mokykloje. Esu ne vieno Tarptautinio konkurso premijų laureatas. Vaidinu Kauno valstybiniame muzikiniame teatre. Didžiausias vaidmuo K. Mašanausko roko operoje „1972” įsikūniju į vieną pagrindinį Kudlos vaidmenį. Dalyvauju tarptautiniuose projektuose, kurių metu statome spektaklius ir keliaujame su jais po visą Lietuvą bei užsienį. Semiuosi patirties tarptautiniuose meistriškumo kursuose su užsienio pedagogais. Esu įkūręs renginių organizavimo įmonę „Harmonija“. Organizuoju koncertus, bei projektus paminėti įvairioms šventėms, tokioms kaip moters, motinos diena, bei valstybinių švenčių proga. Organizuoju vaikų vasaros stovyklas. Priklausau Lietuvos šaulių sąjungos garbės sargybos kuopai.