J. Fisher vokalo meistriškumo kursų finaliniai akordai
2024 kovo 19-23 dienomis Kauno miesto simfoninis orkestras kvietė jaunuosius dainininkus dalyvauti vokalo meistriškumo kursuose su pasaulinio garso specialistu Johnu Fisheriu. Kursai vyko Kauno valstybinėje filharmonijoje. Kursuose dalyvavo devyni dainininkai: Gabrielė Jevsejevaitė, Karolina Činikaitė – Stankevičienė, Viktorijas Zeilikovičiūtė, Inga Gykytė – Kergė, Gytis Murauskas, Martynas Stankevičius, Haipeng Hao, Joris Rubinovas, Eugenijus Chrebtovas.
Kovo 23 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje įvyko baigiamasis kursų dalyvių akcentas – koncertas su Kauno simfoninio orkestro pritarimu.
Koncerto dirigentas ir vokalo meistriškumo kursų vadovas Johnas Fisheris yra pasaulinio garso operos vadybininkas, vokalo pedagogas ir įrašų prodiuseris, jo tarptautinė karjera apima išskirtinius operos direktoriaus ir vadybininko, dirigento, vokalo pedagogo ir įrašų prodiuserio pasiekimus. Per savo ilgametę karjerą J. Fisher užėmė vadovaujančias pareigas garsiausiuose pasaulio operos teatruose – Velso nacionalinėje operoje, Amsterdamo operoje „De Nederlandse“, Milano „Teatro all a Scala“, Venecijos „Teatro la Fenice“, Hamburgo „Deutsche Grammophon Gesellschaft“ ir Niujorko Metropoliteno operoje.
J. Fischeris per savo karjerą glaudžiausiai bendradarbiavo su dirigentais Claudio Abbado, Carlos Kleiber, George Solti ir James Levine. Jis dirbo su daugeliu pasaulio operos žvaigždžių, tokių kaip Luciano Pavarotti, Jose Carreras ar Joan Sutherland. J. Fischeris didelį dėmesį skyrė darbui su jaunaisiais vokalistais: reguliariai dirbo Niujorko Metropoliteno operos jaunųjų menininkų programoje „Lindemann Young Artist Development Program“, taip pat bendradarbiavo su „Lisa Gasteen National Opera Program“, darbavosi „Juilliardo“ mokykloje, ėjo Davido Seligmano operos mokyklos meno vadovo pareigas Karališkajame Velso muzikos ir dramos koledže. J. Fisheris buvo vieno garsiausių pasaulyje vokalistų konkurso „BBC Cardiff Singer of the
World“ žiuri pirmininkas 2007, 2009 ir 2011 m.
Koncerte skambėjo W. A. Mozart, G. Rossini, G. Verdi, G. Puccini operų arijos.
Kursuose ir koncerte dalyvavo du VDU Muzikos akademijos studentai:
3B Haipeng Hao (asis. P. Kaminsko kl.) – W. A. Mozart, Grafo rečitatyvas ir arija, op. „Figaro vedybos“
1M Joris Rubinovas (prof. V. Prudnikovo kl.) – W. A. Mozart, Leporelo arija, op. „Don Žuanas“
Ir gausus būrys VDU Muzikos akademijos alumnų:
Inga Gykytė – Kergė (doc. R. Novikaitės kl.) – W.A.Mozart, Fiordilidži arija, op. „Visos jos tokios“
Martynas Stankevičius (doc. D. Vėbros kl.) – G. Rossini, Figaro kavatina, op. „Sevilijos kirpėjas“
Karolina Činikaitė – Stankevičienė (doc. D. Vėbros kl.) – G. Puccini, Butterflay monologas, op. „Madam Buterflay“
Viktorija Zeilikovičiūtė (doc. B. Sodaitytės kl.) – G. Verdi, Džildos arija, op. „Rigoletas“
Gytis Murauskas (prof. S. Martinaitytės kl.) – G. Verdi, Alfredo arija, op. „Traviata“
V. Zeilikovičiūtė ir G. Murauskas, pritarė visi koncerto dalyviai – G. Verdi, „Užstalės daina“, op. „Traviata“ . Nuotraukos iš asmeninio archyvo
Tvanas in Do Valstybinės Kauno ir Nacionalinės filharmonijos salėse
Atlikėjai:
Lietuvos Nacionalinis simfoninis orkestras
Kauno Valstybinis choras
Gleb Pyšniak (violončelė)
Marija Arutiunova (sopranas)
Gabrielė Kuzmickaitė (mecosopranas)
Karolis Kašiuba (tenoras)
Andrius Apšega (baritonas)
Dirigentas Robertas Šervenikas
Retai atliekama C. Saint-Saënso oratorija „Tvanas“ (Le Déluge) patenka į geriausių šio kompozitoriaus kūrinių sąrašą. Šventasis Raštas – neišsemiamas meno kūrinių temų šaltinis. Šimtmečiais iš jo įkvėpimo sėmėsi dailininkai ir dramaturgai, poetai ir kompozitoriai. Nors XIX a. antrojoje pusėje biblinės temos nebuvo dažniausias įkvėpimo šaltinis, vis dėlto meno žmonės kartais į jas atsigręždavo. Taip padarė ir C. Saint-Saënsas. Jo muzika – rafinuota, santūri, atrodytų, ne itin tinkama religiniams jausmams išreikšti. Kūrinio idėja kompozitoriui kilo 1873 m. Libretą parašė poetas Louisas Gallé, įtraukdamas į jį biblinio teksto fragmentus. C. Saint-Saënsas oratoriją baigė kurti 1874 m. Šiame kūrinyje chorui ir solistams su orkestru puikiai dera mastelio platumas ir muzikinės išraiškos glaustumas. Pradžios knygoje, aprašyta istorija apie Pasaulio tvaną ir Nojaus arką ne vieną kompozitorių įkvėpė sukurti stambios formos kūrinį. Šis C. Saint-Saënso opusas išsiskiria kitokiu, novatorišku požiūriu į oratorijos žanrą – simfoninį orkestrą keisdamas vien tik styginiais ir pasitelkęs pasaulietinei muzikai būdingą muzikinę mintį, C. Saint-Saënsas papiktino patį popiežių, ir šis kritikavo oratoriją kaip pernelyg pasaulietišką. Tačiau muzikos kritikų nuomonė kitokia – tai svarbus indėlis į prancūziškos oratorijos ir prancūzų klasikinės muzikos raidą.
Anatolijus Šenderovas – vienas ryškiausių šiuolaikinių lietuvių ir litvakų kompozitorių, pasiekęs labai didelį tarptautinį pripažinimą, jo kūriniai plačiai skambėjo ir tebeskamba Europoje bei JAV, atliekami žymiausių orkestrų bei solistų. Specifinė derminė spalva, aritmiška, improvizacinė muzikinės medžiagos plėtotė, kūrinio auginimas iš tam tikro teminio moto, ryškus emocingumas, tvirta muzikos dramaturgija, energija – visa tai suteikia jo muzikai ryškų atpažįstamą skambesį, kuriam netrūksta magiško paveikumo.
Kovo 22-23 d. Kauno valstybinės ir Nacionalinės filharmonijos scenose Roberto Šerveniko diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO) drauge su Kauno valstybiniu choru ir solistais atliko tris solidžius, tačiau scenoje gana retai skambančius kūrinius – Anatolijaus Šenderovo koncertą violončelei ir orkestrui „Concerto in Do“, A. Šenderovo Siuita iš baleto „Dezdemona“ ir Camille’io Saint-Saënso oratoriją „Tvanas“. Oratorijos solo partijas dainavo net trys VDU Muzikos akademijos alumnai: Marija Arutiunova (doc. B. Sodaitytės kl.), VDU Muzikos akademijos lektorė Gabrielė Kuzmickaitė (prof. S. Martinaitytės kl.), Andrius Apšega (prof. S. Martinaitytės kl.).
Nuotraukos iš asmeninio archyvo
Kviečiame į MAGNUS FORTEPIJONO FESTIVALĮ kovo 28d. Muzikos akademijoje
Jau šį ketvirtadienį!Talentingi pianistai iš VDU muzikos akademijos, Kauno J.Naujalio muzikos gimnazijos,J.Gruodžio konservatorijos, Klaipėdos St.Šimkaus konservatorijos, Šiaulių S.Sondeckio menų gimnazijos ir Daugpilio vidurinės muzikos mokyklos.
Ateikite!
Kviečiame į koncertą „Muzikos ir poezijos magija/ Tomas Kutavičius ir Andrius Bialobžeskis” Muzikos magijos klube
Balandžio 7d. 16 val.
Muzika ir žodis. Čia ir dabar gimstanti muzikinė lyrika. Vakaro svečiai girdės kompozitoriaus, puikaus pianisto Tomo Kutavičiaus ir aktoriaus Andriaus Bialobžeskio skaitomų eilių kuriamą improvizuotą magiją.
Kauno miesto ir rajono bendrojo ugdymo mokyklų mokinių prancūziškos dainos festivalį-konkursą „Chantons toujours, chantons ensemble“ atidarė VDU Muzikos akademijos studentės
Visą kovo mėnesį Kaune viešpatavo frankofoniška kultūra. Savo sričių profesionalai, menininkai ir mėgėjai atskleidė prancūzakalbių šalių istorijos, politikos, kultūros, meno bei švietimo subtilybes.
2024 kovo 21 d. Kauno „Žalgirio“ arenos Amfiteatro salėje Jurgio Dobkevičiaus progimnazija kartu su Kauno švietimo inovacijų centru ir Institut Francais Lithuanie surengė jau 22 – ą Kauno miesto ir rajono bendrojo ugdymo mokyklų mokinių prancūziškos dainos festivalį-konkursą „Chantons toujours, chantons ensemble“. Festivalyje prancūziškas dainas dainavo net 16 Kauno miesto ir Kauno rajono mokyklų dainorėliai.
Festivalį – konkursą „Chantons toujours, chantons ensemble“ atidarė ir prancūzų kompozitorių vokalinę muziką atliko VDU Muzikos akademijos prof. Sabinos Martinaitytės ir prof. Audronės Eitmanavičiūtės studentės, tarptautinių konkursų laureatės 1B Liepa Dabriškaitė, 2B Ugnė Stražnickaitė ir 4B Emilija Bagdonaitė. Solistėms akomponavo prof. Audronė Eitmanavičiūtė.
Jean paul Martini, „Plaisir d’amour” – Liepa Dabriškaitė
Reynaldo Hahn, „Reverie” – Ugnė Stražnickaitė
Pauline Viardot, Air des Barigoule, op. „Cendrillon” – Emilija Bagdonaitė
Nuotraukos iš asmeninio archyvo.
Akimirkos po Aleksander Stachowski meistriškumo kursų akordeonistams
Įspūdingas prof. Alexander Paley ir jo studentų koncertas
2024 m. kovo 15 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje susirinkusi publika klausėsi fortepijoninės muzikos šedevrų. Koncerte kartu su Kauno simfoniniu orkestru kartu su savo Mokytoju prof. Alexander Paley scenoje vienas po kito pasirodė ir jo studentai. Visi šie jauni menininkai studijuoja VDU Muzikos akademijoje. Jaunimui saugiai jaustis scenoje padėjo ir dirigentas Martynas Staškus.
Aušrinė Plonytė skambino W. A. Mozart Rondo in D fortepijonui ir orkestrui.
Elena Šešelgytė labai įtaigiai atliko C. M. von Weber Konzertstück in f fortepijonui ir orkestrui.
Rene Marines subtiliai pynė F. Chopin Andante spianato et grande polonaise brillante fortepijonui ir orkestrui.
Koncertą vainikavo W. A. Mozart koncertas dviems fortepijonams ir orkestrui Es dur, kurį nepaprastai preciziškai ir jautriai atliko maestro Alexander Paley ir Vardan Gyodakyan.
Nuotraukos iš asmeninio archyvo.
Kauno Valstybinio muzikinio teatro F. Lehar‘o operetės „Grafas Liuksemburgas“ premjerose VDU Muzikos akademijos studentai, alumnai ir dėstytojai
2024 kovo 01-03 d. Kauno valstybiniame muzikiniame teatre buvo rodomi F. Lehar‘o operetės „Grafas Liuksemburgas“ premjeriniai spektakliai. Publika galėjo stebėti ir vertinti trys šio spektaklio sudėtis. Atlikėjų tarpe itin gausus VDU Muzikos akademijos studentų, alumnių ir dėstytojų būrys.
Pagrindiniai veikėjai:
Grafas Rene fon Liuksemburgas:
Andrius Apšega (VDU MA alumnas, prof. S. Martinaitytės kl.)
Raimundas Baranauskas
Ramūnas Urbietis
Andželė Didjė:
Marija Arutiunova (VDU MA alumnė, doc. B. Sodaitytės kl.)
Gabrielė Bukinė (VDU MA alumnė, prof. S. Martinaitytės kl., VDU MA asistentė)
Ieva Goleckytė (VDU MA alumnė, prof. S. Martinaitytės kl.)
Armandas Brisaras:
Martynas Beinaris (VDU MA alumnis, prof. V. Prudnikovo kl.)
Vygantas Bemovas
Nerijus Noreika
Žiuljetė Vermont:
Iveta kalkauskaitė (VDU MA alumnė, doc. B. Sodaitytės kl.)
Ingrida Kažemėkaitė (VDU MA alumnė, doc. S. Garbatavičiūtės kl.)
Viktorija Zeilikovičiūtė (VDU MA alumnė, doc. B. Sodaitytės kl.)
Kunigaikštis Bazilis Bazilovičius:
Gediminas Maciulevičius (VDU MA lektorius)
Giedrius Prunskus (VDU MA docentas)
Gali būti, kad šiame spektaklyje gimė nauja tikrų operetės primarijų pora. Tai – Gabrielė Bukinė ir Andrius Apšega, išsiskyrę iš visų solistų savo puikia vokaline technika, gera scenine išvaizda, aristokratiškumu dvelkiančia elgsena ir natūralia vaidyba.
Muzikologė Alina Ramanauskienė socialiniuose tinkluose pateikė savo įžvalgas apie spektaklį:
„Kartu su pirmomis pavasario dienomis Kauno valstybiniame muzikiniame teatre buvo parodyta ilgai laukta operetė – šįsyk Franco Leharo ” Grafas Liuksemburgas”.
Spektaklyje šmėžavo margi personažai iš praėjusio amžiaus pradžios Paryžiaus: grafai, grafienės, kunigaikščiai ir kunigaikštienės, linksmi bohemos atstovai, miestelėnai ir gudrūs savivaldos klerkai.
Kovo 1-ąją įvyko šios operetės premjera, o kovo 2-ąją spektaklyje kurį, beje, ir teko matyti, žibėjo jaunų Muzikinio teatro talentų balsai, aktorinė meistrystė, akrobatiniai šokiai.
Matytame spektaklyje pagrindinius vaidmenis kūrė Andrius Apšega (grafas Renė fon Liuksemburgas) ir mūsų sopranų pažiba Gabrielė Bukinė (dainininkė Andželė Didjė). Abiem dainininkams balsais, o ir vaidyba įtikinamai pasisekė raiškiai atspindėti XX a. pradžios Paryžiaus atmosferą, kuri nežiūrint ekonominės krizės ir kitų negandų pasižymėjo lengvumu, nerimastingumu, siautuliu, o retsykiais ir nostalgiškais sentimentais praeičiai.
Ypač žavinga buvo Gabrielės Bukinės Andželė – tikra art decco laikų primadona, geidžiamiausia scenos pažiba, lengva it plaštakė, elegantiška, o dar ir puikiai, laisvai, stabiliai dainuojanti! Įsimintiną Andželės paveikslą jaunai, bet jau svariai tituluotai solistei padėjo kurti dailininkės Kotrynos Daujotaitės sukurtos suknios: stilingos, prašmatnios, pabrėžiančios retro laikų prabangą.
Andrius Apšega pagrindinį lengvabūdžio švaistūno grafo ir gabaus, bet nepripažinto dailininko Renė fon Liuksemburgo paveikslą tapė minkštais, aksominiais potėpiais, solisto baritonas niekur neforsavo, o kantilenines temas dainavo, regis, be ypatingų pastangų.
Pagirtina ir antroji pora – Viktorija Zeilikovičiūtė (Žiuljetė Vermont, Andželės draugė) bei Vygantas Bemovas (Armandas Brisaras). Operetės I veiksme galima buvo justi šios poros šiokį tokį sceninį susikaustymą, neužtikrintumą, tačiau II – ajame abu solistai atsiskleidė itin ryškiai: ne tik įtaigiai dainavo, bet ir natūraliai, plastiškai, grakščiai vaidino, akrobatiškai šoko. Abu artistai scenoje žengia pirmuosius žingsnius, bet jau dabar juos galima vadinti tais scenos grynuoliais, kurie brėš Kauno muzikinio teatro gaires ateityje.
Publiką žavėjo seno intriganto kunigaikščio Bazilio Bazilovičiaus vaidmens atlikėjаs – Giedrius Prunskus. Solistas laisvai jaučiasi scenoje, savo personažą kuria pabrėžtinai komiškai, ryškiai netgi šaržuotai. Mano nuomone šaržo galėjo būti ir mažiau – visgi Bazilis, nors senas ir kvailokas, yra diduomenės , o ne plebėjų sluoksnio atstovas.
Žvilgsnį į Leharo nepretenzingą muziką perteikė režisierius Kęstutis Jakštas, operetės, beje, sukurtos 1909-aisiais per tris savaites! muzikiniam veiksmui vadovavo maestro Virgilijus Visockis. Dirigentas parengė net tris pagrindinių veikėjų sudėtis, o jo diriguojamoji uvertiūra pasižymėjo efektingai ryškintais solinių instrumentų intarpais. Įtikino dirigento pasirinkti tempai, jautrus dėmesys dainuojantiems, galantiškas mostas.
Ypač akį džiugino puikūs baleto intarpai ( choreografas Dainius Bervingis), o choro artistai šįsyk kūrė gausybę mažučių personažų (chormeisterė – Rasa Vaitkevičiūtė).
„Mūsų užduotis- padėti žiūrovui užsimiršti ir atitolinti jį nuo visų supančių negandų. Laikmetis pasaulyje sudėtingas ir negailestingas, esame apsupti neigiamos informacijos. Todėl norėjosi, kad žiūrovai ateitų į teatrą pasidžiaugti ir paliktų visas blogas naujienas už durų. Scenoje vyktų naivūs, linksmi dalykai ir nei akimirkai neapimtų noras galvoti apie kažką kitą, o išgalvotas pasaulis bent trumpam leistų pabėgti nuo slogių minčių” – dar prieš premjerą tikino režisierius Kęstutis Jakštas.
Lūkesčiai, regis, pasitvirtino su kaupu.“
Martyno Aleksos nuotraukos.
Koncerte „Išgirskime Lietuvą“ skambėjo daug naujų lietuvių kompozitorių kūrinių
2024 kovo 11 d. Nepriklausomybės atkūrimo dieną Kauno Miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų padalinyje itin gausiai susirinkusiai publikai dainavo VDU Muzikos akademijos profesorių Sabinos Martinaitytės ir Audronės Eitmanavičiūtės klasių studentai, tarptautinių konkursų laureatai 1B Liepa Dabriškaitė, 2B Deimantė Bačiulytė, 2B Ugnė Stražnickaitė, 3B Ieva Vaivadaitė, 3B Violeta Šimoliūnaitė, 4B Emilija Bagdonaitė, 4B Marius Bytautas, 4B Kristupas Bauža. Jiems talkino pianistai prof. Audronė Eitmanavičiūtė, Domantė Matulevičiūtė, 1M Vardan Gyodakyan. Koncerto vedėja prof. Audronė Eitmanavičiūtė.
Programoje skambėjo lietuvių kompozitorių F. Bajoro, G. Savinienės, G. Kuprevičiaus, G. Svilainio, L. Vilkončiaus, J. E. Šedytės, M. Bialobžeskio, R. Šerkšnytės, V. Jakubėno, M. Natalevičiaus, V. Kernagio vokaliniai kūriniai ir dainos iš Antano Šabaniausko repertuaro (red. G. Kuprevičiaus).
PROGRAMA
G. Kuprevičius, „Tokia Lietuva“ – U. Stražnickaitė, A. Eitmanavičiūtė
G. Savinienė, „Išgirskim Lietuvą“ – D. Bačiulytė ir E. Bagdonaitė, I. Vaivadaitė, V. Šimoliūnaitė, U. Stražnickaitė, L. Dabriškaitė, A. Eitmanavičiūtė
F. Bajoras, l. l. d. „Aš turėjau brolužėlį“ – D. Bačiulytė, D. Matulevičiūtė
J. Tallat-Kelpša, „Ne margi sakalėliai“ – I. Vaivadaitė, D. Matulevičiūtė
V. Jakubėnas, „Kol jauns, nevedęs buvau“ – K. Bauža, D. Matulevičiūtė
L. Vilkončius, „Sapnų arkliukas“ – V. Šimoliūnaitė, D. Matulevičiūtė
J. E. Šedytė, l. l. d. „Beauštanti aušružėlė“ – U. Stražnickaitė, A. Eitmanavičiūtė
R. Žigaitis, „Buvo neseniai“ – M. Bytautas, V. Gyodakyan
J. Bankas, „Spaudos baliaus valsas“, G. Kuprevičiaus red. – L. Dabriškaitė, A. Eitmanavičiūtė
S. Romberg, „Ar atminsi?“, G. Kuprevičiaus red. – I. Vaivadaitė, D. Matulevičiūtė
J. Petersburski, „Paskutinis sekmadienis“ – E. Bagdonaitė, D. Matulevičiūtė;
M. Natalevičius, „Aš laimingas“ – M. Bytautas, V. Gyodakyan
G. Kuprevičius, Veronikos romansas, miuziklas „Veronika“ – V. Šimoliūnaitė, D. Matulevičiūtė
L. Vilkončius, „Šviesos arija“, op. „Paukštė“ – L. Dabriškaitė, A. Eitmanavičiūtė
R. Šerkšnytė, Merės daina, op. „Penki Merės stebuklai“ – E. Bagdonaitė, A. Eitmanavičiūtė
M. Natalevičius, „Labas rytas“ – M. Bytautas, V. Gydodakyan
G. Svilainis, „Tūto, taka-to, tūto“ – U. Stražnickaitė, L. Dabriškaitė, A. Eitmanavičiūtė
V. Kernagis, „Nereikia karo“ – visos solistės.
Išankstinių stojamųjų egzaminų tvarkaraštis, Atlikimo meno studijų programa
Informuojame, kad besiruošiantys dalyvauti išankstiniuose stojamuosiuose egzaminuose kovo 13- 15 dienomis, LAMABPO sistemoje turite užsiregistruoti iki kovo 12 dienos.
