Tarptautinio V. Bacevičiaus pianistų konkurso olimpe: kompozitorius Tomas Kutavičius
Baigėsi tarptautinis Vytauto Bacevičiaus (1905–1970) pianistų konkursas, skirtas kompozitoriaus ir pianisto 120-osioms gimimo metinėms. Konkursas vyko rugsėjo 11-14 dienomis, Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje ir Kauno valstybinėje filharmonijoje. Po III konkurso turo paaiškėjo prizinių vietų laureatai. Tai – Viktoras Orestas Vagusevičius (Lietuva) – I vieta, Joe Howson (Jungtinė Karalystė) – II vieta, Milda Marija Kiškūnaitė (Lietuva) – III vieta ir Borim Kang (Pietų Korėja) – IV vieta. Konkurso finalas vyko Kauno valstybinėje filharmonijoje, kurioje konkurso dalyviai muzikavo su Kauno miesto simfoniniu orkestru (vyriausiasis dirigentas Constantine Orbelian), diriguojant maestro Martynui Staškui. Laureatai grojo XX ir XXI amžiaus kompozitorių George‘o Gershwino, Maurice‘o Ravelio ir Tomo Kutavičiaus fortepijoninius koncertus.
Janina Stankevičienė pakalbino šio konkurso laureatą – kompozitorių Tomą Kutavičių, savo kūriniu prisidėjusiu prie pianisto Viktoro Oresto Vagusevičiaus kelionės į olimpą.
***
Praėjo daugiau kaip dešimtmetis nuo aktualiosios muzikos festivalio „Gaida“, kuomet 2013 metais suskambėjo „Theia mania“ („Dieviškas šėlas“). Tuomet premjerą interpretavo pianistas Daumantas Kirilauskas ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir dirigentas Gintaras Rinkevičius), o kūrinį dirigavo Martinš Ozolinš. Kaip dabar ir tada išgirdai savo kūrinį? Ne paslaptis – tokio žanro kūriniui suskambėti gyvai tenka ne dažnai.
Labai džiaugiuosi, esu laimingas. Fantastika, kad tai atsitiko Vytauto Bacevičiaus konkurso kontekste. Ir pirmas konkursas, ir pirma premija. Sutapimas, apie kurį net nedrįsau svajoti. Jaučiausi pakiliai ir už jauną žmogų, ir už kūrinį. Mano kūrinys atsidūrė tarp Gershwino, Ravelio. Pajutau ir išgirdau Viktoro Oresto savitą atlikimo stilių ir muzikavimo manierą – gaivališką, kupiną energijos. Žinoma, verta paminėti ir Kauno miesto simfoninio orkestro bei jam programą dirigavusio maestro Martyno Staškaus mostą – emocionalų ir tikslų.
Kokių savybių reikia Tavo kūrinio atlikėjui, o gal užtenka tiesiog turėti gerus pianistinius įgūdžius?
Tik įgūdžių nepakanka. Kūrinys yra sudėtingas, nuo pradžios iki pabaigos panardintas įtampoje, koncentruotas laike, reikalinga ritmo su orkestru darna. Kryptelėjimas į šoną ir jau išleki iš orbitos negrįžtamai. Todėl šio kūrinio paslaptis ir užduotis solistui – susikaupimas ir šalti nervai, branda ir šiuolaikinės muzikos interpretacijos bagažas. Ir kaip visa tai sujungiant minėtas savybes gauti dar ir emocionalų, spalvingą rezultatą? Be galo buvo smagu jausti ir girdėti, kad jaunajam pianistui džiazo, improvizacijos laukas yra savas, kad nebijo rizikuoti pasirinkdamas iššūkius, nes šis kūrinys konkursui – tai kaip šoktelėjimas į ugnį.
Kaip matote klasikinio koncerto fortepijonui perspektyvą?
Laikas trumpėja, todėl šio žanro kūriniai tampa labiau koncentruoti laike. Vadinasi per trumpesnį laiką reikia pasakyti tiek pat, kiek buvo pasakoma anksčiau per tris koncerto dalis. Laiko pojūtis jau yra kitas. Jaučiu, kad žanras gyvuos ir jį stimuliuos eksperimentų ir muzikinių nuotykių alkstantys pianistai. Tikrai rasis talentingų žmonių, jie ieškos neatrastų, naujų žemių. Kai kam nauji iššūkiai reikalingi kaip adrenalinas, kaip ypatinga šviesa nuvilnijantis blyksnis, paslaptis. Jie pridengia įsigalėjusius pakartojimus, trafaretus, pasirinkimų ir interpretacijų standartus.
Dėkui už pokalbį!
Lietuvos muzikos antena
Kviečiame į Europos kalbų dienos koncertą, kurį dovanoja VDU Užsienio kalbų institutas ir Muzikos Akademija, rugsėjo 26 d. 11 val. VDU Didžiojoje salėje
Europos kalbų dienos proga, Vytauto Didžiojo universiteto Užsienio kalbų institutas ir Muzikos Akademija dovanoja bendruomenei ir universiteto svečiams daugiakalbį koncertą, kuriame dainos skambės net 12 kalbų.
Prisijunkite prie mūsų rugsėjo 26 d. 11 val. VDU Didžiojoje salėje ir švęskime Europos kalbų dieną kartu!
Muzika tarp gėlių
2025 metų rugsėjo 21 dieną Aleksoto bendruomenė susirinko į jubiliejinę, jau 25-ąją šventę „Mylim savo Aleksotą“. Ši diena tapo gyvu liudijimu, kad bendrystė, kultūra ir atmintis gali sukurti erdvę, kurioje susitinka praeitis, dabartis ir ateities viltys. Šventėje dalyvavo ne tik profesionalūs atlikėjai, bet ir vietos kolektyvai, mokyklos, šokių klubai, senjorai ir vaikai – visi, kuriems Aleksotas yra daugiau nei vieta žemėlapyje. Tai erdvė, kurioje muzika tampa bendryste, o menas – tiltu tarp kartų, tarp institucijų ir tarp žmonių. Šventėje dalyvavo gausus būrys kolektyvų ir atlikėjų, atspindinčių įvairias miesto ir regiono bendruomenes. Skambėjo Karinių oro pajėgų orkestro muzika, šoko Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos ir Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos mokiniai, linijinių šokių ritmu džiugino klubai „Diva Dance“, „Audringa“ ir „Vėjūnė“. Vaikų balsai ir judesiai iš Tirkiliškių pradinės mokyklos–darželio priminė šventės švelnumą, o liaudiškos muzikos ansamblis „Svirbė“ kvietė prisiminti šaknis. Istorinių šokių ir teatro studija „Il Ballo Della Luna“ įnešė renesanso dvasios, o aktorius ir dainininkas Marius Jampolskis – sceninį žavesį.
VDU Muzikos akademijos studentai, tarptautinių konkursų laureatai – Mykolas Mikšys, Kristupas Laucius, Liepa Dabriškaitė, Ieva Vaivadaitė, Paulius Katiliavas – dovanojo profesionalius pasirodymus, lydimi pianistės profesorės Audronės Eitmanavičiūtės.
Šventėje dalyvavo ir garbingi svečiai – bendruomenių lyderiai, Seimo nariai, kultūros puoselėtojai. Jie sveikino susirinkusius, dalijosi padėkomis ir žodžiais, kurie priminė, kad bendruomenė – tai ne tik žmonės, bet ir jų ryšiai, istorijos, rūpestis vieni kitais. Tai – Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos pirmininkė Eglė Juozapavičienė, LR Seimo kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas Vytautas Juozapaitis, LR Seimo narys Audrius Radvilavičius, LR Seimo narys Robertas Kaunas, LR Seimo narys Šarūnas Šukevičius, Aleksoto bendruomenės centro valdybos pirmininkė Steputė Račkauskienė ir kt.
LR Seimo Kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas Vytautas Juozapaitis apdovanojo VDU Muzikos akademijos prof. Sabiną Martinaitytę padėka „Už profesionalius studentus atlikėjus, daugelį metų puošiančius Aleksoto šventes“,
o profesorę Audronė Eitmanavičiūtę „Už ilgametę pagalbą rengiant Aleksoto šventes ir aktyvų dalyvavimą Kauno bendruomeninių organizacijų iniciatyvose“.
Šventė vyko VDU Botanikos sode, paskutinę saulėtą rudens dieną, kai gamta dar kvėpavo vasaros prisiminimais. Tarp žydinčių gėlynų ir švelnaus vėjo šurmulio Aleksotas šventė save – kaip vietą, kurioje gyvena žmonės, mylintys savo kraštą, puoselėjantys kultūrą ir kuriantys ateitį kartu.
Muzika, skambėjusi tarp gėlių – tai ne tik šventės pavadinimas, bet ir metafora: apie tai, kaip kultūra įsišaknija, kaip ji žydi ten, kur ją puoselėja ne tik akademijos, bet ir bendruomenės rankos. Tai kvietimas girdėti vieni kitus – ne tik per mikrofoną, bet ir per tylą tarp natų.
Muzikos akademijos partnerystės docento Vilmanto Kaliūno meninė veikla Lietuvoje ir užsienyje 2025-2026 m.
Muzikos akademijos Dainavimo katedros lektorius solistas Kostas Smoriginas apdovanotas Kultūros ministerijos garbės ženklu
Cantare e Sognare – tarptautinės VDU muzikos bendruomenės šventė
2025 m. rugsėjo 18 d. pilnutėlėje VDU Didžiojoje auloje publika klausėsi italų kompozitorių instrumentinių ir vokalinių kūrinių. Koncertas „Cantare e Sognare“ buvo Kauno miesto savivaldybės organizuojamos teminės savaitės „Atrask Italiją Kaune“ dalis, kviečianti miestiečius pažinti Italijos kultūrą per muziką, meną, kiną ir kulinariją.
Į sceną publikos vertinimui žengė VDU Muzikos akademijos profesorių Sabinos Martinaitytės ir Audronės Eitmanavičiūtės studentai: Paulius Katiliavas, Emilija Bagdonaitė, Ugnė Stražnickaitė ir Mykolas Mikšys. Jiems talkino Gabrielė Lekaitė, Liepa Dabriškaitė, Ieva Vaivadaitė ir Kristupas Laucius. Jaunieji atlikėjai pristatė įvairius italų kompozitorių kūrinius – nuo lyrinių arijų iki temperamentingų duetų. Publiką prikaustė kupini nuoširdumo, muzikinio jautrumo ir sceninio žavesio itališkų dainų ir operų arijų atlikimai.
Publiką sužavėjo 4B studentas Arthur Grigoryan (Armėnija–Lietuva) ir akademijos alumnas Vardan Geodakyan (Armėnija–Lietuva), kurie virtuoziškai kalbino VDU Aulos pavargusį fortepijoną, suteikdami jam naują kvėpavimą.
Skambėjo ir talentingos 4B smuikininkės Fiorellos Fusco (Venesuela–Lietuva) atliekamas N. Paganini kūrinys, pelnęs audringus plojimus.
Jaunieji muzikai po savo pasirodymų ne kartą buvo kviečiami sugrįžti į sceną – publika dosniai dalijo aplodismentus, o atmosfera buvo kupina šilumos ir palaikymo.
Koncerto kulminacija tapo VDU Muzikos akademijos alumnų – prof. S. Martinaitytės ir prof. A. Eitmanavičiūtės auklėtinių – pasirodymai.
Scenoje skambėjo tarptautinį pripažinimą pelniusių solistų Andriaus Apšegos ir Gabrielės Bukinės balsai. Abu atlikėjai aktyviai koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje, o jų pasirodymai šį vakarą buvo ne tik profesionalūs, bet ir emocionaliai paveikūs. Solistus lydėjo ir koncertą vedė prof. Audronė Eitmanavičiūtė, subtiliai jungusi pasirodymus į vientisą muzikinę kelionę po italų muzikos pasaulį.
PROGRAMA
C. A. Gomes, „Ave Maria“, op. „Il Guarany“ – M. Mikšys, P. Katiliavas, G. Lekaitė, L. Dabriškaitė, U. Stražnickaitė, K. Laucius, E. Bagdonaitė, I. Vaivadaitė, A. Eitmanavičiūtė;
N. Paganini, „Cantabile“ – Fiorella Fusco, Arhur Grigoryan;
O. Respighi, „Invito alla danza“ – E. Bagdonaitė, A. Eitmanavičiūtė;
R. Carosone, „Maruzzella“ – M. Mikšys, A. Eitmanavičiūtė;
F. P. Frontini, „Lauda di suora“ – U. Stražnickaitė, A. Eitmanavičiūtė;
R. Rossini, Aria di Magnifico „Miei rampolli femminini“, op. „La cenerentola“ – P. Katiliavas, A. Eitmanavičiūtė;
F. Liszt, „Grandes études de Paganini“ No. 6 – Arthur Grigoryan;
N. Puccini, Aria di Frank, op. „Edgar“ – A. Apšega, A. Eitmanavičiūtė;
F. Cilea, Monologo di Adriana, „Ecco.. respiro a pena…“, op. Adriana Lecouvrer“ – G. Bukinė;
F. Cilea, Monologo di Michonet, „Ecco il monologo“, op. „Adriana Lecouvrer“ – A. Apšega, A. Eitmanavičiūtė;
F. Liszt, „Grandes études de Paganini“ No. 4 – Vardan Gyodakyan;
S. Gastaldoni, „Musica proibita“ – G. Bukinė, A. Eitmanavičiūtė;
L. Denza, „Funiculi, funicula“ – visi solistai, A. Eitmanavičiūtė.
Kviečiame į koncertą ir pokalbį su pianiste Guoda Gedvilaite spalio 17 d. 11 val. Muzikos akademijos koncertų salėje
Prie Muzikos akademijos kolektyvo prisijungė: muzikologas Viktoras Gerulaitis, aktorė bei režisierė Viktorija Streiča-Jakštienė ir aktorius bei režisierius Kęstutis Jakštas
Viktoras Gerulaitis – Lietuvos muzikologas, muzikos švietėjas, pedagogas, radijo ir televizijos laidų, koncertų vedėjas.
https://www.vle.lt/straipsnis/viktoras-gerulaitis/
Viktorija Streiča-Jakštienė – iš Latvijos kilusi teatro, televizijos ir kino aktorė bei režisierė.
Kęstutis Jakštas – Lietuvos aktorius ir režisierius. Taip pat užsiima renginių vedimu, reklamų garsinimu bei animacinių ir kino filmų dubliažu.
https://lt.wikipedia.org/wiki/K%C4%99stutis_Jak%C5%A1tas
Peiwen Chen (JAV) meistriškumo kursai dainininkams
Gimusi Taipėjuje, Taivane, Peiwen Chen baigė Nacionalinę meno akademiją su aukščiausiu įvertinimu ir 1990 metais atliko Ludwigo van Beethoveno Ketvirtąjį koncertą fortepijonui. 1992 metais ji įstojo į Mannes muzikos koledžą „The New School for Music“ Niujorke, kur studijavo pas Nina Svetlanovą. 1994 metais ji atliko Sergejaus Rachmaninovo „Rapsodiją Paganinio tema“ su Mannes orkestru, diriguojamu maestro Michaelo Charry. Netrukus po studijų baigimo Mannes koledže, pelniusi specialų fortepijono apdovanojimą, Peiwen Chen debiutavo Weill rečitalių salėje Carnegie Hall koncertų rūmuose 1995 metais.
Nuo to laiko ji nuolat koncertuoja kaip solistė ir kamerinės muzikos atlikėja JAV, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje ir kitose šalyse. 1998 metais ji prisijungė prie operos Fedora pastatymo, kuriame dalyvavo Plácido Domingo ir Mirella Freni, Vašingtono operoje. Nuo 1998 iki 2002 metų Peiwen Chen buvo pianistė Metropolitan Opera Guild renginiuose, tokiuose kaip „Augant su opera“. Kaip bendradarbiaujanti atlikėja ji dirbo su tokiais menininkais kaip Licia Abanese, Elly Ameling, Regina Resnik, Jon Vickers, Evelyn Lear, Diane Soviero, Deborah Voigt, Ruth Falcon, Mignon Dunn, Sherril Milnes ir Olga Peretyatko, tarp daugelio kitų.
Be to, ji daugelį sezonų dirbo pianiste Metropolitan Opera Guild, Amato Opera, New York Lyric Opera Theatre ir Regina Opera Niujorke. Peiwen Chen taip pat buvo muzikos fakulteto narė IVAI programose Virdžinijoje ir Niujorke, CVAI Kanadoje, bei dėstytoja VOICExperience Floridoje, CoOperative programoje Rider universitete ir Savannah Voice Festival.
Svarbiausi Peiwen Chen karjeros akcentai apima koncertus Vašingtone (JAV), Virdžinijoje ir Meino valstijoje, fortepijoninių duetų pasirodymus Prancūzijoje bei Johanno Sebastiano Bacho koncertų atlikimą Lietuvoje. Be to, ji dirbo kaip vokalo pedagogė ir dirigentė operų pastatymuose, tarp jų – Mozarto Der Schauspieldirektor, Menotti The Telephone, Monteverdi Incoronazione di Poppea, bei Hendelio Alcina ir Ariodante koncertinėse versijose su New York Lyric Opera. Ji taip pat atliko Černio koncertą vienam fortepijonui keturioms rankoms Moldovoje ir visą Rachmaninovo muziką dviem fortepijonams Prancūzijoje.
2017 m. pavasarį Peiwen Chen buvo oficiali pianistė konkurse Classical Singers Magazine Competition Šanchajuje. 2020 m. ji dalyvavo kaip vertinimo komisijos narė keliuose tarptautiniuose internetiniuose vokalo konkursuose Rusijoje, Kinijoje ir JAV.
Nuo 2021 m. Peiwen Chen prisijungė prie New Camerata Opera Niujorke, kur dalyvavo tiek operų, tiek koncertų pastatymuose. 2022 m. pavasarį ji atliko koncertų ciklą, skirtą visai Johanneso Brahmso kamerinei muzikai fortepijonui duetui, įskaitant Liebeslieder Walzer ir Neue Liebeslieder Walzer, kartu su Lietuvos solistais Vilniuje. 2022 m. balandį ji kartu su vyru Alexanderiu Paley Prancūzijoje pirmą kartą atliko žymaus vokiečių kompozitoriaus Thomaso Böttgerio kūrinį „Hommage à Rachmaninoff für 2 Klaviere“. Tų pačių metų rugpjūtį ji prisijungė prie Savannah Voice Festival Menotti operos Medium pastatyme.
2022–2023 metų sezonu Peiwen Chen įrašė visas Camille Saint-Saënso simfonijas fortepijonui duetui – leidyba numatyta netrukus. Be to, ji dirbo kaip repeticijų pianistė tokiuose pastatymuose kaip Maurice’o Ravelio L’Heure Espagnole, Lili Boulanger Faust et Hélène ir Mozarto Don Giovanni.
Peiwen Chen yra dėstytoja Mannes School of Music ir Cali School of Music Montclair universitete.
2025 m. rugsėjo 16 d. Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos Koncertų salėje vyko išskirtinis edukacinis renginys – meistriškumo kursai, kuriuos vedė JAV pianistė, pedagogė ir tarptautinių operos projektų dalyvė Peiwen Chen. Kursai buvo skirti jauniesiems dainininkams, siekiantiems gilinti vokalinės interpretacijos, technikos ir sceninio bendradarbiavimo įgūdžius.
Peiwen Chen, turinti ilgametę patirtį dirbant su pasaulinio garso solistais ir operos trupėmis, dalijosi ne tik techniniais patarimais, bet ir subtiliomis įžvalgomis apie muzikos dramaturgiją, kalbos niuansus bei emocinį ryšį tarp dainininko ir pianisto. Kursų metu ypatingas dėmesys buvo skiriamas vokalinės frazės formavimui, artikuliacijai ir stiliaus pajautai atliekant įvairių epochų repertuarą.
Kursuose aktyviai dalyvavo šie VDU Muzikos akademijos studentai:
Prof. Sabinos Martinaitytės ir prof. Audronės Eitmanavičiūtės studentai: 2B: Mykolas Mikšys,
3B: Liepa Dabriškaitė, 4B: Ugnė Stražnickaitė, 1M: Ieva Vaivadaitė, 2M: Paulius Katiliavas.
Lekt. Gabrielės Bukinės studentė: 3B: Deimantė Bačiulytė
Lekt. Gabrielės Kuzmickaitės-Žukauskienės studentė: 2M: Emilija Bagdonaitė
Doc. Egidijaus Bavikino studentas: 3B: Edgaras Arlauskas
Kursų dalyviai džiaugėsi galimybe dirbti su tokio lygio pedagoge, o kursų atmosfera buvo kupina kūrybinės energijos ir profesionalumo. „Tai buvo ne tik pamoka, bet ir muzikinis dialogas – jautėme, kad esame ne studentai, o scenos partneriai,“ – dalijosi įspūdžiais viena iš dalyvių.
Peiwen Chen pabrėžė, kad Lietuvos jaunieji dainininkai pasižymi stipriu meniniu potencialu ir gebėjimu greitai įsisavinti sudėtingą medžiagą. Kursų pabaigoje skambėjo padėkos žodžiai ir viltys dėl tolimesnio bendradarbiavimo.
„Auksinio narvelio“ drama: Lietuvoje ir Estijoje pirmą kartą pristatyta opera „Adriana Lekuvrer“
2025 m. rugsėjo 11 d. Kauno valstybinis muzikinis teatras pradėjo 86-ąjį sezoną išskirtine premjera – pirmą kartą Lietuvoje pristatyta italų kompozitoriaus Francesco Cilea opera Adriana Lekuvrer. Tai bendras Kauno teatro ir Estijos operos festivalio „PromFest“ projektas, tęsiantis ilgametę kūrybinę partnerystę tarp šių dviejų institucijų.
Adriana Lekuvrer – tai dviejų dalių, keturių veiksmų opera, pasakojanti apie garsios XVIII a. prancūzų aktorės Adrienne Lecouvreur gyvenimą. Jos talentas ir grožis žavi publiką, tačiau kelia pavydą konkurentams. Įsimylėjusi Saksonijos grafą Mauricijų, Adriana tampa tragiško meilės trikampio dalimi, kur lemties giją rezga Bujono princesė. Opera paremta tikrais įvykiais – Adrienne buvo viena pirmųjų aktorių, scenoje kalbėjusių natūraliai, o ne deklamuojančiu stiliumi, kas tuo metu buvo revoliucinis pokytis. Jos mirtis 1730 m. – galimai nunuodijus – iki šiol išlieka paslaptinga ir įkvėpė ne vieną meninį kūrinį.
Režisierė Marta Aliide Jakovski spektaklį pastatė remdamasi „teatro teatre“ koncepcija, kurioje trinama riba tarp tikrovės ir iliuzijos. Vizualinis spektaklio simbolis – auksinis narvelis, atspindintis Adrianos vidinį konfliktą tarp išorinio blizgesio ir vidinio trapumo. Scenografas ir kostiumų dailininkas Madis Nurms sukūrė estetiką, primenančią 9-ojo dešimtmečio televizijos dramas, o muzikinis vadovas Erki Pehk kartu su teatro orkestru perteikė subtilią ir emocijomis pulsuojančią partitūrą.
Pagrindinį Adrianos vaidmenį atliko Gabrielė Bukinė – tarptautinių konkursų laureatė, Auksinio scenos kryžiaus laimėtoja, VDU Muzikos akademijos alumna ir lektorė. Jos vokalo meistriškumas, aktorinis jautrumas ir sceninė charizma pelnė audringus aplodismentus.
Gabrielės Bukinės pasirodymas operoje Adriana Lekuvrer buvo ne tik jos asmeninis triumfas, bet ir jos mokytojų – prof. Sabinos Martinaitytės ir prof. Audronės Eitmanavičiūtės – darbo vaisius. Abi pedagogės, ilgus metus ugdžiusios Gabrielę VDU Muzikos akademijoje, prisidėjo prie jos vokalinio meistriškumo ir sceninio jautrumo formavimo.
Michonnet personažą subtiliai įkūnijo lenkų baritonas Adrian Janus.
Mauricijaus vaidmenį kūrė rumunų tenoras Eusebiu Huțan,
Po spektaklio žiūrovai dalijosi įspūdžiais, pabrėždami ne tik muzikos grožį, bet ir psichologinį gylį. „Tai buvo ne tik opera – tai buvo emocinis išgyvenimas. Gabrielės balsas tiesiog pervėrė širdį,“ – sakė viena žiūrovė. Kitas lankytojas pridūrė: „Vizualiai spektaklis buvo stulbinantis. Tas narvelis scenoje – tikras metaforos šedevras.“
Lietuvos kultūros žiniasklaida palankiai įvertino premjerą. Portalas Kauno diena pabrėžė, kad „KVMT scenoje atgimė tikroji aktorės Adrienne Lecouvreur istorija – jautriai, vizualiai ir muzikaliai“. Delfi straipsnyje akcentuota Gabrielės Bukinės lyderystė ir tai, kad „opera Lietuvoje įgavo naują kvėpavimą“.
Kauno publika spektaklį sutiko ovacijomis, o kūrybinė komanda džiaugėsi pavykus perteikti ne tik muzikinį grožį, bet ir gilią emocinę operos prasmę. Po premjeros Lietuvoje trupė išvyko į gastroles Estijoje, kur Adriana Lekuvrer buvo pristatyta Pernu miesto „Endla“ teatre rugsėjo 14 ir 16 dienomis.
Operos kūrybinė komanda:
Muzikinis vadovas ir dirigentas Erki Pehk (Estija)
Režisierė Marta Aliide Jakovski (Estija)
Scenografas ir kostiumų ir grimo dailininkas Madis Nurms (Estija)
Scenos judesys Kristina Želvienė
Šviesos dailininkė Monika Šerstabojavaitė
Chormeisterė Rasa Vaitkevičiūtė
Atlikėjai:
Adriana – Gabrielė Bukinė
Maurizio – Eusebiu Huțan (Rumunija)
Princess de Bouillon – Jovita Vaškevičiūtė
Michonnet – Adrian Janus (Lenkija)
Prince de Bouillon – Žygimantas Galinis
Abbé de Chazeuil – Žanas Voronovas
Madmoiselle Jouvenot – Ingrida Kažemėkaitė
Madmoiselle Dangeville – Rita Preikšaitė
Poisson – Povilas Padleckis
Quinault – Regimantas Gabšys
Foto Martynas Aleksa.
