• Titulinis
• Visos naujienos

Sveikiname Danielių Vytenį, „Lietuvos talentai” užėmusį antrąją vietą

Gegužės 29d., šį sekmadienį, TV3 žiūrovai išvydo ilgai lauktą projekto „Lietuvos talentai“ superfinalą. Jo metu 6 pusfinalyje geriausiai pasirodę dalyviai susitiko su dar 4 tais, kurie atrankų metu pelnė „auksinį mygtuką“ ir iškovojo teisę iškart keliauti į superfinalą. Nugalėtoją, kuris bus apdovanotas 10 tūkst. eurų, išrinko žiūrovai.

„Antrasis į sceną žengė Vytenis Danielius. Vaikinas gali pasigirti net keliais talentais – groja keturiais instrumentais, be to – dainuoja. Finale Vytenis pademonstravo du didžiausius savo talentus – akordeono ir sugebėjimus. Muzikantas puikiai užvedė publiką – ši plojo ir dainavo kartu su juo.  „Jūs greitai mokotės, ir dėl to keliu prieš jus kepurę. Aš kai atsidūriau ant scenos, kokį mėnesį bandžiau susigaudyti, ką noriu joje daryti. O jūs susigaudėte per tris „talentų“ laidas“, – gyrė Marijus.  „Žiūrėdamas siužetus vis tikėjausi, kad jūs išsitempsite ir gitarą, ir fortepijoną, ir skrabalus“, – sakė J. Jankevičius”.

VDU Muzikos akademijos studentui Vyteniui Danieliui laimėti superfinalo nepavyko, jis užėmė antrąją vietą, bet ši vieta ir galimybė dalyvauti „Lietuvos talentai” yra svarbus žingsnis Vytenio muzikinėje karjeroje.

Sveikiname Vytenį ir linkime visada eiti savo keliu ir siekti savo svajonių!

| Visą straipsnį galite rasti: https://www.tv3.lt/naujiena/zmones/drama-baigesi-paaiskejo-lietuvos-talentu-nugaletojas-n1169747

Doc. Nomedos Kukulskienės solinio dainavimo klasės studentų koncertas

Kaip kreiptis į vienas kitą mūsų VDU bendruomenėje? Išreišk savo nuomonę ir balsuok! /EN/ How to address each other in VMU? Let your opinion be heard and vote!

Sveikas, studente, dėstytojau, VDU bendruomenės nary! 

JAU ŠIANDIEN GALI PRISIDĖTI PRIE VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO KULTŪROS POKYČIŲ! 

Ar Tau patiko vykusi VDU Vienas į kitą kreipimosi kultūros konferencija? Kurį vienas į kita kreipimosi variantą palaikai? 

Oi, atsiprašome tų, kurie norėtų, kad į juos kreiptumėmės „Jūs“. Tad kurį vienas į kita kreipimosi variantą palaikote Jūs?

SAVO BALSĄ galite atiduoti JAU DABAR!

Kviečiame išreikšti savo nuomonę VDU ir visai visuomenei svarbiu vienas į kitą kreipimosi klausimu prieš pateikiant jį VDU Senatui svarstyti. BALSUOK už labiausiai patikusius konferencijos metu vienas į kitą kreipimosi išrinktus variantus savo VDU bendruomenei čia: https://forms.office.com/Pages/ResponsePage.aspx?id=iRNwEFtPeEC66iCeOcYhDkbDF4abmiVNgfCfX5WhN1pUMlhGM1RIU01BMDhPOUJYSjI1UUo4VkVCTi4u 

Jei dar nepažiūrėjote konferencijos ir norėtumėte balsuoti po to, kai įsigilinsite į temą, konferencijos peržiūros nuoroda štai čia: https://www.youtube.com/watch?v=WXhXMuHZmmM .

Beje, šis renginys buvo transliuojamas ne tik VDU bendruomenei, bet ir daugumai kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų. Tad ši kreipinių ir kas slypi už jų tema yra ne tik VDU, bet ir visos visuomenės reikalas! O ir ne akademinė visuomenės dalis jau spėjo įvertinti konferenciją ir jos teiktus vaisius čia: https://kaunas.kasvyksta.lt/2022/05/20/mokslas-ir-it/vdu-vyko-konferencija-kurioje-nagrineta-kreipimosi-i-kita-kultura/

Tad konferencija gal jau ir baigėsi, bet jos teikti vaisiai jau sužydėjo ir nori, kad juos nuskintumėte. Taip! Konferencijoje viešos diskusijos metu apie tai, kokį kompromisinį variantą galima būtų išsirinkti mūsų VDU bendruomenėje, nesutariant šalims, kaip į vienas kitą kreiptis, buvo atrasti net trys variantai. Kviečiame Tave, brangus VDU bendruomenės nary, balsuoti už labiausiai patikusius. Pirmieji 2-u daugiausiai balsų surinkę variantai bus pateikti VDU senato tarybai įteisinti kaip REKOMENDACIJA VDU nariams nesutariant, kaip kreiptis į vienas kitą. Nebijok, prievarta Tavęs nepriversime kreiptis vienaip ar kitaip: toks įteisinimas reiškia, už kokią kultūrą VDU vis dėlto pasisako – ar lygiaverčią (pvz., „Tu / Jūs, Sigitai…“) ar labiau akademinę-hierarchinę (pvz., „Dėstytojau, Sigitai…“). Tad nieko nelaukdamas spausk apačioje labiausiai patinkančius variantus ir balsuok! Balsavimas bus atliekamas tik iki 2022-05-31 imtinai. Tad paskubėk! Tavo balsas lemiamas! Apklausa anoniminė. Balsavimo rezultatai bus skelbiami Facebook VDU Vienas į kitą kreipimosi kultūros konferencijos puslapyje 2022-06-01 dieną. Tad pradėk sekti mūsų diskusijos skiltį čia: https://www.facebook.com/events/728445485065397/?active_tab=discussion

Jei praleidote žinutės pradžią, balsavimo forma čia: https://forms.office.com/Pages/ResponsePage.aspx?id=iRNwEFtPeEC66iCeOcYhDkbDF4abmiVNgfCfX5WhN1pUMlhGM1RIU01BMDhPOUJYSjI1UUo4VkVCTi4u 

P.S. Kaip padėka už kantrybę, kad perskaitėte šį laišką iki pabaigos ir balsavote, raskite nuotraukas nuorodoje žemiau! 

Konferencijos nuotraukos: https://we.tl/t-3OHX5Csqon

Nepamiršk pakviesti draugų / kolegų taip pat būti atsakingiems ir balsuoti šiuo klausimu. Pasidalink šiuo laišku 😉.

Nuoširdžiai,

VDU Vienas į kitą kreipimosi kultūros konferencijos organizatoriai

EN———————————————————————————————————————————-

Hello dear student, lecturer, the member of VMU! 

BRING YOUR SHARE INTO THE CHANGE OF VMU CULTURE TODAY! 

Have you enjoyed The Conference of Addressing People in VMU? Which addressing other people option do you support? (Ups, we apologize to those who wanted us to call them by the more polite Lithuanian pronoun “Jūs“😬).

GIVE YOUR VOTE NOW and let the VMU senate know what YOUR desired addressing each other option (-s) are before the deliberation on this question. Click the link below:

https://forms.office.com/Pages/ResponsePage.aspx?id=iRNwEFtPeEC66iCeOcYhDkbDF4abmiVNgfCfX5WhN1pUMlhGM1RIU01BMDhPOUJYSjI1UUo4VkVCTi4u 

If you still have not seen the conference and want to broaden your mind about this topic before voting, please find the link here: https://www.youtube.com/watch?v=WXhXMuHZmmM (sorry, the video is available in Lithuanian only).

This conference was streamed throughout the most major universities and colleges located in Lithuania. Thus, this topic has a growing desire not only for the VMU community, but it is also an interest for society. Please have a look at what is written about the event in a local newspaper agency here: https://kaunas.kasvyksta.lt/2022/05/20/mokslas-ir-it/vdu-vyko-konferencija-kurioje-nagrineta-kreipimosi-i-kita-kultura/ (the page needs to be translated in English).

Finally, the conference is over, but the fruits it produced we want to share with you. During the conference, as you may know, the participants discussed and searched for the compromise option on how to address each other in case there is no agreement reached regarding it. The 3 main options were chosen as the primary for potentially being used officially in the VMU community.

Thus, dear VMU member, we are encouraging you to take part in voting for the most applicable option (-s) for YOU. Only up to 2 most voted options out of 3 will be presented for the VMU senate to make a final decision on whether to implement them into the VMU legislation and policies as a RECOMMENDATION on how to address each other in the VMU community. Do not be afraid! This implementation will not force you to address others one or the other way, but it will signalize to the VMU members what culture VMU chooses to support publicly: does it stand next to more equality encouraging culture between VMU members (E.g. addressing the lecturer by this: “Sigitas, what do you think?”) or more academic-hierarchical style based culture (e.g. addressing a lecturer by this: “Lecturer Sigitas, what do you think?”). Thus, the decision will be made by only those who study, teach and take care of VMU – by YOU!

Do not wait anymore and click the link below and vote (if you have not done that at the beginning of this letter). The survey will be conducted until the 31^st of May 2022. The results will be announced on the 1^st of June 2022 on Facebook by typing “The conference of addressing people in VMU”, and opening the section “Discussion” ( https://www.facebook.com/events/728445485065397/?active_tab=discussion). So, hurry up! Your vote is decisive! The survey is completely anonymous!

Click here to vote: https://forms.office.com/Pages/ResponsePage.aspx?id=iRNwEFtPeEC66iCeOcYhDkbDF4abmiVNgfCfX5WhN1pUMlhGM1RIU01BMDhPOUJYSjI1UUo4VkVCTi4u 

P.S. For those who have patiently read the whole letter here are some photos of the conference to enjoy: https://we.tl/t-3OHX5Csqon

By the way, do not forget to encourage your friend / colleague to give his / her vote too😉!

Sincerely,

The organizers of The Conference of Addressing People in VMU

Kipro Mašanausko Roko operos 1972 premjera Kauno Valstybiniame muzikiniame teatre

2022 m. gegužės 14 – 19 dienomis Kauno Valstybiniame muzikiniame teatre vyko Kipro Mašanausko roko operos 1972 Romui Kalantai atminti. Šis spektaklis yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ progamos dalis. Roko opera „1972“ yra meno kūrinys, kurio veikėjus ir situacijas inspiravo to laiko asmenybės ir  įvykiai, bet jie nebūtinai atitinka tikrovę.

1972 m. gegužės 14 d. Kauno miesto sodelyje devyniolikmetis Romas Kalanta, protestuodamas prieš sovietinį režimą, apsipylė benzinu ir užsiliepsnojęs sušuko „Laisvę Lietuvai!“. 2022-aisiais, minint šio reikšmingo įvykio penkiasdešimtmetį, Kauno valstybinis muzikinis teatras pristatė naujo  kūrinio – roko operos „1972“ apie Kauno pavasario įvykius – premjerą.
Po Romo Kalantos susideginimo vyko antitarybiniai protestai, minios žmonių susirinko pagerbti Kalantos aukos. Protestų pirmosiose eilėse buvo jaunuoliai, skrupulingai sunumeruoti KGB darytose Kauno pavasario nuotraukose. Dalis šių jaunuolių buvo areštuoti, dauguma iš jų neturėjo dvidešimt metų,  dešimt iš jų buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Šie žmonės priklausė 7-ojo dešimtmečio neformaliam Kauno jaunimui, reiškusiam nepritarimą tarybinės santvarkos priespaudai. Jų veikloje ir pomėgiuose būta daug kultūrinių hipiškumo apraiškų – ilgi plaukai, spalvingi drabužiai bei aksesuarai, ant peties nešiojami garsiai grojantys radijo imtuvai ir meilė alternatyviam rokui.

Jie dažnai atsidurdavo visuomenės paraštėse, kritikuojami, patirdami psichologinį ar fizinį teisėsaugos smurtą, neturėdami galimybės įgyti išsilavinimo, dirbdami nekvalifikuotus darbus. Tai integravosi į jų tapatybę – neišsilavinę, bet apsiskaitę, ne muzikantai, bet grojantys, ne poetai, bet rašantys – būdas būti jei ne prieš sistemą, tai bent anapus jos. Laisvė jiems visų pirma reiškė laisvę išreikšti save, tačiau sistema tokios saviraiškos nepripažino ir stengėsi ją užgniaužti, tad jų laisvės kova tapo bandymu išlikti savimi.

Šie jaunuoliai tapo centrine spektaklio ašimi. Kūrybinė komanda siekė parodyti, kaip sovietinė santvarka naikino jausmų, minčių, žodžio ir elgsenos laisvę, o šie jauni žmonės ir jų nevaržomo gyvenimo troškimas, galbūt  baimės stoka ar pernelyg didelis troškulys, budino laisvės idėjas. Būdami nepakankamai tobuli, bet pakankamai ryškūs ir drąsūs, vedini idealizmo jie tapo ne tik kalbantys bet ir veikiantys. Romo Kalantos asmenybė roko operoje užima simbolinę vietą. Tylus, gal net kažkiek depresyvus herojus, stebintis aplinką, sugeriantis į save to laiko nuotaikas, pasiryžta susideginimui, kuris paskatina kitus taikiais protestais sukilti prieš tarybų valdžią.

Romas Kalanta – VDU Muzikos akademijos alumnas Martynas Beinaris (prof. V. Prudnikovo kl,)

Operos kūrėjai ir statytojai:
Siužetas – Goda Simonaitytė
Dainų tekstai – Arnas Ališauskas
Orkestruotė – Jievaras Jasinskis

Muzikinis vadovas ir dirigentas Jonas Janulevičius
Režisierius Kęstutis Stasys Jakštas
Asistuojanti režisierė Viktorija Streiča
Scenografas Gintaras Makarevičius
Kostiumų ir grimo dailininkė Julija Skuratova
Šviesos dailininkas Audrius Jankauskas
Vizualizacija Gediminas Lapė
Choreografė Stefanija Nosovaitė
Chormeisterė Rasa Vaitkevičiūtė
Dirigento asistentas Mantas Jančiauskas
Roko opera „1972“ yra meninė to laikmečio išraiška, alsuojanti protesto dvasia ir jaunatviška energija bei unikalus muzikinis eksperimentas, apjungiantis dokumentiką ir fikciją, skambant šiuolaikiškai interpretuotai psichodelinio roko klasikai.

Operos atlikėjai:

Romas – Martynas Beinaris, Mantas Jankavičius
Kaladė – Rokas Laureckis, Jeronimas Milius
Kudla – Egidijus Bavikinas, Vygantas Bemovas, Gytis Murauskas
Zosė-Sofija – Gabrielė Bielskytė, Dileta Meškaitė
Lina – Marija Arutiunova, Akvilė Garbenčiūtė
Karmela – Iveta Kalkauskaitė, Karina Krysko
Radistas – Gintaras Petraška, Martynas Stankevičius
Mokytoja – Kristina Siurbytė, Rūta Zaikauskaitė,
KGB Tardytojas, pulkininkas – Raimondas Baranauskas, Jonas Lamauskas
Spekuliantas – Faustas Januška, Evaldas Kondrackis
Šeimininkas – Gediminas Maciulevičius, Žanas Voronovas

Žydas Traubas – Giedrius Prunskus, Žygimantas Galinis
Laisvė – Gabrielė Bukinė, Ingrida Kažemėkaitė

Milicininkai/ tardytojų padėjėjai/KGB parankiniai –
Kęstutis Alčauskis, Kazimieras Ivanovas, Gintaras Petraška, Modestas Sireikis

Repeticija. Visos nuotraukos D. Rimeikio.

Roko opera „1972“ atskleidžia to laiko dvasią daug tiksliau nei kai kurie kino filmai – LRyto straipsnyje rašė Justina Paltanavičiūtė.

Iš pažiūros, muzika ir politika neturi nieko bendra. Tačiau pažvelgus giliau, muzikos ir politikos sąsajų esti visai nemažai. Kai prieš penkis dešimtmečius devyniolikmetis Romas Kalanta apsipylė benzinu ir užsiliepsnojęs sušuko „Laisvę Lietuvai!“, po jo laidotuvių vykusiuose antisovietiniuose protestuose minia skandavo „Laisvę Lietuvai!“ ir „Laisvę hipiams!“.

Iš Vakarų nelegaliai sklidusi roko muzika tapo svarbia 8-ojo dešimtmečio jaunimo saviraiškos laisvės ir pasipriešinimo sovietiniam režimui forma. Lietuvišką jaunimą ypač sudomino kontraversiškai vertinta Andrew Lloydo Webberio roko opera „Jesus Christ Superstar“, kuri lietuvišką sceną, nors ir kiek improvizuotą bei nelegalią, pasiekė anksčiau nei kitose Europos šalyse. Nors šiandien Lietuvos teatro scenos neriboja sovietinė cenzūra, roko operos žanras joje užima ypatingą vietą, nes dažnam žiūrovui vis dar primena apie 8-ajame dešimtmetyje vyravusią laisvės troškimo ir maišto dvasią. Ne itin jauki, bet nostalgiška 1972-ųjų atmosfera ir joje besivystę įvykiai tapo inspiracija kompozitoriui Kiprui Mašanauskui ir libreto autoriams Godai Simonaitytei bei Arnui Ališauskui, kurių roko operos „1972“ premjera įvyks simboliškoje vietoje simbolišku laiku – gegužės 14-ąją, Kauno miesto sode įsikūrusiame Kauno valstybiniame muzikiniame teatre. .

Spektaklio režisierius Kęstutis Jakštas ir dramaturgė Goda Simonaitytė kūrybiniame procese žinių ir inspiracijų sėmėsi iš įvairios dokumentinės 8-ojo dešimtmečio medžiagos. Dalindamiesi įspūdžiais, kūrėjai sako, jog žiūrovas roko operoje „1972“ išvys ne tik niūrias kovas už nepriklausomybę menančius atributus, bet ir atpažins džiaugsmingus paaugliško gyvenimo momentus. „Ši istorija yra apie tuometinio jaunimo chebrą – apie hipius ir bitlininkus, kurių elgsena bei išvaizda tuometiniame kontekste buvo laisva ir iššaukianti, tad sovietų valdžios buvo interpretuojama kaip antitarybinė veikla“, – pasakojo libreto bendraautorė G. Simonaitytė. Pasak jos, tokie žmonės buvo atsvara sovietinės valdžios draudimams.

Romas Kalanta buvo teisus, kai tikėjo, kad Lietuva bus laisva ir dėl to aukojosi. Roko operos kūrėjai nesistengė kurti herojiško Romo Kalantos paveikslo – čia jis vaizduojamas kaip melancholiškas devyniolikmetis, kurio veiksmai išjudino visuomenę ir inspiravo vėlesnius politinius įvykius. Centrine istorijos ašimi buvo pasirinkta mažiau žinoma, tačiau kovose už laisvę ne mažiau svarbi Vytauto Kaladės asmenybė. Šį vaidmenį kuriantis Jeronimas Milius pasakojo, jog scenoje persikūnyti į atitikmenis realybėje turinčius personažus yra įdomu, tačiau informacijos apie juos nėra išlikę daug, tad laisvės interpretacijai tikrai lieka. „Dokumentiškai atkurti šių personažų mes nelabai galime, tad leidžiame sau juos interpretuoti savaip, norime parodyti jų žmogiškąsias puses. Vytautas Kaladė 1972-aisiais buvo jaunas žmogus, kuris linksminosi, svajojo, kūrė. Man, kaip atlikėjui, svarbu perteikti, kaip jis tai galėjo daryti 8-ojo dešimtmečio kontekste“, – sakė J. Milius. Anot atlikėjo, roko operoje atvaizduojami įvykiai žiūrovui pateikiami kaip Vytauto Kaladės prisiminimai, tad jam teko ypatinga užduotis – tapti ir istorijos pasakotoju, ir jos dalyviu.

Kudla – Gytis Murauskas, VDU Muzikos akademijos 2M Magistras (prof. S. Martinaitytės kl.)

Kaladė – Jeronimas Milius

Roko opera „1972“ yra meno kūrinys, kurio nereikėtų vertinti kaip dokumentikos. Vis tik libreto bendraautorė G. Simonaitytė sako, jog šis kūrinys yra labai stiprus priminimas apie laisvą Lietuvą ir mūsų istoriją. „Tokių priminimų labai reikia, nes kartais sudėtingas situacijas ir žmones pamirštame labai lengvai – priprantame prie geresnio gyvenimo, neįvertiname, kokiu keliu jis buvo pasiektas“, – sako ji. Tad roko opera „1972“ ne tik atkurs Lietuvai svarbius įvykius, tapusius reikšmingu įkvėpimu kovoje už laisvę, bet ir primins, jog net ir mažiausias politiškas žmogaus veiksmas gali atnešti svarbų pokytį.

Pagrindinius vaidmenis kūrė ir VDU Muzikos akademijos studentai, dėstytojai ir alumnai.

Mokytoja Rūta Zaikauskaitė – VDU alumnė (prof. S. Martinaitytės kl.)

Žydas Traubas – VDU Muzikos akademijos docentas Giedrius Prunskus, Romas Kalanta – Mantas Jankavičius.

Zosė-Sofija – VDU Muzikos akademijos alumnė Gabrielė Bielskytė (doc. B. Sodaitytės kl.)

Mokytoja – Kristina Siurbytė, VDU Muzikos akademijos alumnė (prof. S. Martinaitytės kl.)

Šeimininkas – VDU Muzikos akademijos lektorius Gediminas Maciulevičius

Lina – VDU Muzikos akademijos alumnė Marija Arutiunova (doc. B. Sodaitytės kl.)

Kaladė – Jeronimas Milius, Laisvė – VDU Muzikos akademijos prof. S. Martinaitytės asistentė

Kudla – Vygandas Bemovas, VDU Muzikos akademijos studentas (doc. B. Sodaitytės kl.)

Kudla – VDU Muzikos akademijos docentas Egidijus Bavikinas, radistas – VDU Muzikos akademijos 2M studentas Martynas Stankevičius (doc. D. Vėbros kl.); Karmela – VDU Muzikos akademijos alumnė – Iveta Kalkauskaitė (doc. B. Sodaitytės kl.)

Lina – VDU Muzikos akademijos alumnė Akvilė Gerbenčiūtė (doc. S. Garbatavičiūtės kl.)

Kviečiame į koncertą „Kultūriniai tiltai – Lietuva-Italija”

Prof. Roberto Todini (Itlaija) meistriškumo kursai saksofonistams

Kviečiame į magistrantūros baigiamąjį egzaminą Atlikimo meno (miuziklo) studijų programa

Gegužės 9 – 13 dienomis vyko trimito meistriškumo kursai, kuriuos vedė Antonio Caretta, Jorge Javier Giner Gutiérrez ir Nerijus Jakštonis

Gegužės 9 – 13 dienomis vyko trimito meistriškumo kursai, kuriuos vedė Antonio Caretta, Jorge Javier Giner Gutiérrez ir Nerijus Jakštonis. Projektą vainikavo 25 trimitininkų koncertas. Tai pirmas trimitininkų Erasmus BIP projektas Europoje. Dėkojame už organizaciją:

Conservatorio Umberto Giordamo (Foggia) administracijai;

Conservatorio superior Andrés de Vandelvira (Jaén) administracijai;

Vytauto Didžiojo Universiteto Muzikos akademijos administracijai;

Ir šio nuostabaus projekto dalyviams.

https://youtu.be/33d2blk74Rs

Lietuvos universiteto šimtmetis su „Išdykėle Marietta“

2022-05-13 Aušra Strazdaitė-Ziberkienė, muzikologė

Muzikos akademijos studentų energija, įsitraukimas į vaidmenis kompensavo teatro pastatymui įprastos, pasakojimo foną kuriančios scenografijos stygių..Laimučio Brundzos nuotr..

Tikriausiai niekas nesiginčys, kad Lietuvos valstybingumo ir aukštojo mokslo raida ypač susijusi su operos menu.

1906 m. Vilniuje buvo pastatyta pirmoji lietuviška opera – Miko Petrausko „Birutė“, 1920 m. Kaune – Lietuvos valstybės operos tradiciją pradėjusi Giuseppe’s Verdi „Traviata“. Jas abi sujungė Kipras Petrauskas, pirmoje operoje atlikęs nedidelę Birutės brolio partiją, antroje – pagrindinę tenoro, Alfredo, partiją. Sėkmingas pasirodymas pirmoje operoje jam padėjo išvykti studijuoti į Imperijos sostinės Sankt Peterburgo konservatoriją, toliau – pasirodymai studentiškuose spektakliuose, debiutas Maskvoje ir darbas Peterburgo Marijos teatre, o Pirmosios Lietuvos Respublikos laikais – karjeros viršūnė ir gastrolės Europoje ir Pietų Amerikoje. Kuo tai susiję su tarptautiniu projektu – Lietuvos universiteto 100-mečiui skirta Victoro Herberto opera „Išdykėlė Marietta“? Pirmiausia tuo, kad, norint pasiekti aukštumų, reikia nuo ko nors pradėti, arba tuo, kad ir K.Petrauskas kažkada buvo studentas.

Legendinė operetė „Išdykėlė Marietta“ („Naughty Marietta“) – JAV kompozitoriaus, violončelininko ir dirigento Victoro Herberto (1859–1924) viena iš 43 operečių, pirmą kartą pastatyta 1910 m. JAV ir sėkmingai vaidinta Brodvėjaus ir Niujorko teatre, vertinta kaip didžiausias V.Herberto pasiekimas. Buvo leidžiamos operetės muzikos gaidos ir plokštelės, 1935 m. ir 1955 m. sukurti muzikiniai filmai. „Išdykėlė Marietta“ – operetė apie stipraus charakterio moterį, ir tai nenuostabu, nes jos libreto autorė – JAV dramaturgė, dainų tekstų ir libretų autorė Rida Johnson Young (1875–1926), ir, reikia pripažinti, moters protas, žodis, pasirinkimas nuolatos pabrėžiamas veiksmo posūkiuose.

Operetės siužetas nesenstantis – meilė nugali viską, tačiau dėl to reikia kovoti, o ne daryti tai, ko tikisi kiti. Kartu joje yra visko, ko reikia: arijų, duetų, ansamblių, žygiavimų ir šokių, persirengimų, ginklų, marionečių ir makaronų. Spektaklio pradžioje pasijutau taip, tarsi būtų Karibų piratų laikai, nes iš revoliucijos apimtos Prancūzijos su kraičio skrynelėmis plaukė nuotakos, su pinigais negalinčios išsiskirti net pirato akivaizdoje – nes kaipgi jos paskui ištekės? Tuomet – kareiviai, Naujasis Orleanas, gubernatorius, čigonė, laisvalaikiu pirataujantis gubernatoriaus sūnus, marionečių teatrą turintys italai, savęs ir meilės paieškos – viskas dera tarpusavyje.

Mariettos vaidmuo atskleidžiamas nuo pat operetės pradžių – užpuolus piratams, ji nepraranda drąsos ir šalto proto, atvykusi į Naująjį Orleaną kovoja už save ir, regis, įspeista į kampą, sugeba sutvarkyti ne tik savo, bet ir kitų gyvenimus. Tačiau nenustodama galvoti Marietta kartu ieško to, kuris sugebės pabaigti jos sapnų melodiją, nes tik su juo bus laiminga. Žiūrėjau į juos ir tarsi mačiau jaunus kiprus petrauskus, adeles galaunienes, antanus kučingius, atsakingai ir su didžiuliu pasimėgavimu darančius viską, ko ėmėsi.

Plėtojantis operetės veiksmui herojai keičiasi, įgyja išminties – pradžioje aštraus liežuvio moters bijantis Kapitonas Dickas ir net neplanuojanti įsimylėti Marietta naiviai pasižada būti tik draugais, čigonę mylintis ir dovanomis ją apipilantis gubernatoriaus sūnus ir piratas Etienas nesiryžta apie tai pasakyti tėvui, seržantas Simonas ieško gyvenimo prasmės, o pabaigoje visi randa savo vietą po saule. Ir tik Mamma Lucia beveik visada yra patenkinta gyvenimu – juk ji gamina tokį puikų makaronų padažą!

Smagiai suskamba ir operetės sukūrimo laikotarpio (o dar ir šių laikų?) momentas: jeigu kas nors – visada galima pabėgti (be abejo, su pinigais) į Pietų Ameriką ir ten gyventi ant jūros kranto.

Kūrybinis polėkis.

Metas iš istorinių kontekstų grįžti į Kauną, kur Kauno valstybinėje filharmonijoje gegužės 8-ąją šią operetę parodė VDU Muzikos akademijos studentai.

Profesionalai – režisierius iš Didžiosios Britanijos Michaelas Woodwoodas, muzikos vadovė prof. Sabina Martinaitytė, projekto vadovė prof. Audronė Eitmanavičiūtė, koncertmeisterė Kotryna Kaklauskaitė. Dailininkų, kostiumų dizainerių, kaip ir orkestro ar dirigento, čia nebuvo. Charizmatiškieji profesorių S.Martinaitytės ir A.Eitmanavičiūtės auklėtiniai per tris intensyvaus darbo savaites ne tik sukūrė vaidmenis, bet ir pasirūpino konceptualia (lietuviškai – kuklia) scenografija (šaltinio neminėsiu, nes tai būtų reklama) ir minimaliais garso efektais.

Buvo nepaprastai malonu matyti, kaip būsimosios operos žvaigždės parengė ir jaunatviška energija užpildė sceną, spėdami persikūnyti į įvairius vaidmenis, pakeisti scenografiją, po spektaklio atskubėti apkabinti profesorių (nenuostabu, juk dauguma jų – studentai) ir kruopščiai sutvarkyti rekvizitą. Žiūrėjau į juos ir  tarsi mačiau jaunus kiprus petrauskus, adeles galaunienes, antanus kučingius, atsakingai ir su didžiuliu pasimėgavimu darančius viską, ko ėmėsi, ir profesorių akių šviesą ir šilumą stebint taip greitai augantį jaunimą.

Išdykėlės, tiksliau, drąsios, valingos, valiūkiškos ir švelnios Mariettos sudėtingą, iššūkių kupiną partiją puikiai atliko Ugnė Matukaitytė.

Itin žavus buvo kilnus ir gudragalvis Kapitonas Dickas – Gytis Murauskas.

Klastingojo Etieno Grandeto, o kartu ir pirato Jeano Lafito vaidmenį puikiai atliko Rokas Jasikas.

Smagiai Seržanto Simono vaidmenį suvaidino Marius Bytautas. Tiesiog daugiaveidė buvo puikioji Vita Džiulna, atlikusi Čigonės Adah vaidmenį, o Emilija Bagdonaitė nuostabiai tiko lengvabūdės Lizettės vaidmeniui.

Puikiai atsiskleidė Paulius Katiliavas, gavęs kažin kur darbus atidėliojančio Gubernatoriaus Grandeto vaidmenį.

Dabar pagyrimai skrenda profesionalams, nes operetėje, kurioje ir kalbama, ir dainuojama, savo vietą rado tiek studijas baigę ir baigiantys studentai, tiek pradedantys. Noriu pagirti nedidelius, tačiau gražius vaidmenis atlikusias aukštuomenės damas Melanie – Violetą Šimoliūnaitę ir Ninette – Vasarę Gritėnaitę-Bytautienę, Rodolfo – Kristupą Baužą, o labiausiai – kerinčiąją Mammą Lucią – Ievą Vaivadaitę.

Ir reikia nepamiršti, kad prireikus visos merginos buvo nuotakomis, o visi vaikinai – kareiviais, o visi kartu – baliaus svečiais.

Neįkainojama patirtis

„Išdykėlė Marietta“ – jau antras VDU Muzikos akademijos ir režisieriaus M.Woodwoodo projektas. Pirmasis – Wolfgango Amadeus Mozarto „Figaro vedybos“ – dalyvavo keturiuose tarptautiniuose muzikos festivaliuose Lietuvoje ir buvo parodytas Londono Kenetho More’o teatre.

Tokių vadinamųjų kišeninių spektaklių pradžia buvo prof. A.Eitmanavičiūtės režisuota Franzo Leharo operetė „Linksmoji našlė“, įvairiuose Lietuvos miestuose parodyta beveik 20 kartų. Dar vienas projektas – Miko Petrausko opera „Eglė žalčių karalienė“, kurios spektaklius nutraukė pandemija. Tokie pastatymai yra puiki patirtis jaunimui, kurie ne tik dainuoja, bet ir kuria vaidmenis, patys ieško dekoracijų, jas gamina. Svarbu pastebėti, kad šiuose spektakliuose dalyvauja ne tik vis dar studijuojantys studentai, bet ir VDU Muzikos akademijos absolventai. Taip operoje „Figaro vedybos“ grafo Almavivos vaidmenį atliko Andrius Apšega ir Rytis Janilionis. „Išdykėlėje Mariettoje“ Kapitono Dicko vaidmenį atlieka ne tik Gytis Murauskas, bet ir Jurgis Jarašius.

Reikia pripažinti, kad tokie pastatymai yra puiki patirtis jaunimui, kurie ne tik dainuoja, tačiau ir kuria vaidmenis, patys ieško dekoracijų, jas gamina, kolektyviai aptaria aprangos klausimus ir kitas detales. Kaip tikrame teatre stato spektaklį ir susipažįsta su visomis šios srities smulkmenomis – kaip kažkada jaunasis K.Petrauskas.

Ar galėtų būti geriau? Galėtų būti puošnių ir turtingų dekoracijų, konceptualių, daugiareikšmių kostiumų, džiuginančių akis ir grasinančių paskandinti smagų operetės turinį. Tačiau aš kuo puikiausiai mačiau audringą jūrą, kraičio skryneles, kaukių balių Naujojo Orleano gubernatoriaus rūmuose, beveik užuodžiau Mammos Liucijos makaronų padažo kvapą ir net patikėjau ginkluotu nedorėliu Etjenu. Tam juk ir yra teatras!

Man nuostabiai tiko fortepijono skambėjimas, o ypač tai, kad kai nusilenkė solistai, koncertmeisterė K.Kaklauskaitė buvo pagarbiai palydėta į scenos centrą nusilenkti – kaip teatre palydimas dirigentas. Ir, beje, būtent dirigentas ir (bent jau) nedidelis orkestras / ansamblis / kvartetas čia būtų puikiai tikęs. Galbūt net ne sėdintis oriai šone, o plaukiantis audringa jūra su būsimomis nuotakomis iš Prancūzijos arba su piratais, žygiuojantis su narsiais kareiviais, akompanuojantis marionečių spektakliui ir tik tada oriai grojantis gubernatoriaus rūmuose. Juk Muzikos akademijoje tikriausiai atsirastų jaunų dirigentų, aranžuotojų ir muzikantų? O universitete – būsimų ar svajojančių jais tapti spektaklių režisierių, šviesos režisierių, dailininkų, scenografų, kostiumų dizainerių? Tačiau net ir be viso to aš su malonumu dar kartą mielai pasižiūrėsiu „Išdykėlę Mariettą“. Kviečiu ir jus. Išduosiu paslaptį: šis visomis prasmėmis greitai augantis ir tobulėjantis jaunimas nuolat koncertuoja Kauno miesto muziejaus Miko ir Kipro Petrauskų namuose, tad būtinai sekite muziejaus reklamą.

Skaityti daugiau: https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/menas-ir-pramogos/lietuvos-universiteto-simtmetis-su-isdykele-marietta-1077872

Kviečiame paklausyti VDU muzikos akademijos džiazo katedros ansamblių egzamino – koncerto