Koncertas „Lietuviška serenada“ skambėjo Lenkijoje
2024 vasario 13 d. F. Chopin dvare (Duszniki zdroj, Lenkija) suskambo ir lietuviška daina. Koncerte „Lietuviška serenada“ dainavo VDU Muzikos akademijos prof. Sabinos Martinaitytės ir prof. Audronės Eitmanavičiūtės studentai, tarptautinių konkursų laureatai. Jiems akomponavo ir koncertą vedė prof. Audronė Eitmanavičiūtė.
Koncerto programoje skambėjo lietuvių kompozitorių R. Šerkšnytės, G. Gudauskas, Z. Bružaitės, B. Balakauskienės dainos ir arijos, ispanų kompozitorių E. Arietta, R. Chapi dainos iš zarzuelų, italų kompozitorių L. Arditi, B. Carelli dainos, W.A. Mozart ir P. Viardot operų arijos ir amerikiečių kompozitorių M. Balfe, L. Cohen, A. Sulivan dainos ir ansambliai iš operų ir miuziklų.
1B Liepa Dabriškaitė
2B Deimantė Bačiulytė
2B Ugnė Stražnickaitė
3B Ieva Vaivadaitė
4B Emilija Bagdonaitė
4B Paulius Katiliavas
Nuotraukos iš asmeninio archyvo
VDU Muzikos akademijos studentai tarptautiniuose meistriškumo kursuose Lenkijoje
Šioje pilyje gyveno studentai.
2024 vasario 11-17 Lenkijos kurorte Duszniki Zdroj vyko 41 tarptautiniai žiemos vokaliniai kursai. Juose dalyvavo ir VDU Muzikos akademijos prof. Sabinos Martinaitytės ir prof. Audronės Eitmanavičiūtės studentai. Kursus vedė žinomi Lenkijos dainavimo pedagogai: Wroclavo K. Lipinskio muzikos akademijos prof. Bogdan Makal (Paulius Katiliavas).
Wroclavo K. Lipinskio muzikos akademijos dainavimo katedros vedėjas prof. P. Lykovski‘s, Deimantė Bačiulytė ir Liepa Dabriškaitė
Varšuvos Didžiojo teatro operos studijos vadovė Olga Pasiecznik, Ugnė Stražnickaitė)
Šcecino meno akademijos prof. Katarzyna Dondalska, Ieva Vaivadaitė
Šcecino meno akademijos prof. Katarzyna Dondalska, Emilija Bagdonaitė.
Vasario 16 d. vykusiame koncerte dalyvavo patys geriausi kursų dalyviai. Visi mūsų studentai buvo atrinkti į šį koncertą. Gaila tik, kad Paulius Katiliavas susirgo ir negalėjo pademonstruoti įgytų naujų dainavimo potyrių.
D. Bačiulytė, J. Haydn, Aria di Griletta, op. „Lo Speziale“, konc. A. Orlukowicz
I. Vaivadaitė, J. M. Lacalle, „Amapola“, konc. M.Landowski
E. Bagdonaitė, G. Rossini, Aria di Adelaide, „Adelaide di Borgogna“, konc. M. Landowski
L. Dabriškaitė, W.A. mozart, Aria di farnace, op. „Mitridate“, konc. A. Orlukowicz
U. Stražnickaitė, W.A. Mozart, Aria di Celia, op. „Lucia Silla“, konc. A. Chodacki.
Vaizdas pro langą. Nuotraukos iš asmeninių archyvų.
Kviečiame į Muzikavimo kameriniame orkestre meistriškumo kursus stygininkams
VDU Muzikos akademijos studentui Pauliui Katiliavui – VDU vardo garbės stipendija
2024 vasario 15 d. VDU Didžiojoje auloje vyko Vytauto Didžiojo universiteto Senato posėdis, kurio metu buvo pagerbti ir įvertinti VDU bendruomenės nariai. VDU vardo garbės stipendija už aktyvią meninę veiklą ir VDU vardo garsinimą buvo paskirta ir VDU Muzikos akademijos 4B studentui, tarptautinių konkursų laureatui Pauliui Katiliavui (prof. Sabinos Martinaitytės ir prof. Audronės Eitmanavičiūtės kl.).
Nuoširdžiausi sveikinimai Pauliui.
106-osioms Lietuvos valstybės atkūrimo metinėms skambėjo Lietuvos kompozitorių kūriniai
Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka
Vasario 16-oji Kauno Valstybinėje ir Nacionalinėje filharmonijose paminėta iškilmingais koncertais, kuriuose skambėjo lietuvių kompozitorių muzika. Bendram meniniam projektui kūrybines pajėgas suvienijo du prestižiniai Lietuvos muzikiniai kolektyvai ir nemažas būrys VDU Muzikos akademijos alumnų. Visai tautai ir valstybei išskirtine tapusios dienos išvakarėse Kauno valstybinėje filharmonijoje nuskambėjo Lietuvos kompozitorių kūriniai, primenantys kovas dėl nepriklausomybės, tautos iškentėtus vargus, patirtas džiugias akimirkas ir neišblėstančius kiekvieno lietuvio jausmus: tikėjimą bei viltį.
Atlikėjai:
Lietuvos Nacionalinis simfoninis orkestras (Meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas)
Kauno valstybinis choras (Meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas)
Solistai:
Marija Arutiunova (doc. B. Sodaitytės kl.)
Gabrielė Kuzmickaitė – VDU MA lektorė (prof. S. Martinaitytės ir prof. A. Eitmanavičiūtės kl.)
Mindaugas Zimkus – VDU MA docentas
Žygimantas Galinis (baritonas)
Joana Daunytė (arfa)
Elena Daunytė (violončelė)
Jurgita Kazakevičiūtė (vargonai)
Dainius Svobonas (skaitovas)
Dirigentas Robertas Šervenikas
PROGRAMA;
Jonas Jurkūnas – „Apie būtį“ arfai, violončelei ir orkestrui (pasaulinė premjera)
Vytautas Barkauskas – Trys dalys iš „Prisikėlimo oratorijos“, op. 138 (liturginiai, Vytauto Mačernio, Maironio tekstai)
Algirdas Martinaitis – Trys dalys iš oratorijos „Tikėjimo ir vilties invokacijos“ (liturginiai, laisvės kovų archyvo, Vinco Mykolaičio-Putino, autoriaus tekstai)
Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka
VDU Muzikos akademijos alumnės Ugnės Matukaitytės debiutas LNOBT J.Massenet operoje „Manon“
2024 02 15- 17 VDU Muzikos akademijos alumnė Ugnė Matukaitytė (prof. S.Martinaitytės ir prof. A. Eitmanavičiūtės kl.) debiutavo Pusetės vaidmeniu J. Massenet operoje „Manon“ LNOBT scenoje.
Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Publikos numylėtinė J. Massenet opera Manon yra viena žinomiausių prancūzų operų teatrų repertuare. LNOBT Manon premjera įvyko 2015 m. rugsėjo 18 d. Spektaklis iš karto patraukė visų dėmesį, sulaukė itin palankių publikos ir kritikų įvertinimų. Kviečiant statytojus šiam spektakliui, svarbiausias kriterijus buvo artimumas prancūzų operos tradicijai, tad scenoje iš tiesų šurmuliuoja Paryžiaus gatvės, sklinda La Belle Époque žavesys.
Operos premjera įvyko 1884 m. sausio 19 d. Opéra Comique teatre Paryžiuje. Manon siužetas aprėpia gausybę istorinių, psichologinių, socialinių prasmių, sėkmingai pasiekiančių ir šių dienų žmogaus sąmonę, ir kiekvieno asmeninius jausmus. Operos centre – moters asmenybės drama, jos prieštaringų išgyvenimų, atrodytų, nesikeičiančių šimtmečiais, „partitūra”. Talentingas melodijos kūrėjas ir lyrikas Massenet buvo ir įžvalgus psichologas, gebantis perteikti jausmus, subtiliai piešti herojų, ypač moterų, portretus. Jautriai niuansuota ir nuoširdaus intymumo kupina jo muzika iki šiol verčia publiką jaudintis ir išgyventi dėl veikėjų likimo.
- Massenet sukūrė efektingą skambesį. Prancūziškam tekstui jis pritaikė lanksčias melodijas, kurios yra patogios ir solistų balsams. Žavi švelni, rami, rafinuota ir subtili, žmogiškų jausmų kupina jo muzika, jo išskirtinis orkestrinis virtuoziškumas, kuriame dera žaižaruojantis žvalumas ir skaidrumas, jo neklystamas teatrinis instinktas. Visos jo operos iki šiol žavi kaip gražiausi ir inteligentiškiausi vieno kultūriškai turtingiausių istorijos laikotarpių, La Belle Époque, pavyzdžiai.
Lietuvoje pirmą kartą J. Massenet opera Manon buvo pastatyta 1939 m. Valstybės teatre Kaune, 1964 m. – Vilniuje.
2015 m. pastatymo LNOBT kūrėjai:
Muzikos vadovas ir dirigentas – Cyril Diederich,
Dirigentas – Julius Geniušas;
Režisierius ir kostiumų dailininkas – Vincent Boussard;
Scenografas – Vincent Lemaire.
2024 m. 2024 02 15- 17 spektakluose vaidmenis atliko:
Dirigentas – Ričardas Šumila;
Manon – Viktorija Miškūnaitė;
De Grijė – Atalla Ayan;
Lesko – Eugenijus Chrebtovas;
Gijo de Morfontenas – Mindaugas Jankauskas;
Pusetė – Ugnė Matukaitytė;
Žavotė – Austėja Zinkevičiūtė;
Rozetė – Evelina Volodkovič;
De Bretinji – Jonas Sakalauskas;
Grafas de Grije – Liudas Norvaišas.
Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Kopimo aukštyn reljefais Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro 35-ojo gimtadienio koncertas su Wagneriu ir Straussu
Nr. 7 (1499), 2024-02-16
Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Valstybinis simfoninis orkestras gimtadienio koncertuose visuomet pateikia ką nors naujo ir įdomaus arba tiesiog gražaus. Regis, 35-asis gimtadienis labiausiai įsimins kaip nepaprastai gražios muzikos šventė. Koncerto programoje buvo pateikti nuostabiausi fragmentai iš Richardo Wagnerio operos „Lohengrinas“ ir labai retai pas mus skambanti Richardo Strausso „Alpių simfonija“. Operos fragmentus atliko įžymusis tenoras Edgaras Montvidas ir jauna, karjerą pradedanti solistė Gabrielė Bukinė. Orkestro meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamas simfoninis orkestras visą vakarą tiesiog švytėjo, grojo iš tiesų šventiškai. Spėju, šią programą tikėtasi atlikti orkestro namuose, rekonstruotoje Kongresų rūmų salėje. Tačiau statyboms užsitęsus koncertas vasario 8 d. įvyko Nacionalinėje filharmonijoje.
Pirmoji dalis buvo skirta Wagneriui, skambėjo du instrumentiniai ir trys vokaliniai fragmentai. Pradžioje išgirdome gerai atliktą „Lohengrino“ pirmo veiksmo įžangą. Ši muzika stipriai veikia, užvaldo ir perkelia į kitą plotmę, sakytum, nežemiškos šviesos ir grožio karalystę. Jos kontūrai ryškėjo pamažu, vis labiau įtraukdami. Aukščiausiame smuikų registre tylutėliai skambanti Gralio tema masina tarsi nepasiekiama svajonė. Ją perima ir varijuoja kiti orkestro balsai, laipsniškai tirštėja faktūra, auga dinamika. Staiga keičiasi tonacija, tarsi atsiveriant naujam vaizdui, pasigirsta iškilmingi vario akordai, garsas dar labiau stiprėja, ir pasiekiama įspūdinga kulminacija. Atslūgus dinaminei bangai pamažu grįžtama į smuikų atliekamą Gralio temą.
Antrasis instrumentinis fragmentas – trečio veiksmo įžanga, perteikianti šventišką Elzos ir Lohengrino vestuvių puotos atmosferą. Šis gaivališka jėga tryškęs orkestro numeris sužavėjo ypatinga atlikimo precizika. Vedami energingo maestro Rinkevičiaus mosto, orkestro muzikantai virto vienu galingu instrumentu. Nuostabiai suskambėjo aukštyn šaunanti veržli valtornų tema, meistriškai atkartota trombonų. Vidurinėje preliudo dalyje reikšmingus solo pagirtinai grojo obojus, klarnetas, sodriai suskambo violončelės ir visi styginiai.
Valstybinis simfoninis orkestras šiame koncerte publikai pristatė du solistus: sopraną Gabrielę Bukinę ir plačiai žinomą tenorą Edgarą Montvidą. Šis solistas su orkestru bendradarbiauja ilgai, viskas prasidėjo prieš gerus dvidešimt penkerius metus, dar jam studijuojant. Tada Edgaras dalyvavo Trakų pilyje pastatytoje Richardo Strausso „Salomėjoje“, paskui – pirmosiose solisto gastrolėse Rygoje, kur atliko Césaro Francko „Palaiminimus“. Daugėjant bendrų koncertų ir operos spektaklių Vilniuje, solistas su orkestru pasirodo kasmet. Pasak Montvido, tai jam svarbiausias orkestras, su juo sukaupė didelį ir įvairų repertuarą. Pasaulio scenose solistas yra sukūręs apie penkiasdešimt vaidmenų, tačiau iki šiol niekada nedainavo Wagnerio. Ne kartą girdėjo sakant, kad Lohengrinas tiktų jo balsui, bet imtis vis nesiryždavo. Šįkart nusprendė išbandyti kitokį repertuarą, tad pasiūlė maestro Rinkevičiui atlikti ištraukas iš „Lohengrino“ – po vieną solinę ariją ir duetą.
Gabrielė Bukinė su Valstybiniu simfoniniu orkestru koncertavo pirmą kartą, tačiau operos publikai ji jau pažįstama. 2021 m. baigusi studijas Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje, pradėjo dirbti Kauno muzikiniame teatre ir netrukus debiutavo Giuseppe’s Verdi „Traviatoje“ bei Gioacchino Rossini operoje „Turkas Italijoje“. Solistė jau pelnė „Auksinį scenos kryžių“, sėkmingai dalyvavo Tarptautiniame Klaudios Taev jaunųjų operos dainininkų konkurse, kur laimėjo pirmą vietą ir publikos simpatijų prizą. Vilniaus operos gerbėjai Bukinę girdėjo Nacionaliniame operos ir baleto teatre atliekant Violetą „Traviatoje“, Zarą operetėje „Sarsuela“ (už šiuos vaidmenis ji šiemet paskelbta Metų operos viltimi), o visai neseniai – Antoniją „Hofmano istorijose“.
Gimtadienio koncerte trečio veiksmo ariją „In fernem Land“ Montvidas atliko nuskambėjus pirmo veiksmo instrumentinei įžangai, tad publika nesunkiai atpažino vėl pasigirdusią stebuklingąją Gralio temą. Šioje finalinėje visos operos arijoje Lohengrinas atsako į Elzos klausimą, kas jis ir iš kur atvyko. Didelę vokalinę patirtį sukaupęs dainininkas įtikinamai atskleidė kuriamo herojaus vidinę būseną. Taiklios išraiškos priemonės ir skambus piano, turtingai niuansuotos frazės, juvelyriškai tiksli intonacija – tai tik maža dalis Montvido naudojamų vokalinės meistrystės išteklių. Raiški tartis ir puiki dikcija leido įsiklausyti į kiekvieną muzikaliai įprasmintą arijos žodį. Pamažu augant dinamikai pereinama į ryžtingą dainavimą su forte viršūnėmis, iškilmingai akcentuojant reikšmingiausius finalinius arijos žodžius „vom Gral“ ir „sein Ritter“.
Bukinės atliktame „Elzos sapne“ iš pirmo operos veiksmo pasakojama apie riterį, kurį sapne išvydo brolžudyste neteisingai apkaltinta Elza. Skaisti skriaudžiama būtybė laukia šio riterio įsitikinusi, kad jį siunčia dangus, jis atvykęs ją apgins ir pamils. Geros technikos, gausių vokalo spalvų ir dinaminių niuansų reikalaujanti arija buvo atlikta raiškiai ir įtaigiai. Jaunoji solistė jautėsi laisvai, drąsiai. Maloniai nustebino pati pirmoji jautriai padainuota melodija, prasidedanti gana aukštoje tesitūroje piano. (Įdomumo dėlei atkreipsiu dėmesį, kad skambėjusioje Lohengrino ir šioje Elzos arijoje Wagneris naudoja tą pačią A-dur tonaciją kaip ir operos įžangoje skambančioje Gralio temoje.) Gražaus tembro, minkštas solistės balsas sklido laisvai, užpildydamas visą salės erdvę.
Didysis duetas iš trečio operos veiksmo – tai tas lemtingas Elzai iškilęs klausimas, kas tas šaunusis riteris, kokia paslaptis jį gaubia. Atlikdami šį psichologiškai ir vokaliai sudėtingą duetą abu solistai atskleidė ne tik vokalo, bet ir vaidybos galias. Nuo švelniausios lyrikos, išreiškiančios begalinę meilę, iki sukrečiančio dramatizmo, kai Elza pratrūksta piktais kaltinimais, esą mylimasis slepia kažką negero ir sumanė ją apgauti… Tokie Wagnerio operų duetai pasižymi labai glaudžiu žodžio ir muzikos ryšiu, kai garsai reaguoja į kiekvienos žodinės frazės prasmę ir emocinį atspalvį. Kaip tik į tai buvo sukoncentruotas solistų ir orkestro dėmesys, todėl dueto vyksmas įtraukė taip stipriai, tarsi dalyvautum tame pražūtin vedančiame dviejų asmenybių dialoge. Pagirtina interpretacija – tiek solistų, tiek maestro vedamo orkestro, kuris darniai solistus palaikė, išryškino į dialogą reaguojančius reikšmingus vagneriškus leitmotyvus. Toks pat atidus jis buvo ir dainininkams atliekant solines arijas.
Visą straipsnį skaitykite: https://www.7md.lt/muzika/2024-02-16/Kopimo-aukstyn-reljefais
Kviečiame į klasikinės muzikos koncertą: A.Baliukonytė (akordeonas) ir K.Šerpytis (violončelė) Marijampolės meno mokykloje
LVSO Gimtadienio koncertai
2024 m. vasario 8 d. Lietuvos Nacionalinėje filharmonijoje ir vasario 9 d. Kauno filharmonijoje Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, pakvietė švęsti 35-ąjį orkestro gimtadienį. Tradicija tapusiu orkestro gimtadienio koncertu kasmet minimas pirmasis Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertas. Prieš 35 metus maestro Gintaro Rinkevičiaus įkurtas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (LVSO) savo gimtadienį švenčia ir filosofiškai, ir jaunatviškai eksperimentuodamas. Ir šiais metais LVSO, diriguojamas meno vadovo ir vyriausiojo dirigento G. Rinkevičiaus, kartu su operos solistais Edgaru Montvidu ir Gabriele Bukine muzikos puotą savo gerbėjams gimtadienio proga surengė Nacionalinėje ir Kauno filharmonijose.
E. Montvidas, G. Bukinė ir G. Rinkevičius, R. Danisevičiaus nuotr.
Gabrielė Bukinė (sopranas) R. Danisevičiaus nuotr.
Edgaras Montvidas (tenoras) R. Danisevičiaus nuotr.
Šiemet šventinius vakarus pradėjo tenoras Edgaras Montvidas ir jaunosios kartos sopranas Gabrielė Bukinė. E. Montvidas – vienas garsiausių Lietuvos operos vardų pasaulyje. Solistas sukūrė daugiau nei 40 vaidmenų, kuriuos atliko Anglijos nacionaliniame, Londono karališkame „Covent Garden“, Olandijos nacionaliniame, Ženevos, Frankfurto, Liono, Paryžiaus, Briuselio, Strasbūro, Sinsinačio, Santa Fė (JAV) ir kituose operos teatruose. Šalia operos pastatymų, dainininkas aktyviai koncertuoja su didžiausiais simfoniniais orkestrais Europoje, JAV ir Japonijoje. Nuo 2020 m. E. Montvidas tapo Pažaislio muzikos festivalio meno vadovu. Solistas apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu, Kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“, 2023 m. jam įteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.
E. Montvidas ir G. Bukinė, foto iš asm. archyvo
E. Montvido scenos partnerė – sopranas G. Bukinė. 2021 m. baigė Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademiją (prof. Sabinos Martinaitytės ir prof. A.Eitmanavičiūtės kl.). Iš karto po to pradėjo darbą kaip šios akademijos dėstytoja asistentė ir debiutavo Kauno valstybiniame muzikiniame teatre pagrindiniais vaidmenimis Giuseppe Verdi operoje „Traviata“ ir Gioachino Rossini operoje „Turkas Italijoje“, už kuriuos buvo nominuota Auksiniam scenos kryžiui ir apdovanota „Fortūnos“ statulėle. 2023 m. G. Bukinė tapo absoliučia tarptautinio Klaudios Taev jaunųjų operos dainininkų konkurso nugalėtoja – pelnė pirmąją vietą ir publikos simpatijų prizą. Klausytojai gėrėjosi E. Montvido ir G. Bukinės atliekamomis įspūdingiausiomis didingosios Richardo Wagnerio (1813–1883) operos „Lohengrinas“ arijomis ir nepaprastai jausmingu duetu.
G. Bukinė R. Danisevičiaus nuotr.
Naujos patirtys
2024 vasario 10 d. VDU Muzikos akademijos studentai įgijo naujų patirčių: įrašą LRT Didžiojoje studijoje. G. Kuprevičiaus „Pagarbinkim meilę“ iš operos „Karalienė Bona“ atliko VDU Muzikos akademijos studentai 4B Emilija Bagdonaitė (prof. S.Martinaitytės ir prof. A. Eitmanavičiūtės kl.), 3B Ieva Vaivadaitė (prof. S.Martinaitytės ir prof. A. Eitmanavičiūtės kl.), 2B Ugnė Stražnickaitė (prof. S.Martinaitytės kl.), 1B Liepa Dabriškaitė (prof. S.Martinaitytės kl.), 2B Deimantė Bačiulytė (prof. S.Martinaitytės kl.), 4B Paulius Katiliavas (prof. S.Martinaitytės ir prof. A. Eitmanavičiūtės kl.), 4B Ugnė Dvarvidytė (doc. D. Vėbros kl.), 4B Kristupas Bauža (doc. D. Vėbros kl.), 4B Mindaugas Simutis (prof. T. Ladigos kl.), 3B Hao Haipeng (lekt. G. Kuzmickaitės kl.).
Studentams talkino prof. S. Martinaitytės klasės alumnai VDU Muzikos akademijos lektorė Gabrielė Kuzmickaitė ir Gytis Murauskas. Dainininkams akompanavo VDU Muzikos akademijos studentų ir Kauno J. Naujalio muzikos gimnazijos moksleivių jungtinis simfoninis orkestras. Dirigentas 4B studentas Mantas Jančiauskas (prof. J. Janulevičiaus kl.).
