• Titulinis
• Visos naujienos

Ph. Glass „Voyage” premjera… Kolumbo (alumno Andrejaus Apšegos) kelionė prasideda…

2024 spalio 4 d. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pradėjo pirmąjį teatro sezoną naujuose rūmuose, o opera „Voyage“ tapo pirmąja Lietuvoje pastatyta Ph. Glasso opera. Operos statytojai, jauni italų menininkai – Chiara Osella (režisūra), Carlo Massari (režisūra ir choregrafija), Eleonora Peronetti (scenografija) ir Emilia Zagnoli (kostiumai) ir nuolatiniai KVMT spektaklių „įvaizdintojai“ Linartas Urniežis (vaizdo projekcijos) ir Andrius Stasiulis (šviesos). Muzikinis pastatymo vadovas maestro Dante Santiago Anzolini (Argentina – JAV), negalėjęs atsisakyti kvietimo sugrįžti į teatrą, kuriame prieš tris dešimtmečius pastatė uostamiesčio legenda tapusią G. Verdi „Traviatą“. Jį su kompozitoriumi Ph. Glassu sieja ilgametė bičiulystė ir kūrybinis bendradarbiavimas statant jo operas ir diriguojant simfonijas.

Kompozitorius Philipas Glass‘as (g. 1931 m. Baltimorėje, Merilendas, JAV) šiandien pripažįstamas vienu ikoniškiausių, įtakingiausių, komerciškai sėkmingiausių ir produktyviausių pasaulio kompozitorių. Savarankiškos kūrybinės karjeros pradžioje (XX a. 7 deš. Viduryje), Ph. Glass‘as sukūrė savitą, išsyk atpažįstamą stilių, kurį jis pavadino „muzika su kartojamomis struktūromis“, pasižyminčia nuolat kartojant palaipsniui ilginamomis arba trumpinamomis ritmo formulėmis, tonalia harmonija ir statiška dinamika, procesualumu, išraiškos priemonių ekonomija. Šie bruožai, ypač ankstyvuoju, radikaliuoju jo kūrybos laikotarpiu, buvo tapatinami su minimalizmo srove, o Ph. Glass‘as laikomas vienu iš keturių šio avangardinio stiliaus pradininkų. Minimalizmas tapo pokario amerikietiškosios kultūros bendrine kalba, suprantama ir atpažįstama, įgijusia minias gerbėjų ir pasekėjų visame pasaulyje. Tačiau kompozitorius save vadina „klasiku“, o jo itin platus įvairaus žanro kūrinių repertuaras atskleidžia tiesiog „maksimalistinius“ užmojus ir neregėtą produktyvumą, kurį galima palyginti nebent su didžiaisiais baroko genijais.

Kompozitoriaus kūrybiniame bagaže – daugiau kaip trisdešimt operų. Jų tarpe ir kamerinės, kino operos, muzikinio teatro ir kitų žanrų sceniniai kūriniai. Garsiausia ir novatoriškiausia iš jų – pirmoji Ph. Glass‘o su scenografu ir režisieriumi Robertu Wilsonu sukurta opera „Einšteinas paplūdimyje“ (1975–1976), kurios amerikietiškoji premjera „Metropolitan Opera“ teatre Niujorke supurtė tradicinės operos pamatus, apibrėžė naują šio žanro sampratą ir akimirksniu išgarsino jo kūrėjus. 1985 m. teatras užsakė Ph. Glass‘ui sukurti naują operą artėjančiai Amerikos atradimo 500-ųjų metinių sukakčiai pažymėti. Pripažinimo ženklu tapo ir solidus kompozitoriui skirtas honoraras – didžiausias kada nors sumokėtas už naują operą.

Operos „The Voyage“ premjera Metropolitan Opera teatre buvo numatyta 1992 m. spalio 12-ąją dieną. Tai diena, kaip 1492 m. Kristupas Kolumbas išplaukė į vakarus ieškoti naujo kelio į Rytų Aziją po penkių savaičių, t. y. spalio 12-ąją pastebėjo naują žemę. Nepaisant didingos progos, kompozitorius nesiekė dokumentinio tikroviškumo muzikinio teatro scenoje. „Operos teatras yra poezijos arena par excellence – vieta, kur nebūtina laikytis istoriniam tyrimui taikomų taisyklių, o menininkų vaizduotė padeda atrasti visai kitokią tiesą“, – tvirtino meistras.

Amerikos atradimas kompozitoriui tapo tik dingstimi pateikti alegorinį pasakojimą – platesnę refleksiją apie nenumaldomą žmogaus troškimą tyrinėti, pažinti ir atrasti naujus dalykus ne vien geografine, bet ir dvasine ar intelektualine prasme. Dramaturgas David‘as Henry’is Hwang‘as išplėtojo šią alegoriją ir sukūrė itin poetišką, gana abstraktų libretą, kuriame persipina mokslinės fantastikos elementai, istorinės aliuzijos ir groteskiškos šiuolaikinio gyvenimo detalės.

Trijų veiksmų operos su prologu ir epilogu pasakojime nuolat kinta veiksmo laikas ir vieta. Prologe regime Mokslininką, tyrinėjantį tolimiausius visatos kampelius, bet visiškai nevaldantį savo kūno. Jo prototipas – žymusis fizikas ir kosmologas Stephen‘as Hawking‘as. Kolumbas (Andrius Apšega) operoje pasirodo antrame veiksme. Operoje atpasakojamos dvi didžiojo keliautojo kelionės į naująjį pasaulį dienos. Pirma – kai su keliautoju iškilmingai atsisveikina Ispanijos karalienė Izabelė ir jam suteikiami garbingi titulai ir paskutinė – kupina dvejonių savo misija ir košmariškų vizijų. Epiloge Kolumbą, gulintį mirties patale, apima dar slogesnė nuotaika. Jį kankina apmąstymai apie savo gyvenimą ir atgaila, kad jo išprovokuotas Senojo ir Naujojo Pasaulių susidūrimas pareikalavo tiek daug vietinių gyventojų aukų. Operoje jų nesimato, nes susidūrimas su čiabuviais (beždžionžmogiais) įvyksta pirmykščiame pirmo veiksmo pasaulyje, į kurį erdvėlaiviu atvyksta ateivių iš kosmoso įgula, pasprukusi nuo jų gimtąją planetą ryjančios juodosios skylės. Trečias veiksmas nukelia į ateitį – tai mokslinės fantastikos karikatūra su politikų ir aukštų pareigūnų rikiuote ir palydomis prie erdvėlaivio. Žmonija vėl vyksta į naujų pasaulių, naujų gyvybės formų paieškas…

„Kelionė“ – tai alegorija apie ieškojimų dvasią, apie būvį be vietos, kuriame atsiduriame kaskart susidūrus skirtingoms kultūroms. Kas verčia žmones keliauti, ko jie ieško? Veikėjai iš praeities ir ateities randa skirtingus atsakymus, tarp jų ir mokslininkas, keliaujantis po visą visatą sėdėdamas neįgaliojo vežimėlyje. Kristupas Kolumbas įkūnija visus tuos amžinus klajūnus, – Ulisą, Nojų, Skrajojantį olandą, – kurie buvo prakeikti arba pašaukti klajoti, vieniši savo laive, apsėsti idėjos; jo figūra simboliškai apibendrina visus keliautojus – tuos, kuriuos gena troškimas tyrinėti, kelti klausimus.“ Philip Glass, 1992

Nuotraukos Martyno Aleksos

Ph. Glass „Voyage”  – 3 veiksmų opera su prologu ir epilogu anglų, ispanų, lotynų kalba. Libretas David‘o Henry‘o Hwang‘o pagal Philip‘o Glass‘o pasakojimą. Pirmasis pastatymas 1992 m. spalio 12 d. „Metropolitan Opera“ teatre Niujorke Amerikos atradimo 500-osioms metinėms pažymėti.

Dirigentė – Adrija Čepaitė

Kolumbas – Andrius Apšega (VDU MA alumnis, prof. S. Martinaitytės ir prof. A. Eitmanavičiūtės kl.)

Izabelė Beata – Ignatavičiūtė

Mokslininkas – Aurimas Raulinavičius

Erdvėlaivio kapitonė – Rita Petrauskaitė

Erdvėlaivio gydytoja – Ernesta Stankutė

Pirmasis kapitono padėjėjas – Tadas Jakas

Antrasis kapitono padėjėjas – Eugenijus Chrebtovas

I Žemės dvynys – Nora Petročenko

II Žemės dvynys – Evert SoosterI

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras

Studentės ANOS SOMOVOS (doc. Š.Čepliauskaitės klasė) koncertų turas

Rusėjo 30 d. ir spalio 3 d. vyko VDU Muzikos akademijos pirmo kurso studentės Anos SOMOVOS (doc. Šviesės Čepliauskaitės fortepijono kl.) koncertinis turas, kurį – kaip pagrindinį prizą – ji laimėjo III-ojo jaunųjų atlikėjų konkurso „GENIUS ARTS” metu.

Ana Somova koncertavo Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje, Elektrėnų meno mokykloje, Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijoje bei Trakų meno mokykloje. Programoje – W. A. Mozarto, F. Liszto, F. Chopino ir kt. kūriniai.

Koncertus organizavo atlikėjų vadybininkė Konstancija Kerbedytė-Sabaliauskienė.

Kviečiame į Radu Ratoi (akordeonas) meistriškumo kursus spalio 16d. nuo 10 val.

Baltijos ir Šiaurės šalių muzikos festivalis | Baltic and Nordic Music Festival – 2024

–

• Klasikinė muzika ir džiazas
• M.K.Čiurlionis, E.Grieg, jų amžininkai ir sekėjai
• Folkloras ir jo interpretacijos
• Lietuvos diaspora, dialogai apie meno ir kultūros procesus pasaulyje

„Baltijos ir Šiaurės šalių muzikos festivalis“ atveria langą bendradarbiavimui su Baltijos ir Skandinavijos šalimis ir jų muzika. Festivalio idėja kilo iš E. Griego ir M. K. Čiurlionio muzikos festivalio, kurio sumanytojas ir vykdytojas 25 metus buvo Kauno valstybinė filharmonija.

Kompozitorių M.K. Čiurlionio ir E. Griego muzikos festivalis pirmą kartą buvo surengtas 1998 m. Kauno filharmonijos ir Hordalando (Norvegija) kultūros skyriaus vadovų iniciatyva. Per daugiau kaip du dešimtmečius pažintis dviejų tautų iškiliausių menininkų kūryba atvedė į vaisingus kultūrinius mainus tarp Norvegijos ir Lietuvos. Festivalio programą papildė šiuolaikinių autorių kūriniai, reprezentuojantys ir abiejų šalių nūdienos muzikinę kultūrą, kurią įprasmino Lietuvos ir Norvegijos kolektyvai, solistai, ansambliai.

Ir toliau išlieka svarbi bičiulystė su Kauno valstybine filharmonija tęsiant M.K.Čiurlionio ir E.Griego kūrybos sklaidą ir plečiant horizontus dabarties muzikos ir meno kūrėjams, scenos meno muzikams bei kolektyvams Baltijos ir Šiaurės šalių kryptimis. „Baltijos ir Šiaurės šalių muzikos festivalis“ 2024 metų spalį klausytojus pakvies į tris programas. Koncertų preambolėje – diskusijų platforma „Vector“ festivalio dalyvius pakalbinsime apie baltiškus bei šiaurietiškus kultūrinius kontekstus, įžvalgas ir kūrybinius patyrimus.

Festivalį rengia VšĮ „Akantas“

Festivalį finansuoja Kauno miesto savivaldybė

Festivalio partneris ir bendrarengėjas – Kauno valstybinė filharmonija

***

Kauno valstybinė filharmonija

Spalio 9, 18:00

Antonello Timpani (Italija) – cl

Povilas Syrrist-Gelgota (Norvegija) – vla, voc

Šviesė Čepliauskaitė (Lietuva) – p

Koncerto raktažodžiai – lietuvių ir norvegų liaudies dainos, psalmės, kurios bus pagrindiniai programos rifai, o aplink juos rikiuosis M.K.Čiurlionio, E. Griego, P. Syrrist-Gelgotos, V. Neugasimovo ir kt. autorių gaidos. Dainuojantis, grojantis altu, kuriantis savo kompozicijas  Povilas Syrrist-Gelgota visada ieško prasmingų tapatybės kontekstų. „Dirbu tarptautinėje aplinkoje – mano kolegos ir draugai yra iš 20 pasaulio šalių“ – taip savo aplinką pristato Povilas Syrrist-Gelgota, dažnai muzikiniuose projektuose pasirodantis ir su žmona, violončelininke Toril Syrrist. Gausiai koncertuojančios Lietuvoje ir užsienyje šopenistės Šviesės Čepliauskaitės repertuare ne tik jos mylima romantinės epochos muzikinė literatūra, bet ji dažnai tampa naujų lietuvių autorių kompozitorių kūrinių fortepijonui krikštamote. Būdamas daugelio tarptautinių konkursų laureatas ir žiūri narys, italų klarnetininkas ir kompozitorius Antonello Timpani didelį dėmesį skiria šiuolaikinei muzikai, yra nenuilstantis klarneto muzikos kūrinių puoselėtojas profesionalų ir mėgėgų kolektyvų tarpe. Baltišką ir vikingų dvasią perteiks Lietuvoje, Italijoje ir Norvegijoje gyvenantys muzikai, kurio paskutiniai potėpiai bus atlikti kelios dienos prieš koncertą.

Koncerto programoje – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Edvardo Griego, Povilo Syrrist–Gelgotos, Vitalijaus Neugasimovo, Kjello Marcusseno, Raimundo Martinkėno ir kt. autorių, liaudies dainų, giesmių aranžuotės.

Kutavičius ir Anusauskas – pianistai, savo kūryba ir veikla formavę Lietuvos džiazo veidą

Džiazo pasažai – laida ne tik džiazo mėgėjams, bet ir tiems, kurių ausys, mintys ir širdys atviros naujiems muzikiniams nuotykiams. Spalvinga džiazo asmenybių galerija, kelionės džiazo istorijos vingiais, garbinga džiazo praeitis ir karščiausios šio žanro naujienos, modernūs garsovaizdžiai ir nostalgiškas senojo džiazo skambesys. Laida transliuojama sekmadieniais 17.00 val.

Džiazo pasažuose – apie du Lietuvos džiazo šviesulius, dvi ryškias kūrybines asmenybes, du pianistus ir kompozitorius, reikšmingai prisidėjusius prie Lietuvos džiazo sklaidos ir formavusius Lietuvos džiazo veidą.

Tai Tomas Kutavičius ir Artūras Anusauskas. Abu jie gimę 1964-ųjų rugsėjį ir šį mėnesį švenčia 60-mečius. Abu jie į džiazą atėjo iš muzikų šeimų ir abu tapo savo instrumento virtuozais bei puikiais garsų organizatoriais – kompozitoriais, aranžuotojais, improvizatoriais. Abu laidos herojai mėgsta ir moka žaisti su tyla, mėgautis kiekvienu garsu, įprasminti kiekvieną skambesį ir panardinti į juos klausytoją.

Džiazo pasažai kviečia pakeliauti jų kūrybos keliais.

Ved. Jūratė Kučinskaitė

Kutavičius ir Anusauskas – pianistai, savo kūryba ir veikla formavę Lietuvos džiazo veidą – 2024.09.22 – Radioteka – LRT

 

Alumno Vytenio Danieliaus (akordeonas) koncertų datos ir vietos

IMPRO Muzika čia ir dabar – rugsėjo 19d. doc. Tomas Kutavičius (fortepijonas), Arkadij Gotesman (perkusija) koncertas Vilniuje

Tomas Kutavičius, žinomas džiazo ir klasikinės muzikos kompozitorius bei pianistas,

kartu su išradinu garsiuoju perkusininku Arkadijumi Gotesmanu, įtrauks klausytojus į unikalią garsų kelionę.

Naujų mokslo metų sutiktuvėse VDU Muzikos akademijos studentų ir alumnų balsai

2024 rugsėjo 2 d. renginių organizavimo komanda „Harmonija” dovanojo šventinį mokslo metų pradžios koncertą Kauno technologijų mokymo centro Vilkijos skyriaus moksleiviams, pedagogams bei savivaldybės darbuotojams.

Publiką populiariomis miuziklų arijomis bei estrados dainomis džiugino VDU Muzikos akademijos alumnis Gytis Murauskas (prof. S. Martinaitytės ir prof. A. Eitmanavičiūtės kl.), VDU Muzikos akademijos alumnis Povilas Strikaitis (prof. T. Ladigos kl.), VDU Muzikos akademijos 1M studentė Emilija Bagdonaitė (prof. S. Martinaitytės ir prof. A. Eitmanavičiūtės kl.). Jiems akomponavo VDU Muzikos akademijos alumnė Žydrūnė Kovalenkaitė (doc. Š. Čepliauskaitės akompanimento kl.).

2024 rugsėjo 2 d. Joniškio žemės ūkio mokykloje naujų mokslo metų atidarymo šventėje dainavo VDU muzikos akademijos atlikimo meno I magistro kurso studentas, tarptautinikų konkursų laureatas Paulius Katiliavas (prof. S. Martinaitytės ir prof. A. Eitmanavičiūtės kl.). Jis atliko populiarias Lietuvos bardo Vytauto Kernagio dainas.

Tarptautiniame muzikos festivalyje „Inizio“ VDU Muzikos akademijos alumnai

2024 rugpjūčio 30 d. – rugsėjo 4 d. Anykščiuose vyko pirmasis tarptautinis muzikos festivalis „Inizio“. Šis unikalus renginys subūrė talentingus jaunus atlikėjus iš įvairių pasaulio šalių, suteikdamas jiems ne tik platformą pradėti savo tarptautinę karjerą, bet ir galimybę bendradarbiauti su tikrais muzikos profesionalais. „Inizio“ – išskirtinis kultūrinis įvykis, praturtinantis Anykščių muzikinį kraštovaizdį.

Rugsėjo 1 d. Anykščių kultūros centre įvyko tarptautinio muzikos festivalio „Inizio“ koncertas „Nauja Pradžia“. Jame dalyvavo LNOBT stažuotojų programos solistai: Regimantas Gabšys, Skirmantė Vaičiūtė, Mindaugas Tomas Miškinis, Ugnė Matukaitytė ir pianistas Artur Shutov (Ukraina/Lietuva).

Solistai:

Baritonas Regimantas Gabšys – operos solistas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventas, dainavimo meno mokėsi prof. Vladimiro Prudnikovo dainavimo klasėje. Koncertuojantis Lietuvoje ir užsienyje, dalyvaujantis operų pastatymuose Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.

Mecosopranas Skirmantė Vaičiūtė – pradedančioji operos solistė, besiruošianti debiutui G. Puccini operoje „Il Trittico“ 2024 m. rudenį. Jaunųjų operos solistų „Opera Accelerator 2023“ programos dalyvė. Koncertavo su Kauno miesto simfoniniu, Klaipėdos kameriniu styginių, Panevėžio muzikinio teatro ir Šiaulių kameriniu „Camerata Solaris“ orkestrais.

Baritonas Mindaugas Tomas Miškinis – Operos solistas ir tarptautinių konkursų laureatas. 2024 m. debiutavo J. Offenbacho operoje „Hofmano istorijos“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.

VDU Muzikos akademijos alumnė Ugnė Matukaitytė (prof. S. Martinaitytės ir prof. A. Eitmanavičiūtės kl.) – 2023 metais įgijusi magistro laipsnį pradėjo stažuotę LNOBT, kurią tęsia iki šiol. Solistė pelniusi prizines vietas įvairiuose tarptautiniuose konkursuose. Koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje. Dainavo su Kauno miesto simfoniniu orkestru, VDU kameriniu orkestru ir kt. 2023/2024 metais LNOBT sukūrė tokius vaidmenis kaip Serpina (G.B. Pergolesi „Tarnaitė ponia“), Pusetė (J. Massenet „Manon“), Frasquita (G. Bizet „Karmen“) ir kt.

                      Pianistas Arthur Shutov – VDU Muzikos akademijos alumnis (lekt. K. Kaklauskaitės akompanimento kl.), Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro koncertmeisteris. Jis aktyviai koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje kaip pianistas solistas ir kaip pianistas koncertmeisteris.

Vasaros palydėtuvių šventė Kalvių ežero pakrantėje

2024 rugpjūčio 24d. Kalvių miestelio gyventojai ir svečiai rinkosi prie ežero palydėti karštosios vasaros. Šventės metu vyko įvairiausios rungtys, edukacijos, vaišės bei šventinis „Harmonijos“ koncertas su programa „Šimtmečio dainos Lietuvai“. „Harmonijos“ kolektyve susibūrę į dainingą komandą VDU Muzikos akademijos alumnai ir dabartiniai studentai.

„Harmonijos‘ įkūrėjas ir vadovas, VDU Muzikos akademijos alumnis Gytis Murauskas (prof. S. Martinaitytės ir prof. A. Eitmanavičiūtės kl.)

VDU Muzikos akademijos 1M studentė Paulina Tamašauskaitė (doc. D. Vėbros kl.)

VDU Muzikos akademijos alumnis Povilas Strikaitis (prof. T. LVDadigos kl.)

VDU Muzikos akademijos 1M studentė Emilija Bagdonaitė (prof. S. Martinaitytės ir prof. A. Eitmanavičiūtės kl.)

VDU Muzikos akademijos alumnė Žydrūnė Kovalenkaitė (doc. Š. Čepliauskaitės akompanimento kl.)