Specialiai festivaliui sukurtas trijų dalių projektas su Aurelijos Maknytės, Lino Liandzbergio ir Artūro Valiaugos videoprojekcijomis bei gyva scenine Roko Valiaugos transliacija – tai džiazo grandų reveransas juos ir daugelį kitų Vilniaus džiazo atstovų įkvėpusiems mūsų kultūros šviesuliams: kompozitoriui Broniui Kutavičiui (1932-2021), poetui, dramaturgui Rolandui Rastauskui (1954-2024), saksofonininkui, kompozitoriui, pedagogui Vladimirui Čekasinui.

B. Kutavičiaus muzika skambėjo „Vilnius Jazz“ festivalyje dar 1996-aisiais, atliekama Šarūno Nako vadovaujamo Vilniaus naujosios muzikos ansamblio. R. Rastauskas rengė pasirodymus su Arkadijumi Gotesmanu ir Juozu Milašiumi, V. Čekasinas daugybę kartų grojo „Vilnius Jazz“ scenoje ir pelnytai laikomas vienu svarbiausių Vilniaus džiazo mokyklos kūrėjų, Vilniaus džiazo simboliu.

Pirmoji, B. Kutavičiui skirta triptiko dalis – tarsi drobė praeinančiam laikui. „Tai Tėvo ir sūnaus pokalbis. Kai manęs interviu klausdavo, kas man yra Bronius Kutavičius, atsakydavau – Magas, Burtininkas. Tėvo tokie dideli sparnai, kad per juos ir žvaigždžių nesimato. Didelė laimė šiame ypatingame muzikos vakare kalbėtis su savo guru visomis įmanomomis garsų spalvomis“, – sakė B. Kutavičiaus sūnus pianistas ir kompozitorius Tomas Kutavičius.

Į triptiką jis įpins tėvo kūrinių įrašų ištraukas.

Antrosios triptiko dalies, skirtos R. Rastauskui, sumanytojas perkusijos virtuozas A. Gotesmanas prisipažino, kad partnerystė su Rolandu jam visada būdavo kelionė per žanrą, kuris neturi pavadinimo. „Žodžių kirčiavimo pakeitimai, sinkopuotų kūno judesių kalba, čia pat ekstravagantiški jo tekstų fragmentai – kaskart viskas būdavo kitaip“, – dalijosi bendrų koncertų prisiminimais A. Gotesmanas.

Jo improvizuotame pokalbyje su R. Rastausku rašytojo tekstus perteiks reperis Pijus Opera.

V. Čekasinui skirtai trečiajai triptiko daliai maestro mokinys ir ilgametis scenos partneris saksofonininkas Vytautas Labutis surastų begalę pavadinimų: „Pokalbiai su Meistru“, „Diskusija su Mokytoju“, „Iš chaoso į tiesą“, „Kur tiesa?“, „Ar galima taip?“ ir t.t.

„Čekasinas man dažnai asocijuojasi ir su chaosu, ir su struktūra, su begalybe, siekiamybe neaprėpiamo ir tam tikra gaivališka tiesa, chaoso suvaldymu, jo gylio ir grožio atskleidimu, tiesos paieška chaose. Klausydamas lyg ir nepastebėsi struktūros jo muzikoje. Tik jis pats apie ją žino ir ją valdo, bet galiausiai struktūra (kažkas harmoningo ir taisyklingo) publiką stipriai paveikia“, – dalijosi mintimis V. Labutis.

„Pokalbiai su Šviesa“ – tai dialogas su trimis Vilniaus kultūros šviesuliais. B. Kutavičius, R. Rastauskas ir V. Čekasinas yra Šviesa, kuri niekada nedingsta, visada yra ir bus su mumis“, – sakė projekto iniciatorius „Vilnius Jazz“ prodiuseris Antanas Gustys.

Multiinstrumentininkas, kompozitorius, pedagogas Vytautas Labutis – vienas iškiliausių šalies džiazo meistrų. Su jo vardu susijusios daugelio ryškių Lietuvos džiazo grupių – Petro Vyšniausko kvarteto, kvinteto „Džiazo nublokšti“, Leonido Šinkarenkos „Jazz 4“ ir „Jazz 5“, Dainiaus Pulausko grupės, Vilniaus džiazo kvarteto, „Lithuanian Jazz Trio“ bei kitų – biografijos.

Talentingam muzikui paklūsta kamerinės ir monumentalios džiazo formos. Jis rašo muziką didelės sudėties ansambliams ir muzikuoja duetuose meistriškai žongliruodamas įvairiausiais muzikos stiliais ir išraiškos priemonėmis.

Daug Europos šalių muzikas apkeliavo su savo kvartetu, gyvavusiu daugiau kaip 20 metų ir grojusiu muziką nuo fanko ir laisvojo džiazo. Šio kvarteto su vokaliste N. Malūnavičiūte išleistas albumas „Sounding City“ buvo pristatytas Barselonoje, Madride, Stokholme, Budapešte, Gdanske ir garsiajame džiazo festivalyje „Jazz Jamboree“ Varšuvoje.

V. Labučio ir Nedos tandemas gyvuoja nuo 1990-ųjų. Prieš penkerius metus prie jų prisijungė jaunas kūrybingas pianistas Richardas Banys, ir Lietuvos džiazo padangėje sužibo naujas įdomus trio.

Vytautas dalyvavo Vladimiro Tarasovo „The Lithuanian Art Orchestra“, „Lithuanian Young Composers Orchestra“, tarptautiniuose „JazzBaltica Ensemble“, „Octet Ost“, „East-West Vapirov Project“, „New European Saxophone Quartet“, „Moscow Composers Orchestra“ projektuose. Kad ir su kuo grotų, jis įlieja į muziką savitų spalvų. Su įvairiais kolektyvais saksofonininkas apkeliavo daugybę Europos šalių, grojo Azijoje, JAV, Australijoje, įrašė daugiau kaip pusšimtį kompaktinių diskų.

Džiazo grandas pasirodo ir eksperimentinės, šiuolaikinės akademinės bei etnomuzikos projektuose, menininkų performansuose, rašo muziką kinui ir teatrui, ugdo jaunąją džiazo kartą mokytojaudamas Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje. Jo parengti vaikai skina laurus nacionaliniuose ir tarptautiniuose džiazo konkursuose. Dar 1996 metais V. Labučio nuopelnai Lietuvos džiazui įvertinti Birštono festivalio Didžiuoju prizu.

Kompozitorius ir pianistas Tomas Kutavičius reškiasi ir džiazo, ir akademinėje kūryboje. Tomas įgijo abiejų krypčių išsilavinimą Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje, Vilniaus konservatorijoje bei LMTA – pastarojoje studijavo kompoziciją.

Jis savitai jungia kūryboje džiazo ir klasikinės muzikos priemones, kaip atlikėjas puikiai valdo klavišinius instrumentus ir vokalą. Tuo daug sykių įsitikino svarbiausių šalies džiazo festivalių publika. Muzikas taip pat gastroliavo su įvairiais kolektyvais daugelyje Europos šalių, JAV, Japonijoje.

Džiazo scenoje T. Kutavičius bendradarbiavo su Petru Vyšniausku, Arkadijumi Gotesmanu, Juozu Milašiumi, Eugenijumi Kanevičiumi, Skirmantu Sasnausku, Arūnu Šlaustu, Daliumi Naujokaičiu, Vytautu Labučiu, Vladimiru Tarasovu, Vladimiru Čekasinu, Klausu Kugeliu, Theo Jörgensmannu, Jacques Sironu, Jana Koubkova, Anatolijumi Vapirovu ir kitais iškiliais muzikais.

Iš solinių jo džiazo projektų paminėtini „Pasikalbėjimas su savo siela“ (1991), „Magister Ludi“ (2001), „Rudens giesmė“ (2004).

Palankaus kritikų įvertinimo ir atlikėjų dėmesio sulaukia taip pat akademiniai Kutavičiaus opusai. Jo Koncertas „Dieviškas šėlas“ fortepijonui ir simfoniniam orkestrui buvo išrinktas „Geriausiu 2013 metų kūriniu“, Kauno valstybiniam muzikiniam teatrui sukurta opera vaikams „Nykštukas nosis“ – apdovanota Kauno miesto „Fortūnos“ prizu, o muzika teatro studijos „Ąžuolas“ projektui „Kelionė“ įvertinta Tarptautinio teatrų festivalio Grenoblyje „Grand Prix“.

Tomas Kutavičius sukūrė operų, baletą, miuziklų vaikams, daug muzikos įvairių šalies teatrų dramos spektakliams, taip pat Tokijo „Doros“ teatro spektakliui. Jo akademinė kūryba, kaip ir džiazas, yra temperamentinga, alsuojanti improvizacijos polėkiu.

Juozas Milašius yra vienas radikaliausių Lietuvos gitaristų, džiazo kūrėjų, kompozitorių, performansų autorių. Beveik 40 metų šis konceptualistas ir eksperimentuotojas tyrinėja gitaros galimybes grodamas solo bei įvairiuose projektuose su garsiais improvizacinės ir elektroninės muzikos kūrėjais bei garso menininkais.

Gitaristas į Lietuvos džiazo padangę įskriejo 1986-aisiais tarsi viesulas, priblokšdamas publiką savo garsų ir idėjų lavina. Jis debiutavo su Petro Vyšniausko kvartetu.

9-ojo dešimtmečio pabaigoje svarbia kūrybinių eksperimentų platforma Milašiui tapo duetas su būgnininku Daliumi Naujokaičiu bei kartu su bendraminčiais suburtas „The Lithuanian Young Composers Orchestra“. Šių grupių projektai priartėdavo prie performanso žanro.

Potraukis garsiniams eksperimentams įkvėpė J. Milašių suburti ansamblius „Gitarmanija“ (1989), „Auksinės gitaros“ (1998), „Milašius Power Band“ (2019), atsispindi jo solo albumuose „j.m.eilė“ (2002) ir„Slow“ (2009), su Dariumi Čiuta įrašytame „P“ (2016) bei kituose projektuose, įamžintuose albumuose „Kab_Lys“ (2015), „Sun Sun Up“ (2016), „Upė“ (2018), „Electric & Acoustic“ (2019).

Menininkas sukūrė muziką filmams „Rojuje irgi sninga“ (1994) ir „Kelionė į naktį“ (2003), pastatė su bendraminčiais spektaklį pagal Kobo Abe’s romaną „Moteris smėlynuose“, kuriame pats vaidino.

Savo bekompromisį muzikavimo stilių Milašius deklaravo grodamas Vladimiro Čekasino, Vytauto Labučio, Vladimiro Tarasovo ansambliuose, taip pat – su Tomu Kutavičiumi, Skirmantu Sasnausku, Jonu Meku, Dariumi Čiuta bei kitais eksperimentinės elektroninės muzikos kūrėjais.

Jis dalyvavo tarptautiniuose projektuose su Jimu Menesesu, Martinu Schutzu, Hansu Kochu, Fredy Studeriu, Sainkho Namtchylak, Nedu Rothenbergu, Lindsay Cooper, Jimmy Owensu, Droru Feileru, Lucu Houtkampu, Kouhei Matsunaga, Sabiru Mateenu, Saadet Turkoz ir kitais garsiais menininkais.

Su įvairiais ansambliais Milašius grojo daugelyje džiazo bei šiuolaikinės muzikos ir meno festivalių Rusijoje, Italijoje, Lenkijoje, Estijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Norvegijoje, Austrijoje.

2008-aisiais gitaristo nuopelnai Lietuvos džiazui buvo įvertinti „Vilnius Jazz“ apdovanojimu.

Pijus Opera – jaunosios kartos savito braižo repo atlikėjas, vienas žymiausių Lietuvoje šio žanro laisvojo stiliaus puoselėtojų, poetas ir dainų kūrėjas. 2021 metais pripažintas Repo improvizacijos kovų čempionu šalyje. 2023-aisiais Vilniaus knygų mugės „Muzikos salėje“ sukūrė nenutrūkstamą 10-ties valandų trukmės repo improvizaciją. Tarp įdomiausių reperio projektų – šią vasarą LDK Valdovų rūmų kieme kartu su klavišininku Vitalijumi Neugasimovu ir Arkadijumi Gotesmanu pristatyta moderni barokinės Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus poezijos interpretacija.

Fleitininkas Kristupas Gikas reiškiasi šiuolaikinėje, improvizacinėje ir eksperimentinėje muzikoje. Jis baigė šiuolaikinės muzikos ir improvizacijos magistro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA), prieš tai studijavo klasikinę fleitą M. K. Čiurlionio menų mokykloje ir LMTA, sonologiją Hagos karališkojoje konservatorijoje Nyderlanduose.

Menininkas domisi skirtingomis muzikos tradicijomis bei stiliais, savo kūryboje trina jų ribas, derina akustinį ir elektroninį garsą. Elektroakustinės muzikos galimybes Kristupas tyrinėja ir doktorantūros studijose LMTA.

Muzikoje K. Gikas ieško intuicijos ir logikos pusiausvyros, dažnai pritaiko ir žaidybinius elementus. Jo arsenale – ne tik įvairios fleitos, bet ir saksofonas, kompiuteris, dambrelis bei patefonas, kurio plokšteles jis dažnai sukioja kaip DJ Extended.

Šiuo pseudonimu improvizuotojas jau aštuntus metus muzikuoja su bendramoksliu saksofonininku Kazimieru Jušinsku. Jų duetas yra koncertavęs ne tik Lietuvoje, bet ir Olandijos, Belgijos, Vokietijos, Austrijos scenose. Kristupas taip pat yra improvizacinės muzikos grupės „Ferry Good Company“ (buvusi „Laivo troupe“), „Fleitų 3” narys, groja „Improdimensijos“ orkestre.

Vienas kūrybingiausių ir produktyviausių Lietuvos džiazo kūrėjų Arkadijus Gotesmanas reiškiasi ne tik kaip perkusininkas ir kompozitorius, bet taip pat kaip poetas, režisierius, pedagogas, prodiuseris, orkestro „Vilniaus klezmeriai“ siela, Utenos perkusijos ir džiazo festivalio meno vadovas.

Jis kuria ir įrašinėja muziką teatrui, atlieka ją spektakliuose, rašo scenarijus muzikiniams performansams ir instaliacijoms, rengia projektus su šokėjais, literatais, aktoriais ir vaizduojamojo meno kūrėjais, autorinius spektaklius.

Šio garsų alchemiko stichija – laisvasis džiazas ir improvizacinė muzika. Jo kūryboje daug poezijos, magijos, neįprastų instrumentų derinių.

Arkadijui pavyksta rasti naujų džiazo scenų periferijoje ir įtraukti į savo projektus pasaulines džiazo figūras. Jis improvizavo su daugybe įvairių krypčių muzikos korifėjų, tarp jų – Rolandu Dahindenu,  Arkadijumi Šilkloperiu, Julianu Josephu, Johnu Zornu, Franku Londonu, Anthony Colemanu, Charlesu Gayle‘u, Timu Daisy, Joey Baronu, Barry Guy, Dominicu Duvaliu, Dave‘u Douglasu, Albertu Begeru, Martinu Küchenu, Marku Tokaru, Warrenu Smithu, Andrew Lambu, Matsu Gustafssonu, Krestenu Osgoodu, Christijanu Lilingeriu, Freddy Studeriu, Marku Sandersu, Peteriu Broonu, Nate‘u Wooley, Byronu Wallenu.

Tarp stabilių jo partnerių Lietuvoje yra Viačeslavas Ganelinas, Petras Vyšniauskas, Vladimiras Tarasovas, Dmitrijus Golovanovas, Janas Maksimovičius, Tomas Kutavičius, Eugenijus Kanevičius, choreografė Anželika Cholina, šokio teatras „Aura“.

Arkadijus yra vienas nebylių filmų garsinimo gyvai entuziastų, populiarinantis šio žanro renginius Lietuvoje su įvairių šalių muzikantais.

Perkusininkas groja ir naujausią akademinę muziką, yra pristatęs Osvaldo Balakausko, Anatolijaus Šenderovo, Zitos Bružaitės, Šarūno Nako ir kitų kompozitorių kūrinių pasaulines premjeras.

2018 metais Gotesmanui įteiktas Tarptautinio džiazo festivalio „Birštonas“ Didysis prizas, 2015-aisiais – „Vilnius Jazz“ festivalio prizas už nuopelnus Lietuvos džiazui.