Šiuolaikinės lietuvių kompozitorių kūrybos fiesta „Muzikos ruduo’19 | Kaukti „
Kasmet lapkritį lietuvių muzikos garsais suskamba „Muzikos ruduo“ – vienintelis išskirtinai moderniai ir šiuolaikinei lietuvių kompozitorių kūrybai dedikuotas festivalis. Jame kasmet atliekamos ir pačios naujausios, ir jau pripažintos kompozicijos, atskleidžiančios kokybišką ir plačią lietuvių muzikos panoramą.
Šiemet lapkričio 15–19 d. Vilniuje festivalis ir vėl pakvietė artimai pažinčiai su savo šalies muzikine kultūra. Muzikos ruduo© Organizatorių archyvas „Muzikos rudens“ misija – atvirą, smalsų šių dienų gyventoją skatinti atrasti, suprasti ir priimti šiuolaikinę lietuvių kūrybą ir pasinerti į geriausią muziką, sukurtą čia ir šiomis dienomis, atliepiančią šiandienos gyvenimą ir todėl skirtą šių dienų klausytojui, rašoma pranešime žiniasklaidai. Festivalyje nuolat groja geriausi į šiuolaikinę muziką besigilinantys atlikėjai, nuolat atliekantys ir puoselėjantys lietuvių šiuolaikinę muziką, inspiruojantys ir inicijuojantys naujų kompozicijų sukūrimą ir aktyviai bendradarbiaujantys įgyvendinant šios muzikos sklaidą.
Šiemet tarp tokių atlikėjų ambicingi šiandienos muzikos entuziastai VDU Muzikos akademijos studentai: tarptautinių konkursų laureatės Monika Pleškytė (sopranas) ir Gabrielė Bukinė (sopranas) (prof. S.Martinaitytės ir prof. A.Eitmanavičiūtės kl. studentės), akademijos asistentė pianistė Kotryna Kaklauskaitė, smuikininkė Aistė Mikutytė (doc. R.Bliškevičiaus kl.) violončelininkas Marius Sakavičius (doc. R.Kalnėnaitės kl.).
Šių metų festivalio tema – „Kuriantys muzikos istoriją“. Muzikos ruduo“ kviečia artimiau pažinti tuos, kurie ryškiausiai kuria mūsų muzikos istoriją – jau 30 metų (nuo 1989 m.) teikiamos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatus. Tai – asmenybės, kurių muzikoje įspausti šių dešimtmečių istorijos tėkmės, pasaulėvaizdžio, emocijų ir asmeniniai pėdsakai. Festivalyje nuskambės šešios programos, reprezentuojančios prestižinės premijos laureatų kūrybą. Net devyniolikos Lietuvos kultūrai nusipelniusių kūrėjų – Algirdo Martinaičio, Juliaus Juzeliūno, Jeronimo Kačinsko, Broniaus Kutavičiaus, Osvaldo Balakausko, Onutės Narbutaitės, Anatolijaus Šenderovo, Vidmanto Bartulio, Felikso Bajoro, Jurgio Juozapaičio, Vytauto Barkausko, Ryčio Mažulio, Vytauto Laurušo, Šarūno Nako, Ramintos Šerkšnytės, Vaclovo Augustino, Giedriaus Kuprevičiaus, Fausto Latėno ir Justės Janulytės – muzika skambės koncertuose MO muziejuje, Kompozitorių namuose ir Vilniaus Choralinėje sinagogoje. Skambėsiančios programos konceptualiai ir kartu suprantamai atskleis šiuolaikinės lietuvių muzikos panoramą ir raidą nuo Nepriklausomybės atkūrimo laikų iki pat šių dienų. Verta paminėti, kad taip plačiai Nacionalinės premijos laureatų kūryba pristatoma pirmą kartą.
2019 lapkričio 17 d. šiuolaikinės lietuvių muzikos festivalyje „Muzikos ruduo“ Lietuvos kompozitorių sąjungos salėje dominavo vokalinė muzika. Kompozitorių namus lietuviškos muzikos garsais pripildė VDU Muzikos akademijos studentai: dainininkės Monika Pleškytė ir Gabrielė Bukinė (prof. A.Eitmanavičiūtės ir S.Martinaitytės kl.), smuikininkė Aistė Mikutytė (doc. R.Bliškevičiaus kl.), violončelininkas Marius Sakavičius (doc. R.Kalnėnaitės kl.) ir fortepijono katedros asistentė pianistė Kotryna Kaklauskaitė.
Kauniečiai muzikai savo programoje „Kaukti“ išskleidė plačią lietuvių muzikos panoramą: skambėjo daugiau nei pusės – net vienuolikos – prestižine premija apdovanotų kompozitorių kūryba. Publika išgirdo tris instrumentiniams ansambliams skirtas Jurgio Juozapaičio, Osvaldo Balakausko ir B. Kutavičiaus kompozicijas bei aštuonis opusus balsui ir instrumentams (Giedriaus Kuprevičiaus, Jeronimo Kačinsko, Juliaus Juzeliūno, Ramintos Šerkšnytės, Algirdo Martinaičio, Fausto Latėno ir Vytauto Laurušo vokalinius kūrinius).
Renginio programa
- Šarūnas Nakas , Krautuvė (2019, premjera) Balsui, smuikui, violončelei ir fortepijonui – M.Pleškytė, A.Mikutytė, M.Sakavičius, K.Kaklauskaitė;
- Raminta Šerkšnytė, Pasaka (Saulos dainos, 2004), Balsui ir fortepijonui – G.Bukinė, K.Kaklauskaitė;
- Julius Juzeliūnas, Naktis (1964) Balsui ir fortepijonui – G.Bukinė, K.Kaklauskaitė;
- Osvaldas Balakauskas, Kaip marių bangos prisilietimas (1-2 dalys) (1975) Smuikui ir fortepijonui – A.Mikutytė, K.Kaklauskaitė;
- Vytautas Laurušas, Romansas “Žiema” (1975) Balsui ir fortepijonui – M.Pleškytė, K.Kaklauskaitė;
- Giedrius Kuprevičius, Raidžių Lietuva (Vienadienės Tėvynės dainos, 2010) Dviems balsams ir fortepijonui – M..Pleškytė, G.Bukinė, K.Kaklauskaitė;
- Jeronimas Kačinskas, Paslaptis (1968) Balsui ir fortepijonui – G.Bukinė, K.Kaklauskaitė;
- Bronius Kutavičius, Perpetuum mobile (1979) Violončelei ir fortepijonui – M.Sakavičius, K.Kaklauskaitė ;
- Faustas Latėnas, Triptyque de printemps: Les nuages, Il pleut, Nostalgie (1986) Balsui ir fortepijonui – M.Pleškytė, K.Kaklauskaitė;
- Jurgis Juozapaitis, Mėnulio šviesa (1999) Smuikui, violončelei ir fortepijonu – A.Mikutytė, M.Sakavičius, K.Kaklauskaitė;
- Algirdas Martinaitis, Heatera Esmeralda (2003) Balsui, smuikui, violončelei ir fortepijonui – G.Bukinė, A.Mikutytė, M.Sakavičius, K.Kaklauskaitė;
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
Naujas VDU Muzikos akademijos profesorių Sabinos Martinaitytės ir Audronės Eitmanavičiūtės projektas …
…M.Petrausko opera „Eglė – Žalčių karalienė“
2019 lapkričio 14 d. Kauno apskrities viešosios bibliotekos muzikos skyriaus salė buvo pilnutėlė. Pirmą kartą šios salės publika galėjo pamatyti ir išgirsti M.Petrausko operos „Eglė – žalčių karalienė“ premjerą. Tai jau trečias VDU Muzikos akademijos profesorių Sabinos Martinaitytės ir Audronės Eitmanavičiūtės operinis projektas.
Operoje dainuoja ir vaidmenys atlieka:
- Eglė – Gabrielė Bukinė;
- Žaltys – Gytis Murauskas;
- Vaidila Rimonas – Martynas Žukauskas;
- Vaidievutis – Rokas Jasikas;
- Audronė – Giedrė cicėnaitė;
- Gulbė Dievaitis – Bingnan Xu;
- Gražutė ir Gegutė – Ugnė Matukaitytė;
- Auskė – Vita Džiulna;
- Rustulis – Lunmao Zhang;
- Vainys – Matas Jonaitis;
- Pianistė – Živilė Kudirkaitė.
Foto galeriją rasite paspaudę čia
V– ojo „Gameon“ atidarymo koncertas
 |
2019 lapkričio 15 d. Litexpo parodų ir kongresų centre įvyko 5 „Gameon“ žaidimų kultūros konvento atidarymo koncertas, kuriame skambėjo ne tik epinė žaidimų bet ir kino filmų muzika. Koncerte dalyvavo VDU kamerinis orkestras, KTU akademinis choras „Jaunystė“, dirigentas Martynas Staškus ir solistės VDU Muzikos akademijos studentės Gabrielė Kuzmickaitė ir Monika Pleškytė (prof. S.Martinaitytės ir prof. A.Eitmanavičiūtės kl.). Pianistė Živilė Kudirkaitė debiutavo orkestro sudėtyje. |
 |
 |
 |
 |
 |
Naujos pažintys tarptautiniame konkurse- festivalyje „Krasnodaro kamerata“
| 2019 spalio 8-10 dienomis Krasnodaro (Rusija) valstybiniame kultūros institute vyko jubiliejinis X tarptautinis festivalis-konkursas „Krasnodaro kamerata“. Vertinimo komisijos pirmininkė – puiki pianistė, Valstybinės Jerevano Komitaso vardo konservatorijos fortepijono fakulteto dekanė Irina Akopian.  |
|
Vertinimo komisijos nariai: VDU Muzikos akademijos profesorė Audronė Eitmanavičiūtė;  |
Marina Kravetz – Rusijos Gnesinų muzikos akademijos profesorė; Natalija Kiričenko – Krasnodaro valstybinio kultūros instituto profesorė, dainavimo katedros vedėja. |
 |
|
Festivalio programa – įdomi: fortepijoniniai duetai, kameriniai ansambliai, vokaliniai ansambliai ir akompanimento menas. Konkurse dalyvavo 68 ansambliai iš Rusijos, Baltarusijos, Jemeno, Libano, Armėnijos, Kongo respublikų. Darbas vertinimo komisijos nariams buvo nelengvas: reikėjo ne tik kiek įmanoma objektyviau įvertinti konkurso dalyvių pasirodymus, bet ir pravesti meistriškumo pamokas. Negana to, spalio 9 d. įvyko ir vertinimo komisijos narių gala koncertas, o repeticijoms laiko nebuvo. Tai buvo savotiškas profesionalumo išbandymas. Festivalyje užsimezgė nauji draugiški ryšiai, kurie ateityje turėtų tapti artimesni. Jau dabar vyksta bendradarbiavimo sutarties pasirašymo procesas. |
 |
 |
Monika Pleškytė – LNOBT jubiliejiniame renginyje
| Lapkričio 14 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre įvyko koncertas, skirtas dirigento Martyno Staškaus 50-mečiui. Pirmoje koncerto dalyje jubiliato diriguojamas teatro simfoninis orkestras atliko paslaptingąją Gustav Mahler Ketvirtąją simfoniją. Solistė Aistė Pilibavičiūtė. Po koncerto pertraukos žiūrovų laukė premjera – komiška Giacomo Puccini vienaveiksmė opera „Džanis Skikis“, kurioje dainavo ir jauni, ir dešimtmečius teatro scenai paaukoję operos solistai: Arūnas Malikėnas, Monika Pleškytė, Juozas Janužas, Laima Jonutytė, Edmundas Seilius, Irena Zelenkauskaitė, Liudas Mikalauskas, Arminas Skirvainis, Regina Šilinskaitė, Egidijus Dauskurdis, Paulius Prasauskas, Dainius Jakštas, Alfredas Celiešius. Režisierė Jūratė Sodytė. „Į koncerto programą įtraukdamas Gustav Mahler Ketvirtąją simfoniją, lenkiuosi nuo pirmųjų dienų mane teatre globojusio Maestro Jono Aleksos atminimui. Jis norėjo, kad LNOBT orkestras atliktų būtent šią, paslaptingiausia vadinamą G. Mahler simfoniją. Tačiau repertuariniame teatre, kasdien rodančiame vis kitą spektaklį, rasti laiko tokios simfonijos parengimui buvo sudėtinga, ir pats J. Aleksa po pirmosios repeticijos savo sumanymo atsisakė. Ačiū Dievui, atėjo laikai, kai neįmanoma virto įmanoma: LNOBT simfoninis orkestras šio veikalo parengimui šįmet skyrė ištisą savaitę“, – džiaugiasi Martynas Staškus. |
||||||
| Koncerto akimirkos | ||||||
      
|
||||||
VDU Muzikos akademijos 30-mečio minėjimas
|
Lapkričio 11 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje vyko profesionalių muzikų rengimo Kauno mieste 30 metų minėjimo koncertas. Diriguojant Jonui Janulevičiui, muzikinius kūrinius atliko VDU Muzikos akademijos simfoninis orkestras, Kauno J. Naujalio muzikos gimnazijos moksleivių simfoninis orkestras, VDU Muzikos akademijos choras, chorinio dirigavimo mokyklos „Varpelis“ berniukų ir jaunuolių choras. Koncerte taip pat dalyvavo solistai – profesorių S. Martinaitytės ir A. Eitmanavičiūtės dainavimo klasės studentai: Monika Pleškytė, Gabrielė Kuzmickaitė, Gabrielė Bukinė, Bignan Xu, doc. Ramutės Kalnėnaitės violončelės klasės studentai: Marius Sakavičius, Kasparas Šerpytis, doc. Giedriaus Gelgoto fleitos klasės studentė Rugilė Ambrozevičiūtė, VDU Muzikos akademijos absolventai Egidijus Bavikimas ir Andrius Apšega.
Koncerte skambėjo įvairūs klasikos kūriniai, ištraukos iš operų ir operečių. |
             
|
Kaunas užkariauja Vilnių
 |
„Kaunas užkariauja Vilnių“ – tokiais žodžiais Lietuvos muzikų rėmimo direktorė Liucija Stulgienė pristatė dvidešimt šešto ALMA MATER MUSICALIS koncertinio sezono koncertą KIEK ATIDUODI TIEK TAVĘS IR LIEKA. Just. Marcinkevičius, vykusį 2019 m. lapkričio 04 d. Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje. Įžanginį žodį tarė Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius prof. dr. ALFONSAS DANIŪNAS. Koncertas, skirtas VDU Muzikos akademijos profesorių SABINOS MARTINAITYTĖS ir AUDRONĖS EITMANAVIČIŪTĖS pedagoginio darbo 30-mečiui. Koncerte dainavo ir grojo: SABINA MARTINAITYTĖ (sopranas), AUDRONĖ EITMANAVIČIŪTĖ (fortepijonas), Koncerto vedėja prof. AUDRONĖ EITMANAVIČIŪTĖ. |
|
|
|
 |
 |
 |
 |
Dar viena Monikos Pleškytės premjera LNOBT
BALETAS / OPERA „AMŽINYBĖ IR VIENA DIENA”
|
Itzik Galili KOMPOZITORĖ Rita Mačiliūnaitė MUZIKOS VADOVAS IR DIRIGENTAS Ričardas Šumila |
Šokio opera Amžinybė ir viena diena (Forever and a Day) – visiškai naujas Izraelio choreografo Itziko Galili spektaklis, kuriamas specialiai mūsų teatrui.
Naujajame spektaklyje jungiami šokis, dainavimas, poezija, ir pats choreografas įvardina tai kaip visiškai naują žanrą. Spektaklis pasakoja neišsipildžiusias meilės istorijas, scena tarsi tampa vieta, kurioje susitinka tos visos sudaužytos širdys.
Reikšminga ir tai, kad savo spektaklio sumanymui realizuoti žymus choreografas pasitelkė lietuvių menininkus – kompozitorę Ritą Mačiliūnaitę, dirigentus Ričardą Šumilą ir Julių Geniušą, dramaturgę Ingridą Gerbutavičiūtę.
LNOBT baleto trupė su choreografu jau yra dirbusi šiam statant mūsų teatre vienaveiksmį baletą Dalykai, kurių niekam nepasakojau (Things I Told Nobody), rodytą baletų vakare Bolero+.
Meilės karalystė
Kaip lėtai mes žengėme
Dėvėdami Istorijos neteisybę
Link Meilės Karalystės
Mes negalėjome nei kalbėti,
Nei rašyti
Mes buvome klajojančios strėlės
Meilės Karalystėje
Mes buvome gyvenimo objektai
Atsparūs melui
Mes turėjome viską
Buvome stiprūs
Išmintingi
Greiti
Nekantraujantys netekti
Savo protų
Savo gyvenimų
Tie, kurie pasiliko tam,
Kad papasakotų mums apie tą pamirštą meilę
Gyvenimą
Lėtai žingsniavo
Meilės Karalystėje
Publika susirinko klausytis šokio operos „Amžinybė ir viena diena“
Žiūrovams premjera – vieno vakaro šventė, o artistams ir kūrėjams – ilgai ir kantriai kartu eito kelio pabaiga. „Amžinybė ir viena diena“ penktadienio vakarą žengė į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro sceną. Antroji 100-ojo LNOBT sezono premjera kaip niekada anksčiau suvienijo didžiausią šalies teatrą: pastatyme kartu dalyvauja teatro simfoninis orkestras, choras, baleto trupė ir operos solistai. 15 nuotr.Scena iš spektaklio „Amžinybė ir viena diena“. O štai statytojų būrelis – priešingai, palyginti negausus, nes „Amžinybė ir viena diena“ idėjos autorius Itzikas Galili prisiėmė ne tik sau įprastas choreografo užduotis, bet ir pats rūpinosi scenografija, kostiumais, šviesų dizainu. „Šis spektaklis – tai dešimt tarpusavyje susijusių istorijų, kalbančių ta pačia kalba. Veiksmas vyksta šeimoje, nes būtent joje dažniausiai patiriame tarpusavio nesusipratimus. Galima sakyti, kad spektaklis sudarytas iš dešimties arijų arba dešimties šokio pasirodymų – tinka ir vienas, ir kitas apibūdinimas“, – teigė I.Galili. Muziką šokio operai parašė jauna lietuvių kompozitorė Rita Mačiliūnaitė. Spektaklio muzikos vadovas – LNOBT vyriausiasis dirigentas Ričardas Šumila, antrasis dirigentas – Julius Geniušas. Spektaklio kūrėjų komandoje darbavosi ir dramaturgė Ingrida Gerbutavičiūtė. 15 nuotr.Scena iš spektaklio „Amžinybė ir viena diena“. Penktadienio vakarą šokio operos premjeroje dainuoja Justina Gringytė, Monika Pleškytė, Jovita Vaškevičiūtė, Viltė Gineitytė, Tomas Pavilionis, Steponas Zonys bei jaunasis „Ąžuoliuko“ choro solistas Vakaris Daugirda. Pagrindinius baleto vaidmenis šoka Olga Konošenko, Vilija Montrimaitė, Kristina Gudžiūnaitė, Julija Stankevičiūtė, Jonas Laucius, Jeronimas Krivickas, Ignas Armalis ir Genadijus Žukovskis. Premjerai išleista spektaklyje įgarsintų choreografo I.Galili eilėraščių knygelė, leisianti žiūrovams ne kartą apmąstyti labiausiai įstrigusias mintis. Juk spektaklis tėra viena diena, o jo įspūdis tęsiasi visą amžinybę…
Operos ir baleto kritikės skirtingai įvertino neįprasto žanro premjerą – šokio operą
Beata Baublinskienė , muzikologė, Skaidrė Baranskaja , baleto kritikė
Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre savaitgalį įvykusi premjera buvo neįprasto žanro – šokio opera. Tad „Lietuvos rytas“ naują spektaklį paprašė įvertinti muzikos ir baleto kritikių. Spalio 25 d. LNOBT įvyko naujo veikalo pasaulinė premjera. Pagal kompozitorės Ritos Mačiliūnaitės sukurtą partitūrą spektaklį „Amžinybė ir viena diena“ pastatė žymus Izraelio choreografas Itzikas Galili. Apie muziką Naujasis opusas „Amžinybė ir viena diena“ įvardytas kaip šokio opera, kurį gal net norėtųsi vadinti opera-baletu, nes muzikinis ir tekstinis lygmenys čia yra ne ką mažesnės svarbos nei judesys. Spektaklį sudaro dešimt tarpusavyje susijusių istorijų, į mus prabilusių paties I.Galili poezijos kalba.
Operinis lygmuo čia, matyt, buvo reikalingas tam, kad būtų galima įgarsinti choreografo poeziją, kalbančią apie jautrius dalykus, – vaikystę, šeimą, tėvą, motiną, meilę, gimimą. Beje, buvo dainuojama angliškai, išvertus I.Galili tekstus iš hebrajų kalbos. Be jokios abejonės, tai labai asmeniškas I.Galili darbas – jis kūrė ir scenografiją, kostiumus, šviesas. Pastarosiomis buvo ypač įspūdingai naudojamasi kūrinio finale – prožektorių šviesa sukūrė šviečiantį skliautą žiūrovams virš galvos. Vis dėlto, kad ir koks asmeniškas būtų šis spektaklis, sudėlioti visumą choreografui padėjo dramaturgė Ingrida Gerbutavičiūtė.
Kompozitorės R.Mačiliūnaitės kūryboje sceninė muzika užima svarbią vietą. Ji buvo ne kartą apdovanota už spektaklių muziką, o vienas ryškesnių R.Mačiliūnaitės sceninių veikalų – opera „NO Ai DI“ – buvo pastatyta dar 2010 metais NOA festivalyje. „Amžinybės ir vienos dienos“ muziką galima apibūdinti kaip postminimalistinę. Tai tikrai nėra europietiškojo avangardo terpės įkvėpta kūryba, labiau – klausytojams draugiškesnės amerikietiškosios, o galbūt dar konkrečiau – Niujorko muzikinės scenos savotiška tąsa. Išgrynintose, neretai liūdesio ar melancholijos persmelktose vokalinėse partijose, kurių tikslas – kuo aiškiau išryškinti poezijos reikšmes ir patį žodį, kartkartėmis buvo galima išgirsti panašios estetikos raišką, kaip kad girdime, pavyzdžiui, Davido Lango vokalinėje, chorinėje kūryboje. O ritmiškai aktyvaus epizodo 2 veiksme pradžia, sąmoningai ar ne, skambėjo kaip to paties autoriaus kūrinio „Cheating, lying, stealing“ (kurį daugelis naujosios muzikos mėgėjų yra girdėję atliekamą ansamblio „Bang on a Can“) citata. Į spektaklį buvo pakviesti puikūs operos solistai su Justina Gringyte (Deivė) priešakyje. Nors šalia solistų pavardžių pogramėlėje surašyti jų vaidmenų pavadinimai, visumos plėtojimo logika čia buvo labiau poetinė nei siužetinė. Šioje šokio operoje neišgirdome ir kokių nors išplėtotų arijų: kaip jau įprasta šiuolaikinei muzikai, net ir soliniai dainininkų pasirodymai skambėjo kaip garsinės visumos, ansamblio plačiąja prasme dalis.
Spalio 25 d. sodriu dainavimu sužavėjo Monika Pleškytė (Mūza), tiksli ir išraiškinga buvo Jovita Vaškevičiūtė (Motina), jauna solistė Viltė Gineitytė (Balsas) pademonstravo ne tik vokalo galimybes, bet ir choreografinius gebėjimus vaizdine prasme įspūdingoje scenoje su baleto solistais Jeronimu Krivicku ir Jonu Lauciumi, kur visi trys tapo vieningo choreografinio ansamblio dalimi.
Jautriai savo partijas atliko Tomas Pavilionis (Tėvas), Steponas Zonys, gražiai pasirodė „Ąžuoliuko“ choro solistas Vakaris Daugirda (sūnus). Beje, berniuko dalyvavimas siužete kėlė asociacijų su „Mažuoju princu“, kurio emocinis krūvis artimas „Amžinybės ir vienos dienos“ melancholijai.
Svarbus vaidmuo šiame spektaklyje teko chorui (LNOBT choro vadovas Česlovas Radžiūnas), kuris ne tik dainuoja, bet ir turi choreografinių užduočių. Spektaklį įrėmino choro suėjimas dainuojant iš žiūrovų salės į sceną ir atvirkštinis veiksmas pabaigoje, kai choras dainuodamas išėjo iš scenos ir išsirikiavo išilgai žiūrovų. Tai suteikė spektakliui tam tikro rituališkumo, net sakralumo, sureikšmino tai, kas vyko (ir kas buvo dainuojama) scenoje tarp šių dviejų dramaturginių atramos taškų.
Spektaklio muzikos vadovas dirigentas Ričardas Šumila atliko nemenką darbą rengdamas naują partitūrą, o LNOBT orkestras, regis, puikiai įgyvendino kompozitorės sumanymus. Apie šokį Tiesą sakant, I.Galili šokio operą „Amžinybė ir viena diena“ galėtų recenzuoti muzikologas, šokio kritikas, literatūrologas, filosofas, sociologas, teatrologas ir dar daugybė įvairių „logų“. Arba bet kas. Veikalas skirtas labai plačiai auditorijai, kiekvienas gali aptikti savo asmeninę gyvenimiškų patirčių jungtį su kūrėjų pateikiamomis vizijomis.
Vis dėlto iššifruoti tas vizijas, rasti spektaklio minties šerdį – mitinio herojaus Heraklio žygdarbio vertas darbas. Dedamųjų gausa pylėsi tarsi iš gausybės rago, liejosi abstrakčių minčių srautu, besikeičiančios scenos byrėjo įvairiaspalviais stikliukais, spektaklio kaleidoskopui trūko veidrodėlių ir gražus raštas niekaip nesusidėliojo. Tiesa, du Veidrodžiai scenoje kartais pasirodydavo – baleto solistas Jeronimas Krivickas ir baritonas Steponas Zonys. Iš esmės J.Krivicko šokamas monologas, arba, galima sakyti, dialogas su siena, buvo vienas įspūdingesnių spektaklio momentų ir įprasmino šokio ir operos sambūvį, leido pamatyti tikrąją choreografo I.Galili judesio raišką ir formą. Tarsi grynas šaltinio vanduo nutekėjo ir gražusis „pas de trois“ – baleto solistai J.Laucius, J.Krivickas ir operos solistė V.Gineitytė. Buvo dar keletas įdomesnių šokiui atstovaujančių scenų, kurios pačios savaime būtų gal ir labai įspūdingos, bet buvo aiškiai gožiamos kitų, dėmesį blaškančių papildinių. Baleto trupės artistai kartkartėmis atrodė lyg susikaustę, lyg nepajėgūs pakelti operos svorio, perjungti dėmesio į judančio, ne dainuojančio kūno vaizdą. Monumentali scenografija tarsi pabrėžė šokėjų kūnų menkumą kažko atžvilgiu. Gal amžinybės? Patarimas žiūrovams Ką būtų galima rekomenduoti būsimiems žiūrovams: pasistengti atsijungti nuo kabančios palubėje švieslentės, kurioje šviečia ne visai vykusi poezija, skaityti dramaturgės I.Gerbutavičiūtės programėlėje sudėliotas mintis ir kurti savų asociacijų Meilės karalystę. O raudonas balionas? Raudonas balionas gali simbolizuoti bet ką. Ką konkrečiau, tesusigalvoja kiekvienas sau.
Kauno kompozitorių sakralinės muzikos premjerų vakaras „Regėjau versmę“
2019 m. spalio 26 d. Šv.Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčia buvo sausakimša. Jau keletą metų iš eilės Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyrius organizuoja sakralinės muzikos premjerų vakarus. Ir šiais metais premjeras atliko VDU Muzikos akademijos alumniai. Tai – VDU Muzikos akademijos dainavimo katedros dėstytojas – asistentas Egidijus Bavikinas (tenoras) ir Ieva Goleckytė-Jarašė. Dainininkai puikiai ansambliavo su Kauno styginių kvartetu.
Koncertas italų kalbos savaitei „Italų kalba teatro scenoje“
|
Minint XIX Pasaulinę italų kalbos savaitę „Italų kalba teatro scenoje“ spalio 23 dieną, VDU Didžiojoje Auloje, vyko koncertas „Parole in musica“. Koncertavo VDU Muzikos akademijos studentai Inga Gykytė, Kazimieras Ivanovas (doc. Ritos Novikaitės klasė) ir Karolina Činikaitė, Martynas Stankevičius (doc. Danieliaus Vėbros klasė). Koncertmeisteris ir koncerto vedėjas VDU MA letk. Dainius Kepežinskas. Skambėjo arijos iš G.Puccini, G.Donizetti, P.Mascagni operų bei neapolietiškos dainos. |
|
 |
 |
