Deutsche Staatsphilharmonie Rheinland-Pfalz
Asya Fateyeva Saxophon
Tschaikowski, Glinka, Ponchielli, Strauß

Daugiau informacijos:
White Cat | Rokas Pralgauskas Quintet
Giedrius Jakimonis – post production
„Muzika improvizacinė, pagal įrašo akimirką rodytus sutartinius ženklus. Ji unikali, nes gimė tą akimirką iš karto įraše sugrota visų vienu metu. Girdisi gyvas buvimas record room patalpoje. Yra deklamuotojai pačios idėjos lyderio abstraktūs, tačiau su gilia ir aiškia prasme. Kiekvienas kūrinys skirtingas, o kartu vienijantis laisvosios ir šiuolaikinės improvizacinės muzikos tradicijas“, – apie nują plokštelę sako lekt. Tadas Petkevičius-Grajauskas.

2025 m. gruodžio 14-osios pavakarę Karmėlavos Šv. Onos bažnyčia pakvipo žvakėmis, senos medienos šiluma ir artėjančių švenčių laukimu. Tarsi prietemoje įsižiebianti žvaigždė, čia nušvito „Adventinės šviesos ir padėkos“ koncertas — jaukus ir kartu iškilus susitikimas su muzika, kuri kalba ne tik balsais, bet ir širdimis.
Bažnyčios skliautuose sutirštėjusi tyla pasiruošė priimti kiekvieną natą, kiekvieną jausmo virptelėjimą, lyg adventinė naktis laukia pirmosios ryto šviesos. Šios ypatingos šviesos kūrėjai buvo VDU Muzikos akademijos Dainavimo katedros studentai — jauni balsai, atėję ne tik atlikti muziką, bet ir paliudyti jos prasmę. Juos ugdė lektorės Gabrielė Žukauskienė, Gabrielė Bukinė ir profesorė Audronė Eitmanavičiūtė, kurių rūpestis ir meninė patirtis surinko studentų talentus į vientisą šventinę giją.

Scenoje vienas po kito keitėsi jaunieji solistai — Gabija Šinkūnaitė, Deimantė Bačiulytė, Qianrui Li, Joana Cironkaitė, Gustė Liubauskaitė ir Kristupas Bauža. Jų balsuose skambėjo adventiniai išgyvenimai: ramybė ir nerimas, viltis ir ilgesys, džiaugsmas ir pagarbi tyla. Kiekvienas kūrinys buvo tarsi mažytė žvakė, kurią jie uždegė klausytojų širdyse — švelniai, jautriai, su nuoširdžia vidine šviesa.
Prie fortepijono Domantė Matulevičiūtė kūrė ne tik muzikos foną — ji tarsi pynė neregimą audinį, jungiantį balsus su erdve. Jos prisilietimas prie klavišų buvo lyg adventinis vėjas, kartais vos juntamas, kartais pilnas tvirtos, švarios šviesos. Pianistė subtiliai jautė kiekvieną solistą, kiekvieną frazę, ir per muziką leido įsižiebti tam, kas tyli, bet kalba stipriausiai.
Šį vakarą muzika skambėjo ne kaip pasirodymas, o kaip dovana. Kaip padėka — už metus, už bendrystę, už tylos akimirkas, kuriose gimsta tikriausia žmogaus ramybė. Kaip šviesa — švelni, neakcentuota, bet atkakliai kelianti žvilgsnį aukštyn. Ir kai paskutinės natos palengva išsisklaidė po bažnyčią, ilgai dar tvyrojo jausmas, kad Adventas — tai ne tik laukimas. Tai ir pilnatvė, gimstanti iš paprastų dalykų: balso, tylos, šviesos ir jautrios žmogaus širdies.

Gabriel Fauré – „Pie Jesu“ – Qianrui Li

Leonidas Abaris – „Jūra“ – Joana Cironkaitė

Zita Bružaitė – „Naktis“ Gabija Šinkūnaitė
Zita Bružaitė – „Elegija“ – Joana Cironkaitė

G. F. Handel – „Abinoams Begrüßung“, oratorija „Deborah“ – Kristupas Bauža
G. F. Handel – „Bewahr, o Herr, du treuer Gott“, „Dettingen Te Deum“ – Kristupas Bauža

Eric Clapton – „Tears in Heaven“ – Deimantė Bačiulytė

C.-M. Schönberg – „I Dreamed a Dream“ – miuz. „Vargdieniai“ – Gustė Liubauskaitė)
Gintarė Jautakaitė – „Viešpaties lelija“ – visi koncerto dalyviai

Irving Berlin – „White Christmas“ – visi koncerto dalyviai.
Tebūna šis adventinis vakaras tarsi nedidelė liepsnelė, kurią nešamės toliau — į kasdienybę, į tylos akimirkas, į bendrystės artumą. Tegul muzika, šią dieną suskambusi Karmėlavos Šv. Onos bažnyčioje, palydi kiekvieną žingsnį ir primena, kad šviesa gimsta ne tik iš didelių gestų, bet ir iš jautrių vidinių virpesių.
Linkime, kad artėjantis švenčių metas atneštų ramybės, švelnumo, įkvėpimo ir dėkingumo — sau, kitiems ir pasauliui, kuris taip sparčiai keičiasi, bet vis dar laukia mūsų gerumo. Tegul širdys būna šviesios, o namai — pilni tyliai nusileidžiančios adventinės vilties.

Tomas Kutavičius ir Petras Vyšniauskas – dvi asmenybės su dešimtmečių patirtimi improvizacinėje muzikoje, Lietuvoje ir už jos ribų. Albumas „Neskaityti Laiškai“ apibūdinamas kaip „momentinių kompozicijų“ rinkinys. Kutavičius savo kūryboje siekia jungti minimalizmo, džiazo improvizacijos ir struktūrinių formų elementus. Vyšniauskas, savo ruožtu, gerai žino improvizacijos lauką, jo muzikinės kalbos idėjų arsenalas niekada neišsenka.
Daugiau informacijos:
https://www.imuzika.lt/en/tomas-kutavicius-petras-vysniauskas-neskaityti-laiskai-2lp

„Vilnius Jazz“ yra keisčiausias festivalis Lietuvos kultūrinėje panoramoje, savo prigimtimi susiejantis natūralų betarpiškumą ir ribinį elitizmą. Joks išsilavinimas neparuošia šiam potyriui: profesorius ir pirmąkart užsukęs smalsautojas vienodai leidžiasi užklumpami garsinių pasakojimų, kurių vieta kūrybinių vertybių hierarchijoje – vienu metu apačioje, garažo dirbtuvėse, ir viršūnėje, elegantiškoje kultūringo susibūrimo aplinkoje. Gaivališkas, intuityvus spontaniškumas reiškiasi išvien su itin išpuoselėtu meistriškumu bei intelektualia prieiga. Klausytojai prisiima riziką girdėti, muzikantai prisiima riziką skambėti, ir visi palieka šią nesaugią, provokuojančią susitikimo erdvę praturtėję bei pasikeitę.
Festivalis pastaruosius trejus metus išgyvena augimo spurtą, todėl aprėpti visą jo dosnią pasiūlą darosi fiziškai sudėtinga! Plečiasi ne tik muzikinė programa: nuo praėjusių metų „Vilnius Jazz“ pasipuošė kino dokumentikos ciklais – „Screen Beats“. Neringos Medutytės kuruojamos serijos nuostabiai nuoseklios ir sodrios. Praėjusiais metais parinkta Dicko Fontaine’o antologija, šiais – Roberto Mugge’s. Savito braižo, unikalūs, informatyvūs ir skvarbūs kūriniai, atrenkami neabejotinai gerai sritį išmanančios kuratorės, suteikia „Vilnius Jazz“ laiko perspektyvos dimensiją, nutiesia tiltą su praeitim, iškelia pamatines, nekintamas džiazo vertybes. Šios itin aukštos kokybės, gerai apgalvotos serijos galėtų tapti kanonine „Vilnius Jazz“ dalimi.
Tikrasis kanonas – tai veiksmas scenoje, kurio būta intensyvaus bei labai spalvingo ir kurį norėčiau aptarti nechronologine tvarka, nes kritikams irgi smagu pasinaudoti kūrybine laisve. Vilniaus triptikas „Pokalbiai su šviesa“ – festivalio užsakymas – prasmingas, išskirtinis, misijinis momentas. Įvyko trys dialogai su autoritetais, šviesuliais ir lyderiais. Tomas Kutavičius iškvietė savo tėvo Broniaus Kutavičiaus dvasią – kaip vaizdo projekcijoje pynėsi grafinės „pagoniškojo minimalizmo“ kūrėjo partitūros, taip garso erdvėje susijungė jo muzikos skambesiai su Tomo Kutavičiaus fortepijono pasažais ir balso giesme, išaugdami į ekstatišką, mistinį darinį – abiejų Kutavičių burtų švytintį susiliejimą. Arkadijaus Gotesmano dedikacija Rolandui Rastauskui iš mažos intrigos, pavienių blyksnių, abstraktaus pojūčio išsikerojo į eilėraščio laviną, virtuoziškai išartikuliuotą Pijaus Operos, kuris tapo dar vienu mušamuoju Gotesmano ritminėje karalijoje, drumsčiamoje Juozo Milašiaus gitaros. Vytautas Labutis, prieš pat koncertą atsiėmęs apdovanojimą už nuopelnus Lietuvos džiazui, „kalbėjosi“ su Vladimiru Čekasinu – atsinešdamas niekada anksčiau neskambėjusią jo muziką ir surežisuodamas vientisą, labai čekasinišką skambesio spektakliuką su filosofiniu Lietuvos džiazo patriarcho pedagoginės išminties inkliuzu, Kristupo Giko DJ įstojimu ir euforine, bekompromise, totaline kulminacija <…>


Asya Fateyeva Saxophon
Tschaikowski, Glinka, Ponchielli, Strauß
Wanja Mues Sprecher
Tschaikowski »Nussknacker«
Wanja Mues Sprecher
Tschaikowski »Nussknacker«
Wanja Mues Sprecher
Tschaikowski »Nussknacker«
Wanja Mues Sprecher
Tschaikowski »Nussknacker«

Gruodžio 11d. 18 val. Koncertų ir parodų salėje (Vydūno 21a Jurbarkas)
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO MUZIKOS AKADEMIJOS DAINAVIMO KATEDROS STUDENTŲ
KONCERTAS – DOVANA JURBARKO MIESTUI
DALYVAUJA:
AURELIJA TURSKYTĖ
LAURA DUBOSAITĖ
GABIJA BIKULČIŪTĖ
GABIJA KRIKŠČIŪNAITĖ
SAMANTA PUČKAITĖ
MATAS GULBINAS
HAIPENG HAO
DOVYDAS STRALKUS
DĖSTYTOJAS PAULIUS KAMINSKAS KONCERTMEISTERIS DOMINYKAS ŠIMONIS
