Kviečiame į paskaitą anglų kalba „The Psychology of Stage Fright”, lektorė – dr. Dovilė Petronytė Kvedarauskienė
Kviečiame į paskaitą anglų kalba „Leopold Godowsky: His Life, Art and Legacy”, VDU Muzikos akademijos lektorius Rimantas Vingras
30-asis Pažaislio muzikos festivalis kviečia įvairių specialybių ir sričių muzikos atlikėjus prisijungti prie socialinių koncertų projekto „Susitikimai muzikoje“
Nuo 2021 m. Pažaislio muzikos festivalis rengia koncertus klausytojams, kurie dėl įvairių fizinių, psichinių, emocinių ir kitų priežasčių neturi galimybių lankytis pagrindinės programos renginiuose. Muzikiniai susitikimai per šiuos metus vyko Panemunės senelių namuose, Kauno šv. Roko mokykloje, negalią turinčių asmenų centre „Korys“, Kauno „Arkos“ bendruomenėje ir kitur.
2024–2025 m., bendradarbiaujant su UAB „Baltisches Haus“, kviečiame prie projekto „Susitikimai muzikoje“ veiklų prisijungti įvairių specialybių ir sričių muzikos atlikėjus.
Projekto dalyvių laukia:
- Dvi mokymų sesijos, kurias ves „Embrace Nederland“ fondo (Nyderlandai) atstovai. Pirmoji dalis vyks 2024 m. lapkričio mėnesį nuotoliniu būdu (on-line), trukmė – 4 val. Antroji mokymų dalis – seminaras ir dirbtuvės – vyks gyvai, planuojama 2025 m. vasario mėnesį. Pirmosios mokymų dallies metodinė medžiaga bus lietuvių ir anglų kalbomis, antrosios dalies veiklos vyks anglų kalba.
- Socialiniai koncertai-susitikimai įvairiose Kauno ir Kauno r. įstaigose, kuriuos organizuos viešoji įstaiga Pažaislio muzikos festivalis. Šių renginių grafikas bus derinamas atsižvelgiant į projekto dalyvių galimybes. Socialiniuose koncertuose dalyvaujantys atlikėjai gaus atlygį.
Norinčius dalyvauti projekte kviečiame registruotis tel. +370 686 40 516 arba el. p. lina@pazaislis.lt iki 2024 m. spalio 30 d.
Dalyvių skaičius ribotas. Projektą finansuoja UAB „Baltisches Haus“.
Interviu su vienu geriausiu pasaulio akordeonistu Radu Ratoi
Interviu su vienu geriausiu pasaulio akordeonistu Radu Ratoi. Pokalbis vyko šių metų pavasarį Marius Eidukonis.
Nepraėjo nei dešimtmetis ir Radu vėl Lietuvoje, spalio 15 dieną Kauno filharmonijoje, spalio 19 dieną Vilniuje (Gariūnų verslo ir kultūros parko koncertų salėje).
„Žmonės iš tiesų nežino, kokios yra akordeono galimybės. Bet problema yra ne su klausytojais. Nedaug gerų akordeonistų groja svarbius klasikinius muzikinius kūrinius. Akordeonistų pasaulyje labiau priimta groti trijų minučių trukmės kūrinius: trijų minučių tango, trijų minučių polka, gal kažkas šiek tiek iš Bacho, gal dar kažko. Ir viskas. Ir koncertas susideda iš kokių penkiolikos kūrinių. Su tuo viskas gerai, man irgi patinka tokia koncepcija. Bet mums reikia ir kitokių koncepcijų. Pavyzdžiui, kai nueini į klasikinės muzikos koncertą ir išgirsti tris simfonijas ar dvi simfonijas. Tai kaip geras patiekalas. Kad būtų suprantama – ateinu šiandien į koncertą ir sugroju vieną kūrinį. Noriu skatinti šitą koncepciją tarp akordeonistų. Plaukiu prieš srovę, kad šitai tobulinčiau“, – sako akordeono virtuozas iš Moldovos Radu Ratoi, laimėjęs visus svarbiausius akordeono pasaulio trofėjus.
Ved. Marius Eidukonis
Koncertas senjorams „Muzikinės rudens akvarelės“
2024 spalio 8 d. Miko ir Kipro Petrauskų namai ir VDU Muzikos akademija pristatė koncertą, skirtą Senjorams „Muzikinės rudens akvarelės“. Koncerte skambėjo kompozitorių G. Kuprevičiaus, K. Kavecko, J. Lechavičiaus, L. Lechavičiaus, M. Natalevičiaus, B. Kaempfert, J. Strauss, P. Mascagni, J. Offenbach, A. Schoenberg ir kt. kompozitorių arijos, dainos ir romansai.
Koncerte dainavo VDU Muzikos akademijos lektorės Gabrielės Bukinės, profesorių Sabinos Martinaitytės ir Audronės Eitmanavičiūtės studentai 4B Violeta Šimoliūnaitė, 3B Deimantė Bačiulytė, 1B Mykolas Mikšys, 1B Kristupas Laucius, 2B Liepa Dabriškaitė, 3B Ugnė Stražnickaitė, 4B Ieva Vaivadaitė, 1M Emilija Bagdonaitė, 1M Paulius Katiliavas, 1M Marius Bytautas,. Pianistai 2M Vardan Geodakyan ir koncerto vedėja prof. Audronė Eitmanavičiūtė.
PROGRAMA
G.Kuprevičius, „Plaukia antelė“, v. c. „Šešios lietuvių liaudies dainos“ – V. Šimoliūnaitė, A. Eitmanavičiūtė;
K.Kaveckas, „Susitikt tave norėčiau vėlei“ – K. Laucius, A. Eitmanavičiūtė;
G.Kuprevičius, „Palaimos šviesią valandą, v. c. „Vienadienės tėvynės dainos“ – I. Vaivadaitė; A. Eitmanavičiūtė;
M.Natalevičius, „Labas rytas“ – M. Bytautas, V. Geodakyan;
J.Lechavičius, „Amžinai“ – L. Dabriškaitė, A. Eitmanavičiūtė;
L.Lechavičius, „Tu, tik tu“ – M. Mikšys, A. Eitmanavičiūtė;
V.Ganelinas, Jurgos klejonės, miuz. „Velnio nuotaka“ – I. Vaivadaitė, A. Eitmanavičiūtė;
M.Natalevičius, „Buvau laimingas“ – M. Bytautas, V. Gyodakyan;
F.Barbieri, Danza habaneta, zarz. „El hombre es Debil“ – V. Šimoliūnaitė, A. Eitmanavičiūtė;
G.Donizetti, „Amiamo“ – L. Dabriškaitė, A. Eitmanavičiūtė;
B.Kaempfert, „Strangers in the night“ – M. Mikšys, A. Eitmanavičiūtė;
G.Gershwin, „Blah, blah, blah“ – D. Bačiulytė, A. Eitmanavičiūtė;
A.Shoenberg, „Mahnung“, vok. c. „Bretti Lieder“ – E. Bagdonaitė, V. Gyodakyan;
P.Abraham, Deisy Parker daina, operete „Ball in Savoy“ – D. Bačiulytė, A. Eitmanavičiūtė;
D.Seltzer, Tshiribim, mus. „La meguilla D‘itsik“ – U. Stražnickaitė, A. Eitmanavičiūtė;
P.Mascagni, Romanza di Beppe, op. „L‘Amico Fritz“ – E. Bagdonaitė, A. Eitmanavičiūtė;
J.Offenbach, Couplets de general Boum, operete „La Grande Duchesse de Gerolstein“ – P. Katiliavas, A. Eitmanavičiūtė;
L.Arditi, „Gitana“ – U. Stražnickaitė, A. Eitmanavičiūtė;
J.Strauss J. Župano kupletai, operetė „Der Zigeunerbaron“ – P. Katiliavas, A. Eitmanavičiūtė;
G.Kuprevičius, „Coda“, poetinė oratorija „Amžinoji šviesa“ – visi koncerto dalyviai.
Kviečiame į muzikinę kelionę: nuo Škotijos iki Sevilijos, Kauno valstybinėje filharmonijoje spalio 11d., solistė RAMINTA VAICEKAUSKAITĖ (sopranas), dirigentas MARKUS HUBER (Vokietija)
KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS
Vyr. dirigentas Constantine Orbelian (JAV), vadovas Algimantas Treikauskas
Solistė RAMINTA VAICEKAUSKAITĖ (sopranas)
Dirigentas MARKUS HUBER (Vokietija)
Joaquín Turina – 1 dalis iš ciklo balsui ir orkestrui „Sevilijos dainos“, op. 37
Felix Mendelssohn-Bartholdy – Simfonija Nr. 3 a-moll, op. 56 („Škotiškoji“)
Kauno miesto simfoninis orkestras kviečia kartu leistis į muzikinę kelionę, kurią lydės nuostabios melodijos. Koncerto programoje kartu su orkestru sopranas Raminta Vaicekauskaitė atliks ištrauką iš įspūdingo grožio ispanų klasiko J. Turinos ciklo balsui ir orkestrui „Sevilijos dainos“. Koncerte taip pat skambės vokiečių kompozitoriaus F. Bartholdy Simfonija nr. 3, dar kitaip vadinama „Škotiškoji“.
Vakaro solistė – dviejų „Auksinių scenos kryžių“, dviejų „Fortūnų“ laureatė, Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos lektorė, daugelio tarptautinių dainavimo konkursų laureatė, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė Raminta Vaicekauskaitė.
Orkestrui ir solistei diriguos Lietuvos publikai jau pažįstamas žymus vokiečių dirigentas Markusas Huberis.
Markusas Huberis, būdamas „Tölzer Knabenchor“ berniukų choro solistu, nuo mažens dirbo su tokiomis muzikos asmenybėmis, kaip Herbertas von Karajanas, James Levine, Wolfgangas Sawallischas, Nicolausas Harnoncourtas ir Dennisas Russellas Daviesas. Muzikos studijas baigė Miuncheno ir Vienos universitetuose, tarp jo dėstytojų buvo Leopoldas Hageris (dirigavimas) ir Karlas-Hermannas Mrongoviusas (fortepijonas).
M. Huberis savo dirigavimo karjerą pradėjo 1996 m., būdamas vadovu ir dirigentu „Landestheater Detmold“. Po metų jis tapo antruoju „Opernhaus Chemnitz“ choro vadovu. 1999 m. jis paskirtas pagrindiniu „Collegium Instrumentale Chemnitz“ dirigentu. 2002 – 2007 m. – pagrindinis Bulgarijos kamerinio orkestro kviestinis dirigentas, o 2003 m. Leipcigo „Westsächsisches Sinfonieorchester“ vyriausiasis dirigentas. Nuo 2008 m. iki 2019 m. Markus buvo „Opera Pforzheim“ muzikos vadovas. Nuo 2019 m. M. Huberis yra Tiuringeno filharmonijos orkestro meno vadovas.
Kviečiame į Vytenio Danieliaus kvarteto koncertą TANGO & JAZZ Vilniuje spalio 19d.
Deimantas Balys- gitara (guitar)
Aliaksei Kryshtal- kontrabosas (double bass)
Tuomas J. Räsänen- mušamieji (drums)
Deimantas Balys- išskirtinis, vienas universaliausių gitaristų, sulaukęs pripažinimo tiek džiazo, tiek kitų stilių muzikos gerbėjų, nuolat dalyvaujantis įvairiuose muzikos projektuose ir festivaliuose.
Tuomas J. Räsänen – Suomijoje gimęs, dabar Lietuvoje gyvenantis būgnininkas, baigęs prestižinę „Berklee College of Music“. Jo kūrybingumas ir ritminė virtuoziškumo jėga praturtina kiekvieną pasirodymą, o ilgametė patirtis dirbant su žymiausiais atlikėjais įkvepia ne tik kolegas, bet ir publiką.
Aliaksei Kryshtal – talentingas džiazo kontrabosistas iš Baltarusijos, grojęs žymiausiuose Europos ir Amerikos džiazo festivaliuose. Jo įkvepiantis ir energingas grojimas kontrabosu suteikia kiekvienam kūriniui nepakartojamos gyvybės ir dinamikos.
____
Kontaktai: 8-655-66989 arba muzikosstotis@gmail.com
Adresas: Geležinkelio g. 6, Vilnius

Opera TRAVIATA lietuviškai skambės Kauno valstybinėje filharmonijoje spalio 16d.
Dalyvauja:
Tarptautinių konkursų laureatai
Ona Kolobovaitė (sopranas, Violeta)
Egidijus Bavikinas (tenoras, Alfredas)
Liudas Mikalauskas (bosas-baritonas, Žermonas)
Beata Vingraitė – Andriuškevičienė (fortepijonas)

Kviečiame į Kauno styginių kvarteto koncertą PASIVAIKŠČIOJIMAI, Kauno valstybinėje filharmonijoje spalio 13d.

Ph. Glass „Voyage” premjera… Kolumbo (alumno Andrejaus Apšegos) kelionė prasideda…
2024 spalio 4 d. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pradėjo pirmąjį teatro sezoną naujuose rūmuose, o opera „Voyage“ tapo pirmąja Lietuvoje pastatyta Ph. Glasso opera. Operos statytojai, jauni italų menininkai – Chiara Osella (režisūra), Carlo Massari (režisūra ir choregrafija), Eleonora Peronetti (scenografija) ir Emilia Zagnoli (kostiumai) ir nuolatiniai KVMT spektaklių „įvaizdintojai“ Linartas Urniežis (vaizdo projekcijos) ir Andrius Stasiulis (šviesos). Muzikinis pastatymo vadovas maestro Dante Santiago Anzolini (Argentina – JAV), negalėjęs atsisakyti kvietimo sugrįžti į teatrą, kuriame prieš tris dešimtmečius pastatė uostamiesčio legenda tapusią G. Verdi „Traviatą“. Jį su kompozitoriumi Ph. Glassu sieja ilgametė bičiulystė ir kūrybinis bendradarbiavimas statant jo operas ir diriguojant simfonijas.
Kompozitorius Philipas Glass‘as (g. 1931 m. Baltimorėje, Merilendas, JAV) šiandien pripažįstamas vienu ikoniškiausių, įtakingiausių, komerciškai sėkmingiausių ir produktyviausių pasaulio kompozitorių. Savarankiškos kūrybinės karjeros pradžioje (XX a. 7 deš. Viduryje), Ph. Glass‘as sukūrė savitą, išsyk atpažįstamą stilių, kurį jis pavadino „muzika su kartojamomis struktūromis“, pasižyminčia nuolat kartojant palaipsniui ilginamomis arba trumpinamomis ritmo formulėmis, tonalia harmonija ir statiška dinamika, procesualumu, išraiškos priemonių ekonomija. Šie bruožai, ypač ankstyvuoju, radikaliuoju jo kūrybos laikotarpiu, buvo tapatinami su minimalizmo srove, o Ph. Glass‘as laikomas vienu iš keturių šio avangardinio stiliaus pradininkų. Minimalizmas tapo pokario amerikietiškosios kultūros bendrine kalba, suprantama ir atpažįstama, įgijusia minias gerbėjų ir pasekėjų visame pasaulyje. Tačiau kompozitorius save vadina „klasiku“, o jo itin platus įvairaus žanro kūrinių repertuaras atskleidžia tiesiog „maksimalistinius“ užmojus ir neregėtą produktyvumą, kurį galima palyginti nebent su didžiaisiais baroko genijais.
Kompozitoriaus kūrybiniame bagaže – daugiau kaip trisdešimt operų. Jų tarpe ir kamerinės, kino operos, muzikinio teatro ir kitų žanrų sceniniai kūriniai. Garsiausia ir novatoriškiausia iš jų – pirmoji Ph. Glass‘o su scenografu ir režisieriumi Robertu Wilsonu sukurta opera „Einšteinas paplūdimyje“ (1975–1976), kurios amerikietiškoji premjera „Metropolitan Opera“ teatre Niujorke supurtė tradicinės operos pamatus, apibrėžė naują šio žanro sampratą ir akimirksniu išgarsino jo kūrėjus. 1985 m. teatras užsakė Ph. Glass‘ui sukurti naują operą artėjančiai Amerikos atradimo 500-ųjų metinių sukakčiai pažymėti. Pripažinimo ženklu tapo ir solidus kompozitoriui skirtas honoraras – didžiausias kada nors sumokėtas už naują operą.
Operos „The Voyage“ premjera Metropolitan Opera teatre buvo numatyta 1992 m. spalio 12-ąją dieną. Tai diena, kaip 1492 m. Kristupas Kolumbas išplaukė į vakarus ieškoti naujo kelio į Rytų Aziją po penkių savaičių, t. y. spalio 12-ąją pastebėjo naują žemę. Nepaisant didingos progos, kompozitorius nesiekė dokumentinio tikroviškumo muzikinio teatro scenoje. „Operos teatras yra poezijos arena par excellence – vieta, kur nebūtina laikytis istoriniam tyrimui taikomų taisyklių, o menininkų vaizduotė padeda atrasti visai kitokią tiesą“, – tvirtino meistras.
Amerikos atradimas kompozitoriui tapo tik dingstimi pateikti alegorinį pasakojimą – platesnę refleksiją apie nenumaldomą žmogaus troškimą tyrinėti, pažinti ir atrasti naujus dalykus ne vien geografine, bet ir dvasine ar intelektualine prasme. Dramaturgas David‘as Henry’is Hwang‘as išplėtojo šią alegoriją ir sukūrė itin poetišką, gana abstraktų libretą, kuriame persipina mokslinės fantastikos elementai, istorinės aliuzijos ir groteskiškos šiuolaikinio gyvenimo detalės.
Trijų veiksmų operos su prologu ir epilogu pasakojime nuolat kinta veiksmo laikas ir vieta. Prologe regime Mokslininką, tyrinėjantį tolimiausius visatos kampelius, bet visiškai nevaldantį savo kūno. Jo prototipas – žymusis fizikas ir kosmologas Stephen‘as Hawking‘as. Kolumbas (Andrius Apšega) operoje pasirodo antrame veiksme. Operoje atpasakojamos dvi didžiojo keliautojo kelionės į naująjį pasaulį dienos. Pirma – kai su keliautoju iškilmingai atsisveikina Ispanijos karalienė Izabelė ir jam suteikiami garbingi titulai ir paskutinė – kupina dvejonių savo misija ir košmariškų vizijų. Epiloge Kolumbą, gulintį mirties patale, apima dar slogesnė nuotaika. Jį kankina apmąstymai apie savo gyvenimą ir atgaila, kad jo išprovokuotas Senojo ir Naujojo Pasaulių susidūrimas pareikalavo tiek daug vietinių gyventojų aukų. Operoje jų nesimato, nes susidūrimas su čiabuviais (beždžionžmogiais) įvyksta pirmykščiame pirmo veiksmo pasaulyje, į kurį erdvėlaiviu atvyksta ateivių iš kosmoso įgula, pasprukusi nuo jų gimtąją planetą ryjančios juodosios skylės. Trečias veiksmas nukelia į ateitį – tai mokslinės fantastikos karikatūra su politikų ir aukštų pareigūnų rikiuote ir palydomis prie erdvėlaivio. Žmonija vėl vyksta į naujų pasaulių, naujų gyvybės formų paieškas…
„Kelionė“ – tai alegorija apie ieškojimų dvasią, apie būvį be vietos, kuriame atsiduriame kaskart susidūrus skirtingoms kultūroms. Kas verčia žmones keliauti, ko jie ieško? Veikėjai iš praeities ir ateities randa skirtingus atsakymus, tarp jų ir mokslininkas, keliaujantis po visą visatą sėdėdamas neįgaliojo vežimėlyje. Kristupas Kolumbas įkūnija visus tuos amžinus klajūnus, – Ulisą, Nojų, Skrajojantį olandą, – kurie buvo prakeikti arba pašaukti klajoti, vieniši savo laive, apsėsti idėjos; jo figūra simboliškai apibendrina visus keliautojus – tuos, kuriuos gena troškimas tyrinėti, kelti klausimus.“ Philip Glass, 1992
Nuotraukos Martyno Aleksos
Ph. Glass „Voyage” – 3 veiksmų opera su prologu ir epilogu anglų, ispanų, lotynų kalba. Libretas David‘o Henry‘o Hwang‘o pagal Philip‘o Glass‘o pasakojimą. Pirmasis pastatymas 1992 m. spalio 12 d. „Metropolitan Opera“ teatre Niujorke Amerikos atradimo 500-osioms metinėms pažymėti.
Dirigentė – Adrija Čepaitė
Kolumbas – Andrius Apšega (VDU MA alumnis, prof. S. Martinaitytės ir prof. A. Eitmanavičiūtės kl.)
Izabelė Beata – Ignatavičiūtė
Mokslininkas – Aurimas Raulinavičius
Erdvėlaivio kapitonė – Rita Petrauskaitė
Erdvėlaivio gydytoja – Ernesta Stankutė
Pirmasis kapitono padėjėjas – Tadas Jakas
Antrasis kapitono padėjėjas – Eugenijus Chrebtovas
I Žemės dvynys – Nora Petročenko
II Žemės dvynys – Evert SoosterI
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras