Kauno filharmonijoje skambėjo pagarba Ukrainos laisvei ir karo aukoms

2025 kovo 7-osios vakarą Kauno filharmonijoje nuskambėjo koncertas, skirtas Ukrainos kovos už laisvę palaikymui ir karo aukų atminimo pagerbimui. Lietuvoje reziduojančios ukrainiečių dirigentės Oksanos Madarash batutai šį vakarą pakluso Kauno miesto simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, viešnios iš Ukrainos: smuikininkė Myroslava Kotorovič bei sopranas Hanna Tverdova, taip pat – mecosopranas Gabrielė Kuzmickaitė (VDU muzikos akademijos lektorė ir tos pačios akademijos alumnė – prof. Sabinos Martinaitytės ir prof. Audronės Eitmanavičiūtės kl.), tenoras Karolis Kašiuba ir bosas Žygimantas Galinis.

Koncertą pradėjo šiuolaikinės ukrainiečių kompozitorės Viktorijos Poliovos „Bucha. Lacrimosa“ – gilus kūrinys, transliuojantis iškilmingą susimąstymo aurą, o iškart po jo suskambėjo Wolfgango Amadeus Mozarto „Requiem“.

Vizualine-idėjine koncerto ašimi tapo ukrainiečių dailininko Vladyslavo Zadvorskio paveikslas „Irpenės madona“, kuriame pavaizduota motina su kūdikiu, sugriauto tilto fone. Šis tiltas, jungęs Bučą su Irpene tapo tragišku pasipriešinimo invazijai simboliu.

Kviečiame į Radu Ratoi (akordeonas) paskaitą mokytojams „Šiuolaikinio akordeonisto ruošimas” ir meistriškumo pamokas Muzikos akademijoje

„Muzika daro mus geresnius” – akimirkos iš projekto „Susitikimai muzikoje“, vykusio Muzikos akademijoje

„Muzika daro mus geresnius, skatina judėti, padeda išgyventi emocijas, atitraukia dėmesį nuo skausmo ir nemalonių dalykų. Aš labai tvirtai manau, kad muzika yra fantastiškiausia mūsų visų geros savijautos priemonė“, – sako dainininkas, aktorius, edukatorius, įvairių muzikos ir žmogaus gerovės programų kūrėjas Philipas Curtis iš Nyderlandų. Vasario pabaigoje Ph. Curtis kartu su VDU Muzikos akademijos alumne Sigita Žurauskaite vedė mokymus projekto „Susitikimai muzikoje“ dalyviams, vykusius VDU Muzikos akademijoje.

„Apie Philipo ir jo žmonos Margot Hoiting sukurtas bei vykdomas muzikines programas pažeidžiamoms auditorijoms sužinojome 2019 m. Daugiau nei dešimt metų jų įkurtas fondas „Embrace Nederland“ rengia projektus asmenims su negalia, pabėgėliams, o kartu tai yra prasmingos veiklos ir darbo galimybė profesionaliems muzikantams. Pažintis su Philipu ir Margot paskatino ir mus pagalvoti apie žmones, kurie dėl fizinių, emocinių ar kitų negalių neturi galimybės dalyvauti tradiciniuose koncertuose, tad parengėme projektą „Susitikimai muzikoje“, įgyvendintą „Kaunas 2022“ programoje. Koncertai pažeidžiamoms auditorijoms tapo ir neatskiriama Pažaislio muzikos festivalio dalimi. Visgi tokio tipo renginiuose dalyvaujantiems muzikams reikia ir specifinių žinių, gebėjimų jausti ir komunikuoti su auditorija, o dažnai ir improvizacinių įgūdžių. Todėl labai džiugu, jog UAB „Baltisches Haus“ finansavimo dėka šiemet mūsų projektas ne tik ženkliai išsiplėtė, bet ir turėjome galimybę organizuoti tęstinius mokymus projekte dalyvaujantiems muzikos atlikėjams“, – dalinasi projekto „Susitikimai muzikoje“ kuratorė Lina Krėpštaitė. „Šiais laikais muzikantų veiklos laukas gali būti labai platus. Puikus pavyzdys yra Sigita Žurauskaitė – baigusi studijas VDU Muzikos akademijoje ji išvyko tęsti mokymų Groningeno Princo Clauso konservatorijoje, programoje „Naujos auditorijos ir inovatyvios praktikos“, kurios vienas iš bendrakūrėjų yra Ph. Curtis. Šiuo metu Nyderlanduose gyvenanti S. Žurauskaitė dirba konservatorijoje, vadovauja 4 chorams, dalyvauja „Embrace Nederland“ fondo programose, veda muzikos užsiėmimus iš įvairių šalių atvykusiems pabėgėliams. Man atrodo, kad be aukščiausio profesinio išsilavinimo, kurį jaunieji muzikos profesionalai įgyja mūsų šalyje, svarbu ugdyti ir jų lankstumą, suteikti žinių ir įgūdžių, padėsiančių jiems prisitaikyti prie įvairių visuomenės kontekstų. Kaip savo mokymuose atskleidė Sigita ir Philipas, kartais tai nedidelės detalės ar niuansai, kuriuos, rodos, visiškai paprasta pritaikyti kasdienėse muzikanto veiklose. Tačiau gebėjimas matyti muzikos pasaulį, įžvelgti įvairias jame slypinčias galimybes tarsi atidaro dar vienas duris ir įgalina muzikus. Mokymai buvo labai intensyvūs ir, tikiuosi, jog kiekvienas jų dalyvis įsisavino ne tik didžiulį informacijos bei idėjų kiekį, bet ir Philipo mintį, jog muzika yra galingas įrankis, kuriuo kiekvienas galime pasinaudoti prisidedant prie gražių ir prasmingų pokyčių pasaulyje.“

Kviečiame į koncertą Prof. Maciej Zagorski (Lenkija), fortepijonas, Kovo 4 d. 17 val. Muzikos akademijoje

„Šiaulių bažnyčioje skambėjo akordeono garsai ir VDU Muzikos akademijos studentės Gabrielės Lekaitės balsas“

2025 metų vasario 23 d. Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje nuaidėjo koncertas „Akordeonas – užburiantys garsai“. Šį koncertą inicijavo Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos abiturientas, dabar Paryžiuje studijuojantis akordeonistas Jonas Vozbutas.

Koncerte solo grojo Jonas Vozbutas, dalyvavo akordeonų trio „Metaccord“, Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos akordeonistų orkestras (vadovė – mokytoja Marytė Markevičienė) ir VDU Muzikos akademijos bakalauro pirmakursė, tarptautinio „Scarlatti award“ konkurso laureatė Gabrielė Lekaitė (prof. Sabinos Martinaitytės ir prof. Audronės Eitmanavičiūtės kl.).

 

Ievai Vaivadaitei ir Mantui Jančiauskui – VDU Garbės stipendija

Ievai Vaivadaitei – VDU Garbės stipendija

2025 m. vasario 14 d. 14 val. Vytauto Didžiojo universiteto Didžiojoje salėje vyko iškilmingas Senato posėdis, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai. Posėdžio metu buvo įteikti Profesoriaus emerito diplomas prof. Vytautui Levandauskui, Asociujoto emerito diplomas prof. Irenai Buckley, Jono Smilgevičiaus stipendijos Ekonomikos ir vadybos fakulteto studentams, profesoriaus ir docento atestatai, daktaro diplomai ir Vytauto Didžiojo universiteto vardo garbės stipendijos.

Šia stipendija buvo apdovanota ir Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos bakalaurantė, dainavimo katedros 4B studentė Ieva Vaivadaitė (prof. Sabinos Martinaitytės ir prof. Audronės Eitmanavičiūtės klasė). Garbės stipendija skiriama už meninę ir kūrybinę veiklą.

Už meninę ir kūrybinę veiklą  VDU Garbės stipendija įteikta Muzikos akademijos magistrantui Mantui Jančiauskui.

VDU rektoriaus prof. Juozo Augučio sveikinime buvo parašytas palinkėjimas: „Tegu šis laimėjimas tebūna paskata rimtoms studijoms, prasmingai visuomeninei veiklai, įsipareigojimas dirbti Lietuvos labui“.

Gabrielės Bukinės debiutas Giacomo Puccini operoje „La bohème“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre

2025 vasario 13 d. LNOBT scenoje – menininkų pamiltas Monmartras ir pokario kartos troškimas pagaliau pilnomis saujomis semti gyvenimą. Jie buvo jauni ir neturėjo nieko, tik norą kurti, meilei atviras širdis ir ateities svajones, kurios taip greitai pavirs jaudinančiais prisiminimais…

Spektaklio kūrėjai: režisierė – Dalia Ibelhauptaitė, režisierius statytojas – Gediminas Šeduikis, scenografas – Dick Bird, kostiumų ir grimo dailininkas – Juozas Statkevičius, šviesų dailininkas – Levas Kleinas.

Tą vakarą scenoje girdėjome visą eilę debiutantų: Mimi – Gabrielę Bukinę (VDU MA lekt., prof. S. Martinaitytės alumnę),

Miuzetę – Ievą Barborą Juozapaitytę, Rudolfą – Karolį Kašiubą, Marčelą – Mindaugą Tomą Miškinį, Šonarą – Regimantą Gapšį. Prie LNOBT simfoninio orkestro dirigento pulto stovėjo G. Rinkevičius.

“Vienybės balsai” skambėjo Veiveriuose

2025 vasario 15 d. Veiverių Šaulių namuose vyko koncertas, skirtas Vasario 16 d., kuriame dainavo VDU Muzikos akademijos lekt. Gabrielės Žukauskienės, lekt. Gabrielės Bukinės, prof. Sabinos Martinaitytės ir prof. Audronės Eitmanavičiūtės klasių studentai, tarptautinių konkursų laureatai: 2M Juozas Sutkaitis (lekt. G. Bukinės ir lekt. G. Žukauskienės kl.), 3B Deimantė Bačiulytė (lekt. G. Bukinės ir lekt. G. Žukauskienės kl.), 1M Kristupas Bauža (prof. A. Eitmanavičiūtės kl.), 4B Ieva Vaivadaitė (prof. S. Martinaitytės ir prof. A. Eitmanavičiūtės kl.), 1B Mykolas Mikšys (prof. S. Martinaitytės kl.), 3B Ugnė Stražinckaitė (prof. S. Martinaitytės ir prof. A. Eitmanavičiūtės kl.). Pianistė Domantė Matulevičiūtė.

Programa

G. Kuprevičius, „Ir kas do naktis“, vok. c. “Maironio balsu” – J. Sutkaitis;

G. Savinienė, „Išgirskim Lietuvą“ – D. Bačiulytė;

V. Bartulis, “Muzika” – M. Mikšys;

K. Vasiliauskaitė, “Lietuva’ – U. Stražnickaitė;

G. Kuprevičius, Juozelio lietuviškas bliuzas, miuziklas „Veronika“ – J. Sutkaitis;

L. Vilkončius, Šviesos arija, opera „Paukštė“ – D. Bačiulytė;

K. Kaveckas, “Susitikt tave norėčiau vėlei” – K. Bauža;

W. Bolcom, “Amor”, vok. c. “Kabareto dainos” – I. Vaivadaitė;

V. Jakubėnas, “Kol jauns, nevedęs buvau” – K. Bauža;

L. Bernstain, “Aš gražuolė”, miuziklas “West side story” – I. Vaivadaitė, U. Stražnickaitė;

L. Lechavičius, “Tu, tik tu” – M. Mikšys;

V. Ganelinas, Jurgos klejonės, miuziklas „Velnio nuotaka“ – G. Žukauskienė;

A. Raudonikis, „Švelnumas“ – J. Sutkaitis;

A. Raudonikis, „Meilės elegija“ – G. Žukauskienė;

V. Kernagis, „Baltas paukštis“ – Visi solistai;

 

VDU Muzikos akademijos alumno Jurgio Jarašiaus profesinės sėkmės istorija

Pastaruoju metu VDU Muzikos akademijos alumnas Jurgis Jarašius (prof. S. Martinaitytės ir prof. A. Eitmanavičiūtės kl.) demonstruoja įspūdingą profesinę karjerą.

Paskutinėmis 2024 m. dienomis jis dainavo G. Kuprevičiaus miuzikle „Devynbėdžiai“ premjerose Panevėžio muzikiniame teatre.

Miuziklo režisierius Jonas Kuprevičius, muzikos vadovas ir dirigentas Imantas Jonas Šimkus, choreografė Vesta Grabštaitė, scenografas Arvydas Gudas, kostiumų dailininkė Kristina Kruopienytė, šviesų dailininkas Vilius Vilutis, aranžuotės autorius Lukas Butkus.

Panevėžio muzikinis teatras pristatė G. Kuprevičiaus ir K. Sajos miuziklą „Devynbėdžiai“. Spektaklis skiriamas Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus 80-mečiui ir pirmojo miuziklo pastatymo (1974) Panevėžio dramos teatre 50 metų sukakčiai.

Dirigentas Imantas Jonas Šimkus sako: „Esu laimingas galėdamas prisidėti prie G. Kuprevičiaus miuziklo „Devynbėdžiai“ pastatymo Panevėžio muzikiniame teatre. K. Sajos tekstas mums kalba apie žmonių susvetimėjimą, savojo aš ir materialiosios naudos iškėlimą virš paprasčiausio žmoniškumo. Individas versus bendruomenė, savas versus svetimas, žmoniškumas versus žvėriškumas, Dievas versus stabas: kiekvienas žiūrovas išgirs tai, kas mūsų dienoms ypač aktualu.“

Miuzikle „Devynbėdžiai“ pasakojama apie ramų ir laimingai gyvenantį mistinį lietuvišką kaimą, kol į jį neužklysta neįprastas „svečias“ – bulius Klemensas. Tuomet netikėtai įsiplieskia konfliktai, išryškėja skirtingi požiūriai, lemiantys žmogaus ir bendruomenės santykius, vertybių susidūrimą. Spektaklis sujungia istorinį Lietuvos muzikinio teatro paveldą su šiuolaikinio teatro vizija, ir kviečia pasinerti į nuoširdžią, alegorijų ir netikėtų personažų kupiną pasaką suaugusiems.

Jurgis Jarašius sako: „Mano personažas Skalnas, kaimo pamestinukas, turi supergalią – kai pradeda dainuoti, atrodo, kad sustoja laikas. Ir visi aplinkui klausosi tik jo dainos…“. Vaidmenys ir atlikėjai:

Skalnas – Jurgis Jarašius; Aleliumas – Alfredas Miniotas; Boba Vienaakė – Jovita Vaškevičiūtė; Daunoras – Gintautas Žiogas; Daunorienė – Rima Labudė; Kankalis – Donatas Kalkauskas; Rudabarzdis – Rytis Janilionis (VDU MA alumnis, prof. S. Martinaitytės ir prof. A. Eitmanavičiūtės kl.); Aukštakepuris – Rytis Janilionis; Roželė – Ieva Brikė; Čiutulienė – Lolita Martinonytė; Danutė – Agnė Jakštonienė; Žemgulys – Gediminas Liulevičius; Žemgulienė – Gražina Krikščiūnienė; Nainys – Darius Aleliūnas; Abarius – Donatas Voveris; Klemensas – Emilis Pavilionis; I vaikinas – Kęstutis Balčiūnas; II vaikinas – Rolandas Meškauskas; I pirklys – Domininkas Ramašauskas; II pirklys – Jovaras Šiekštelė; Devynbėdžių gyventojai – Panevėžio muzikinio teatro choro dainininkai (choro vadovas Giedrius Pavilionis); Panevėžio muzikinio teatro orkestras (vadovai E. Pehk ir M. Bražas)

Jurgis Jarašius debiutavo ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektaklyje E. Balsio operoje „Kelionė į Tilžę“. Jis atlieka pagrindinį Anso vaidmenį.

2 veiksmų operos libreto autorius pats kompozitorius Eduardas Balsys. Jis kūrė libretą pagal to paties pavadinimo Hermanno Sudermanno apysaką. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatymas prikėlė operą naujam gyvenimui ir užbaigė XX a. lietuvių muzikos klasiko Eduardo Balsio (1919–1984) šimtmečiui skirtų renginių ciklą, prisidėjusį prie platesnio pajūrio krašte užaugusio kompozitoriaus kūrybos garsinimo. Operos muzikinę medžiagą šiam pastatymui redagavo jo mokinys, žymus kompozitorius Giedrius Kuprevičius.

Operoje parodomas klasikinis meilės trikampis ir netikėtai tragiškai pasibaigusi vienos šeimos istorija. Vienintelė Eduardo Balsio opera (1980) pasakoja apie žvejų kaimelyje gyvenančią gražią ir darbščią Anso, Indrės ir jų trijų vaikų šeimą. Šeimos idilė dūžta pasirodžius viliokei samdinei Bušei, kuri ne tik apsuka galvą Ansui savo karštu temperamentu, bet ir įkalba jį nuskandinti žmoną jiems keliaujant Nemunu į Tilžę. Bušės planui lemta žlugti, nes kelionėje Ansas praregi, jog nuostabiausia ir žaviausia moteris jam vis dėlto yra romioji Indrė, bet jų laimę vis tiek pasiglemš nevaldoma stichija…

                 2025 vasario 16 d. solistas sutiko Madeiroje (Portugalija), kur vasario 15 d. dainavo Operos Gala koncerte kartu su sopranu Viktorija Miškūnaite ir Orquestra Clássica da Madeira. Šis koncertas skirtas orkestro 61 – osioms metinėms. Dirigentas Martin André.

Kviečiame į akordeono muzikos koncertą Kovo 19 d. 12 val. Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijoje