Vardan Gyodakyan garsina Lietuvą
„Da werden zwei Pianisten mit einem bunten Programm auftreten. Serafim Ivanov aus Hamburg und Vardan Gyodakyan aus Litauen werden für das Konzert zu uns nach Stuttgart kommen” – pasirodys du pianistai su spalvinga programa. Pas mus į Štutgartą koncertuoti atvyks Serafim Ivanov iš Hamburgo ir Vardan Gyodakyan iš Lietuvos. Tokia informacija pateikiama socialiniuose tinkluose.
Vardan Gyodakyan – šiais metais baigė magistro studijas VDU Muzikos akademijoje (doc. D. Račio ir prof. A. Eitmanavičiūtės kl.). 2023 birželio 10 d. šis talentingas pianistas, tarptautinių konkursų laureatas koncertuos Štutgarte.
Jaunųjų profesionalų debiutai
2023 birželio 6 d. 15 val. K. ir M. Petrauskų muziejuje vyko koncertas „Jaunųjų profesionalų debiutai“ iš ciklo „Iš operos enciklopedijos“. Šią popietę salėje viešpatavo instrumentinė muzika. Koncerte debiutavo baigiamuosius meno projektus atlikę jaunieji muzikai, kuriems beliko tik atsiimti diplomus. Šie jauni žmonės tampriai susiję su opera: kas akomponuoja dainininkams, kas jau groja teatro simfoniniame orkestre. Tai – VDU Muzikos akademijos magistro studijas baigę pianistas Vardan Gyodakyan (doc. D. Račio ir prof. A. Eitmanavičiūtės kl.), smuikininkė Karina Petraškaitė (lekt. K. Tumosos ir doc. A. Tumosaitės kl.) ir pianistė Domantė Matulevičiūtė.
Koncerte skambėjo L. Beethoven 9 sonata smuikui ir fortepijonui, R. Schumann, 2 sonata fortepijonui, A. Babajanyan, „Paveikslas“ fortepijonui, K. Šerpyčio pjesė smuikui ir fortepijonui.
Koncertas „Dėl tos dainos“, skirtas Tėvo dienai
2023 06 04 Jūžintų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje vyko Koncertas, skirtas Tėvo dienai, kuriame šiltas ir jausmingas V. Kernagio, G. Kuprevičiaus, V. Kuprevičiaus, B. Dvariono, M. Petrausko, A. Kulikausko dainas ir duetus dainavo VDU Muzikos akademijos prof. Sabina Martinaitytė ir jos studentai, tarptautinių konkursų laureatai Emilija Bagdonaitė, Ugnė Stražnickaitė, Ieva Vaivadaitė, Paulius Katiliavas ir būsimoji studentė Liepa Dabriškaitė. Dainininkams akomponavo ir koncertą vedė prof. Audronė Eitmanavičiūtė.
Programa
V. Kernagis, „Baltas paukštis“ – visi;
M. Petrauskas, „Spragilų dainelė“ – L. Dabriškaitė, U. Stražnickaitė;
M. Petrauskas, h. l. l. daina „Motule ma“ – U. Stražnickaitė;
G. Kuprevičius, „Lakštingalos giesmė“, operetė „Paukščių koncertas“ – I. Vaivadaitė;
B. Dvarionas, „Žvaigždutė“ – I. Vaivadaitė;
M. Petrauskas, duetas „Valia, valužė“, operetė „Šienapiūtė“ – E. Bagdonaitė, L. Dabriškaitė;
V. Klova, „Rūta žalioji“ – L. Dabriškaitė;
V. Kernagis, „Tau ačiū, Tėvyne“ – P. Katiliavas;
A. Bražinskas, Marcelės rauda, miuz. „Pagramančio šnekučiai“ – E. Bagdonaitė;
V. Kernagis, „Žiemą, vasarą“ – P. Katiliavas;
V. Kernagis, „Baladė apie Severiūtę“ – S. Martinaitytė;
A. Kulikauskas, „Kažkas apie kelią ir vienumą“ – S. Martinaitytė;
A. Kulikauskas, „Giedu giesmelę“ – P. Katiliavas ir visos merginos;
V. Kernagis, „Mūsų dienos kaip šventė“ – visi.
https://rokiskiosirena.lt/naujiena/kultura/tevo-diena-pamineta-juzintu-kulturos-lopsyje-foto
Konsultacija stojantiesiems į Muzikos akademijos Bakalauro Atlikimo meno studijų programą
Konsultacija stojantiesiems į Muzikos akademijos Bakalauro Atlikimo meno studijų programą vyks Birželio 21 dieną 13 val., adresu: V.Čepinskio g. 5- 403 aud.
BIRŽELIO 6d. VDU Muzikos Akademijos Džiazo Katedros vokalisčių koncertas-egzaminas Teatro Klube
VDU Muzikos Akademijos Džiazo Katedros vokalisčių koncertas-egzaminas.
Sveikiname Akordeono skyriaus studentus, laimėjusius prizines vietas tarptautiniame konkurse Juodkalnijoje
Akordeono skyriaus studentai užėmė prizines vietas tarptautiniame akordeono muzikos konkurse Tivate (Juodkalnija). Kaip teigė doc. Gintaras Mameniškis: „ką gi, atėjo laikas pasidžiaugti puikiais rezultatais XIII tarpt.akordeono konkurse Tivate. Masė puikių įspūdžių, naujų patirčių – tiek man ,tiek mūsų studentams. Rezultatai puikūs – Alma Petrauskaitė, Germanas Manzurovas laimėjo 1 vietas, Daumantas Pranckevičius tapo konkurso diplomantu. Man asmeniškai buvo didelė garbė ir džiaugsmas padirbėti konkurso vertinimo komisijoje. Na, o užburianti Juodkalnijos gamta, patirti įspūdžiai atpirko visą kelionės atstumą, nuplovė nuovargį ir kas ten žino, galbūt po metų bus galima ir pakartoti?”.
Kelios akimirkos. Nuotraukų autorius – Gintaras Mameniškis
Nijolės Dorotėjos Beniušytės (Italija) meistriškumo kursai pianistams
Gegužės 31d. Muzikos akademijoje viešėjo profesorius, buvęs VDU Rektorius Algirdas Antanas Avižienis
Algirdas Antanas Avižienis (g. 1932 m. liepos 8 d. Kaune) – informatikos mokslų daktaras, profesorius, buvęs Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, žinomas visuomenės veikėjas.
Biografija
Tėvas – Antanas Avižienis, nepriklausomos Lietuvos kariuomenės karininkas, Generalinio štabo majoras. 1940 m. prasidėjus sovietų okupacijai, Avižienių šeima grįžo į tėvo tėviškę Anykščiuose, o 1944 m. rudenį per Rytprūsius pasitraukė į Vokietiją. Iki 1950 m. gyveno Vokietijoje, DP stovyklose. Čia 1949 m. baigė Hanau lietuvių gimnaziją.
1950 m. Avižienių šeima emigravo į JAV, įsikūrė Čikagoje. 1951 m. įstojo į Ilinojaus valstybinį universitetą, įgijo bakalauro ir magistro laipsnius elektros inžinerijos srityje. 1960 m. ten pat įgijo daktaro mokslo laipsnį informatikos mokslų srityje.
1962 m. pradėjo dėstyti Kalifornijos universitete Los Andželo mieste (UCLA), vadovavo tyrimų laboratorijoms ir Informatikos fakultetui. Be mokslinio darbo dirbo ir administracinį – vadovavo Kalifornijos universiteto Kompiuterių mokslo departamentui.
Kalifornijos technologijos institute (Pasadenos mieste) vadovavo Reaktyvinių variklių laboratorijai JPL, 1967 m. paskelbė atsparumo gedimams (fault tolerance) principą, kurį pirmasis įdiegė NASA erdvėlaiviams valdyti skirtame save pasitaisančiame kompiuteryje STAR (Self Testing And Repairing), paskelbė apie jį per 100 mokslinių straipsnių. 1970 m. gavo šio išradimo JAV patentą, vėliau apdovanotas garbės ženklu ir JAV medaliu „Už ypatingus nuopelnus“ (Exceptional service).
Atsparumo gedimams principas, sumažinantis gedimo pavojų, yra plačiai taikomas įvairiuose kompiuteriuose, kurie naudojami keleivinių lėktuvų skrydžių valdymui, atominių reaktorių saugumo užtikrinimo įrenginiuose, eismo valdymui, telekomunikacinių ryšių perdavimui Žemės palydovų dėka ir t. t. Įvairūs JPL sukurti kosminiai laivai iki šių dienų naudoja kompiuterius, pagrįstus STAR principais. 1977 m. į kosmosą išsiųsti du „Voyager“ tipo kosminiai laivai jau apleido Saulės sistemą, bet dar vis siunčia mokslinių tyrimų duomenis.
1972 m. Kalifornijos universitetas A. A. Avižieniui suteikė profesoriaus vardą ir pavedė įsteigti Patikimų sistemų laboratoriją, kuriai vadovavo iki 1990 m., 1994 m. tapo profesoriumi – emeritu.
1990 m. gruodžio 29 d. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos užsienio nariu, buvo pirmosios Lietuvos Mokslo tarybos narys ir dalyvavo darbo grupėje, 1990–1991 m. parengusioje Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo projektą.
Profesorius A. A. Avižienis buvo vienas aktyviausių Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) atkūrimo iniciatorių. 1989 m. balandžio 28 d. Kaune pirmininkavo Lietuvos ir išeivijos mokslininkų Tarptautinei konferencijai, kurioje paskelbtas VDU atkūrimo aktas. 1990 m. rugpjūčio 13 d. išrinktas VDU rektoriumi ir šiam universitetui vadovavo iki 1993 m. Vadovaujant A. A. Avižieniui, universitetas tapo vakarietiškos studijų sistemos pradininku Lietuvoje – jau 1990 m. jame įvesta liberaliųjų studijų sistema (bakalauro, magistro ir daktaro laipsnio).
Įvertindamas pirmojo rektoriaus nuopelnus universitetui 1994 m. VDU Senatas A. A. Avižieniui suteikė Garbės profesoriaus vardą. Nuo 2002 m. atstovauja Vytauto Didžiojo universitetą Europos informatikos mokslininkų darbo grupėje, rengiančioje projektus ES informacinės infrastruktūros patikimumui užtikrinti, kurioje dirba kartu su kolegomis iš Prancūzijos, Italijos, Didžiosios Britanijos, Švedijos, Vokietijos ir Austrijos.
A. A. Avižienis jau daugiau nei 30 metų dirba Tarptautinėje informatikos federacijoje (IFIP), kuriai priklauso apie 50 daugiausia išsivysčiusių valstybių. 1980 m. įsteigė ir šešerius metus vadovavo IFIP Patikimo skaičiavimo ekspertų sekcijai. Informatikos klausimais parašė daugiau kaip 120 straipsnių, yra apdovanotas aukščiausiu IFIP garbės ženklu – Sidabro šerdimi (Silver Core). Už nuopelnus ugdant tarptautinius mokslo ryšius Prancūzijos Nacionalinis politechnikos institutas Tulūzoje jam suteikė Garbės daktaro laipsnį.
1995 m. A. A. Avižienis buvo vienas iš Česlovo Milošo gimtinės fondo steigėjų, šio fondo direktorius. 1992 ir 2002 m. išrinktas į Kauno miesto savivaldybės tarybą, ėjo Kauno miesto Plėtros ir ekologijos komiteto pirmininko pareigas.
Gyvendamas JAV buvo aktyvus JAV lietuvių bendruomenės ir Lietuvių skautų sąjungos narys. 1967 m. organizavo pirmąjį lietuvių Mokslo ir kūrybos simpoziumą, kuris vyko Čikagoje. Taip pat buvo JAV lietuvių sporto veiklos rengėjas ir dalyvis, stalo teniso komandos narys. Už nuopelnus Lietuvai 1998 m. liepos 1 d. prezidentas Valdas Adamkus apdovanojo Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu.
2012 m. A. A. Avižieniui suteiktas Anykščių rajono garbės piliečio vardas už saugomą ir puoselėjamą dvasinį ryšį su protėvių augintais Anykščiais, už tarptautinį Lietuvos ir Anykščių garsinimą, visuomeninę ir švietėjišką veiklą Anykščių krašto bendruomenės labui.
Veikla: informatikos mokslų daktaras, profesorius, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, žinomas visuomenės veikėjas.
Kelios viešnagės akimirkos. Nuotraukų autorius: Tomas Ladiga
IX tarptautinis akordeonistų sąskrydis „Su meile akordeonui 2023” Veisiejuose birželio 1-5d.
Koncertas SMUIKO EVOLIUCIJA
