Dovana tiems, kurie dovanoja save

2025 m. rugsėjo 26 d. Panemunės senelių namuose vyko šventinis koncertas, skirtas pasveikinti socialinius darbuotojus profesinės šventės proga.

Socialines darbuotojas sveikino ir joms dainavo Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos profesorių Sabinos Martinaitytės ir Audronės Eitmanavičiūtės studentai – tarptautinių konkursų laureatai: Gabrielė Lekaitė, Mykolas Mikšys, Kristupas Laucius, Liepa Dabriškaitė, Greta Zabielaitė, Ieva Vaivadaitė ir Paulius Katiliavas. Pianistė ir koncerto vedėja – prof. Audronė Eitmanavičiūtė.

Koncerto programoje skambėjo nuotaikingos ir temperamentingos lietuvių bei užsienio kompozitorių dainos, operečių ir miuziklų arijos, duetai ir ansambliai. Ši muzikinė dovana – tai padėka už nuoširdų darbą, rūpestį ir šilumą, kurią socialiniai darbuotojai kasdien dalija kitiems.

 

Šviesa geto tamsoje

Miuziklo „Šiuolaikinė Esteros istorija“ premjera Kaune. 2025 m. rugsėjo 23 d. minint Holokaustą, Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų padalinyje vyko išskirtinė muzikinio spektaklio premjera – miuziklas „Šiuolaikinė Esteros istorija“, sukurtas pagal D. Seltzer ir I. Manger kūrybą. Spektaklį pristatė Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos profesorių Sabinos Martinaitytės ir Audronės Eitmanavičiūtės studentai – tarptautinių konkursų laureatai.

Spektaklis remiasi žydų Purimo šventės tradicija, kurios pagrindas – Esteros ritinys. Tai biblinė istorija apie karalienę Esterą, išgelbėjusią žydų tautą nuo sunaikinimo. Miuziklas kviečia žiūrovus pažvelgti į šią istoriją per šiuolaikinę prizmę, pasitelkiant muziką, humorą ir teatrinę vaizduotę.

Antrojo pasaulinio karo metais žydų bendruomenės getuose kūrė teatrines trupes, siekdamos išsaugoti viltį ir žmogiškumą. Šis spektaklis – simbolinė užuomina į tuos laikus, kai teatras tapo pasipriešinimo ir išgyvenimo forma.

Miuziklo autorius Itzik Manger perkelia biblinius personažus į XX a. pradžios Rytų Europos žydų gyvenimo kontekstą. Spektaklyje pasirodo ne tik tradiciniai veikėjai – Estera, Mordechajas, karalius Ahasverešas ir Hamanas – bet ir nauji, komiški personažai: ragana Zeireš, laikraščio redaktorius Vajėzusas ir siuvėjas Fastrigosė.

Kūrybinė komanda ir atlikėjai:

  • Režisierė – prof. Audronė Eitmanavičiūtė
  • Muzikos vadovė – prof. Sabina Martinaitytė

Vaidmenys:

Ugnė Stražnickaitė – Juokdarys / Hamanas

Ieva Vaivadaitė – Estera / Zeireš

Kristupas Laucius – Fastrigosė

Paulius Katiliavas – Karalius Ahasverešas

Mykolas Mikšys – Mordechajas

Liepa Dabriškaitė – Vashti / Būrėja / Fastrigos

Sveikiname studentą Kasparą Šerpytį ir Muzikos akademijos alumnę Aistę Mikutytę laimėjus „Auksinį diską 2025” su Kauno styginių kvartetu

Rugsėjo 30 d. Valdovų rūmuose Vilniuje vyko DIDŽIOJI MUZIKŲ ŠVENTĖ 2025, kurios metu Kauno styginių kvartetui – Karolina Beinarytė-Palekauskienė (I smuikas), Aistė Mikutytė (smuikas), Eglė Lapinskė (altas), Kasparas Šerpytis (violončelė) buvo įteiktas iškilmingas apdovanojimas – „Auksinis diskas”.

„Auksinis diskas“ buvo įsteigtas 2001 metais. Šiuo prizu kasmet pagerbiami keturi skirtingų muzikos sričių atstovai – solistai, kolektyvai, dirigentai, pedagogai ar kūrėjai, kurių veikla yra reikšminga Lietuvos muzikinei kultūrai.

„Šventėje pagerbiamas ir Kauno styginių kvartetas – ansamblis, įkurtas dar 1981 metais. Per daugiau nei keturis dešimtmečius jis surengė per 2700 koncertų Lietuvoje ir užsienyje, sukaupė per 500 kūrinių repertuarą, išleido 14 kompaktinių plokštelių, o Lietuvos Vyriausybės kultūros ir meno premija liudija kvarteto indėlį į nacionalinės muzikos kultūros istoriją. „Didžioji muzikų šventė“ – tai vakaras, kuris suburia Lietuvos muzikus ir jų bičiulius, primena Pasaulinės muzikos dienos prasmę ir leidžia pagerbti mūsų šalies muzikos kultūros puoselėtojus”.

Visą straipsnį skaitykite:

DIDŽIOJI MUZIKŲ ŠVENTĖ 2025 | Muzikusajunga.lt

 

78 Pasaulio akordeonistų taurės konkurse „Coupe Mondiale” Sarajeve ansamblis Diana Sinevich (akordeonas) ir Anna Šatreviča (fortepijonas) užėmė V vietą

Rugsėjo 23-27 d.  vyko 78 Pasaulio akordeonistų taurės konkursas „Coupe Mondiale”.
Kaip teigė Muzikos akademijos Akordeono skyriaus vedėjas doc. Povilas Velikis: „intensyvi savaitė su akordeono muzika. Šį kartą vienas seniausių (šiemet 78 kartą) ir prestižiškiausių konkursų Coupe Mondiale CIA vyko Bosnijoje ir Hercegovinoje. Didelis malonumas būti tarptautinėje akordeono bendruomenėje ir vertinti geriausius pasaulio akordeonistus. Sveikinu VDU Muzikos akademija studentes Diana Sinevich ir Anna Šatreviča su puikiu pasirodymu. Tokio lygio konkursas joms buvo pirmas”.
Dėstytojas doc. Gintaras Mameniškis: „buvo didelė garbė ir malonumas padirbėti vienoje iš vertinimo komisijų. Pasiklausyti fantastiškų atlikėjų, pasisemti patirties. Labai noriu pasveikinti savo ansamblį – Diana Sinevich ir Anna Šatreviča,  garbingai atstovavusias VDU Muzikos akademiją ir savo šalį – Latviją. Užėmėme V vietą, turime motyvacijos judėti toliau į priekį”.
78 Coupe Mondiale – vertinimo komisija:
Komisijos prezidentas – Jef De Haes (Belgija),
Miodrag Djordjevic (Serbija), Olga Papp (Vengrija), Marko Stojanovič (Bosnija  ir Herzagovina), Herbert Scheibenreif, (Austrija), Angel Marinov (Bulgarija), Povilas Velikis (Lietuva), Gintaras Mameniškis (Lietuva), Predrag Jankovic (Juodkalnija).
Kelios akimirkos iš konkurso, nuotraukos iš asmeninio G.Mameniškio ir P. Velikio archyvo

Akimirkos po Muzikos akademijos docentės Šviesės Čepliauskaitės paskaitos ir koncerto „Kūrybinės Čiurlionio paralelė”

Rugsėjo 20 d. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje vyko Muzikos akademijos docentės Šviesės Čepliauskaitės paskaita ir koncertas „Kūrybinės Čiurlionio paralelė”.

Foto: Gintarė Žaltauskaitė, Ingrida Žindžiuvienė

„Vilnius Jazz 2025” pristato: Vilniaus triptikas „Pokalbiai su Šviesa” (Vytautas Labutis, Tomas Kutavičius, Juozas Milašius, Pijus Opera, Kristupas Gikas, Arkadijus Gotesmanas) spalio 17 d.

Vilnius Jazz 2025 pristato: Vilniaus triptikas „Pokalbiai su Šviesa” (Vytautas Labutis, Tomas Kutavičius, Juozas Milasius, Pijus Opera, Kristupas Gikas, Arkady Gotesman).

Specialiai festivaliui sukurtas trijų dalių projektas su Aurelijos Maknytės, Lino Liandzbergio ir Artūro Valiaugos videoprojekcijomis bei gyva scenine Roko Valiaugos transliacija – tai džiazo grandų reveransas juos ir daugelį kitų Vilniaus džiazo atstovų įkvėpusiems mūsų kultūros šviesuliams: kompozitoriui Broniui Kutavičiui (1932-2021), poetui, dramaturgui Rolandui Rastauskui (1954-2024), saksofonininkui, kompozitoriui, pedagogui Vladimirui Čekasinui.

B. Kutavičiaus muzika skambėjo „Vilnius Jazz“ festivalyje dar 1996-aisiais, atliekama Šarūno Nako vadovaujamo Vilniaus naujosios muzikos ansamblio. R. Rastauskas rengė pasirodymus su Arkadijumi Gotesmanu ir Juozu Milašiumi, V. Čekasinas daugybę kartų grojo „Vilnius Jazz“ scenoje ir pelnytai laikomas vienu svarbiausių Vilniaus džiazo mokyklos kūrėjų, Vilniaus džiazo simboliu.

Pirmoji, B. Kutavičiui skirta triptiko dalis – tarsi drobė praeinančiam laikui. „Tai Tėvo ir sūnaus pokalbis. Kai manęs interviu klausdavo, kas man yra Bronius Kutavičius, atsakydavau – Magas, Burtininkas. Tėvo tokie dideli sparnai, kad per juos ir žvaigždžių nesimato. Didelė laimė šiame ypatingame muzikos vakare kalbėtis su savo guru visomis įmanomomis garsų spalvomis“, – sakė B. Kutavičiaus sūnus pianistas ir kompozitorius Tomas Kutavičius.

Į triptiką jis įpins tėvo kūrinių įrašų ištraukas.

Antrosios triptiko dalies, skirtos R. Rastauskui, sumanytojas perkusijos virtuozas A. Gotesmanas prisipažino, kad partnerystė su Rolandu jam visada būdavo kelionė per žanrą, kuris neturi pavadinimo. „Žodžių kirčiavimo pakeitimai, sinkopuotų kūno judesių kalba, čia pat ekstravagantiški jo tekstų fragmentai – kaskart viskas būdavo kitaip“, – dalijosi bendrų koncertų prisiminimais A. Gotesmanas.

Jo improvizuotame pokalbyje su R. Rastausku rašytojo tekstus perteiks reperis Pijus Opera.

V. Čekasinui skirtai trečiajai triptiko daliai maestro mokinys ir ilgametis scenos partneris saksofonininkas Vytautas Labutis surastų begalę pavadinimų: „Pokalbiai su Meistru“, „Diskusija su Mokytoju“, „Iš chaoso į tiesą“, „Kur tiesa?“, „Ar galima taip?“ ir t.t.

„Čekasinas man dažnai asocijuojasi ir su chaosu, ir su struktūra, su begalybe, siekiamybe neaprėpiamo ir tam tikra gaivališka tiesa, chaoso suvaldymu, jo gylio ir grožio atskleidimu, tiesos paieška chaose. Klausydamas lyg ir nepastebėsi struktūros jo muzikoje. Tik jis pats apie ją žino ir ją valdo, bet galiausiai struktūra (kažkas harmoningo ir taisyklingo) publiką stipriai paveikia“, – dalijosi mintimis V. Labutis.

„Pokalbiai su Šviesa“ – tai dialogas su trimis Vilniaus kultūros šviesuliais. B. Kutavičius, R. Rastauskas ir V. Čekasinas yra Šviesa, kuri niekada nedingsta, visada yra ir bus su mumis“, – sakė projekto iniciatorius „Vilnius Jazz“ prodiuseris Antanas Gustys.

Multiinstrumentininkas, kompozitorius, pedagogas Vytautas Labutis – vienas iškiliausių šalies džiazo meistrų. Su jo vardu susijusios daugelio ryškių Lietuvos džiazo grupių – Petro Vyšniausko kvarteto, kvinteto „Džiazo nublokšti“, Leonido Šinkarenkos „Jazz 4“ ir „Jazz 5“, Dainiaus Pulausko grupės, Vilniaus džiazo kvarteto, „Lithuanian Jazz Trio“ bei kitų – biografijos.

Talentingam muzikui paklūsta kamerinės ir monumentalios džiazo formos. Jis rašo muziką didelės sudėties ansambliams ir muzikuoja duetuose meistriškai žongliruodamas įvairiausiais muzikos stiliais ir išraiškos priemonėmis.

Daug Europos šalių muzikas apkeliavo su savo kvartetu, gyvavusiu daugiau kaip 20 metų ir grojusiu muziką nuo fanko ir laisvojo džiazo. Šio kvarteto su vokaliste N. Malūnavičiūte išleistas albumas „Sounding City“ buvo pristatytas Barselonoje, Madride, Stokholme, Budapešte, Gdanske ir garsiajame džiazo festivalyje „Jazz Jamboree“ Varšuvoje.

V. Labučio ir Nedos tandemas gyvuoja nuo 1990-ųjų. Prieš penkerius metus prie jų prisijungė jaunas kūrybingas pianistas Richardas Banys, ir Lietuvos džiazo padangėje sužibo naujas įdomus trio.

Vytautas dalyvavo Vladimiro Tarasovo „The Lithuanian Art Orchestra“, „Lithuanian Young Composers Orchestra“, tarptautiniuose „JazzBaltica Ensemble“, „Octet Ost“, „East-West Vapirov Project“, „New European Saxophone Quartet“, „Moscow Composers Orchestra“ projektuose. Kad ir su kuo grotų, jis įlieja į muziką savitų spalvų. Su įvairiais kolektyvais saksofonininkas apkeliavo daugybę Europos šalių, grojo Azijoje, JAV, Australijoje, įrašė daugiau kaip pusšimtį kompaktinių diskų.

Džiazo grandas pasirodo ir eksperimentinės, šiuolaikinės akademinės bei etnomuzikos projektuose, menininkų performansuose, rašo muziką kinui ir teatrui, ugdo jaunąją džiazo kartą mokytojaudamas Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje. Jo parengti vaikai skina laurus nacionaliniuose ir tarptautiniuose džiazo konkursuose. Dar 1996 metais V. Labučio nuopelnai Lietuvos džiazui įvertinti Birštono festivalio Didžiuoju prizu.

Kompozitorius ir pianistas Tomas Kutavičius reškiasi ir džiazo, ir akademinėje kūryboje. Tomas įgijo abiejų krypčių išsilavinimą Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje, Vilniaus konservatorijoje bei LMTA – pastarojoje studijavo kompoziciją.

Jis savitai jungia kūryboje džiazo ir klasikinės muzikos priemones, kaip atlikėjas puikiai valdo klavišinius instrumentus ir vokalą. Tuo daug sykių įsitikino svarbiausių šalies džiazo festivalių publika. Muzikas taip pat gastroliavo su įvairiais kolektyvais daugelyje Europos šalių, JAV, Japonijoje.

Džiazo scenoje T. Kutavičius bendradarbiavo su Petru Vyšniausku, Arkadijumi Gotesmanu, Juozu Milašiumi, Eugenijumi Kanevičiumi, Skirmantu Sasnausku, Arūnu Šlaustu, Daliumi Naujokaičiu, Vytautu Labučiu, Vladimiru Tarasovu, Vladimiru Čekasinu, Klausu Kugeliu, Theo Jörgensmannu, Jacques Sironu, Jana Koubkova, Anatolijumi Vapirovu ir kitais iškiliais muzikais.

Iš solinių jo džiazo projektų paminėtini „Pasikalbėjimas su savo siela“ (1991), „Magister Ludi“ (2001), „Rudens giesmė“ (2004).

Palankaus kritikų įvertinimo ir atlikėjų dėmesio sulaukia taip pat akademiniai Kutavičiaus opusai. Jo Koncertas „Dieviškas šėlas“ fortepijonui ir simfoniniam orkestrui buvo išrinktas „Geriausiu 2013 metų kūriniu“, Kauno valstybiniam muzikiniam teatrui sukurta opera vaikams „Nykštukas nosis“ – apdovanota Kauno miesto „Fortūnos“ prizu, o muzika teatro studijos „Ąžuolas“ projektui „Kelionė“ įvertinta Tarptautinio teatrų festivalio Grenoblyje „Grand Prix“.

Tomas Kutavičius sukūrė operų, baletą, miuziklų vaikams, daug muzikos įvairių šalies teatrų dramos spektakliams, taip pat Tokijo „Doros“ teatro spektakliui. Jo akademinė kūryba, kaip ir džiazas, yra temperamentinga, alsuojanti improvizacijos polėkiu.

Juozas Milašius yra vienas radikaliausių Lietuvos gitaristų, džiazo kūrėjų, kompozitorių, performansų autorių. Beveik 40 metų šis konceptualistas ir eksperimentuotojas tyrinėja gitaros galimybes grodamas solo bei įvairiuose projektuose su garsiais improvizacinės ir elektroninės muzikos kūrėjais bei garso menininkais.

Gitaristas į Lietuvos džiazo padangę įskriejo 1986-aisiais tarsi viesulas, priblokšdamas publiką savo garsų ir idėjų lavina. Jis debiutavo su Petro Vyšniausko kvartetu.

9-ojo dešimtmečio pabaigoje svarbia kūrybinių eksperimentų platforma Milašiui tapo duetas su būgnininku Daliumi Naujokaičiu bei kartu su bendraminčiais suburtas „The Lithuanian Young Composers Orchestra“. Šių grupių projektai priartėdavo prie performanso žanro.

Potraukis garsiniams eksperimentams įkvėpė J. Milašių suburti ansamblius „Gitarmanija“ (1989), „Auksinės gitaros“ (1998), „Milašius Power Band“ (2019), atsispindi jo solo albumuose „j.m.eilė“ (2002) ir„Slow“ (2009), su Dariumi Čiuta įrašytame „P“ (2016) bei kituose projektuose, įamžintuose albumuose „Kab_Lys“ (2015), „Sun Sun Up“ (2016), „Upė“ (2018), „Electric & Acoustic“ (2019).

Menininkas sukūrė muziką filmams „Rojuje irgi sninga“ (1994) ir „Kelionė į naktį“ (2003), pastatė su bendraminčiais spektaklį pagal Kobo Abe’s romaną „Moteris smėlynuose“, kuriame pats vaidino.

Savo bekompromisį muzikavimo stilių Milašius deklaravo grodamas Vladimiro Čekasino, Vytauto Labučio, Vladimiro Tarasovo ansambliuose, taip pat – su Tomu Kutavičiumi, Skirmantu Sasnausku, Jonu Meku, Dariumi Čiuta bei kitais eksperimentinės elektroninės muzikos kūrėjais.

Jis dalyvavo tarptautiniuose projektuose su Jimu Menesesu, Martinu Schutzu, Hansu Kochu, Fredy Studeriu, Sainkho Namtchylak, Nedu Rothenbergu, Lindsay Cooper, Jimmy Owensu, Droru Feileru, Lucu Houtkampu, Kouhei Matsunaga, Sabiru Mateenu, Saadet Turkoz ir kitais garsiais menininkais.

Su įvairiais ansambliais Milašius grojo daugelyje džiazo bei šiuolaikinės muzikos ir meno festivalių Rusijoje, Italijoje, Lenkijoje, Estijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Norvegijoje, Austrijoje.

2008-aisiais gitaristo nuopelnai Lietuvos džiazui buvo įvertinti „Vilnius Jazz“ apdovanojimu.

Pijus Opera – jaunosios kartos savito braižo repo atlikėjas, vienas žymiausių Lietuvoje šio žanro laisvojo stiliaus puoselėtojų, poetas ir dainų kūrėjas. 2021 metais pripažintas Repo improvizacijos kovų čempionu šalyje. 2023-aisiais Vilniaus knygų mugės „Muzikos salėje“ sukūrė nenutrūkstamą 10-ties valandų trukmės repo improvizaciją. Tarp įdomiausių reperio projektų – šią vasarą LDK Valdovų rūmų kieme kartu su klavišininku Vitalijumi Neugasimovu ir Arkadijumi Gotesmanu pristatyta moderni barokinės Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus poezijos interpretacija.

Fleitininkas Kristupas Gikas reiškiasi šiuolaikinėje, improvizacinėje ir eksperimentinėje muzikoje. Jis baigė šiuolaikinės muzikos ir improvizacijos magistro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA), prieš tai studijavo klasikinę fleitą M. K. Čiurlionio menų mokykloje ir LMTA, sonologiją Hagos karališkojoje konservatorijoje Nyderlanduose.

Menininkas domisi skirtingomis muzikos tradicijomis bei stiliais, savo kūryboje trina jų ribas, derina akustinį ir elektroninį garsą. Elektroakustinės muzikos galimybes Kristupas tyrinėja ir doktorantūros studijose LMTA.

Muzikoje K. Gikas ieško intuicijos ir logikos pusiausvyros, dažnai pritaiko ir žaidybinius elementus. Jo arsenale – ne tik įvairios fleitos, bet ir saksofonas, kompiuteris, dambrelis bei patefonas, kurio plokšteles jis dažnai sukioja kaip DJ Extended.

Šiuo pseudonimu improvizuotojas jau aštuntus metus muzikuoja su bendramoksliu saksofonininku Kazimieru Jušinsku. Jų duetas yra koncertavęs ne tik Lietuvoje, bet ir Olandijos, Belgijos, Vokietijos, Austrijos scenose. Kristupas taip pat yra improvizacinės muzikos grupės „Ferry Good Company“ (buvusi „Laivo troupe“), „Fleitų 3” narys, groja „Improdimensijos“ orkestre.

Vienas kūrybingiausių ir produktyviausių Lietuvos džiazo kūrėjų Arkadijus Gotesmanas reiškiasi ne tik kaip perkusininkas ir kompozitorius, bet taip pat kaip poetas, režisierius, pedagogas, prodiuseris, orkestro „Vilniaus klezmeriai“ siela, Utenos perkusijos ir džiazo festivalio meno vadovas.

Jis kuria ir įrašinėja muziką teatrui, atlieka ją spektakliuose, rašo scenarijus muzikiniams performansams ir instaliacijoms, rengia projektus su šokėjais, literatais, aktoriais ir vaizduojamojo meno kūrėjais, autorinius spektaklius.

Šio garsų alchemiko stichija – laisvasis džiazas ir improvizacinė muzika. Jo kūryboje daug poezijos, magijos, neįprastų instrumentų derinių.

Arkadijui pavyksta rasti naujų džiazo scenų periferijoje ir įtraukti į savo projektus pasaulines džiazo figūras. Jis improvizavo su daugybe įvairių krypčių muzikos korifėjų, tarp jų – Rolandu Dahindenu,  Arkadijumi Šilkloperiu, Julianu Josephu, Johnu Zornu, Franku Londonu, Anthony Colemanu, Charlesu Gayle‘u, Timu Daisy, Joey Baronu, Barry Guy, Dominicu Duvaliu, Dave‘u Douglasu, Albertu Begeru, Martinu Küchenu, Marku Tokaru, Warrenu Smithu, Andrew Lambu, Matsu Gustafssonu, Krestenu Osgoodu, Christijanu Lilingeriu, Freddy Studeriu, Marku Sandersu, Peteriu Broonu, Nate‘u Wooley, Byronu Wallenu.

Tarp stabilių jo partnerių Lietuvoje yra Viačeslavas Ganelinas, Petras Vyšniauskas, Vladimiras Tarasovas, Dmitrijus Golovanovas, Janas Maksimovičius, Tomas Kutavičius, Eugenijus Kanevičius, choreografė Anželika Cholina, šokio teatras „Aura“.

Arkadijus yra vienas nebylių filmų garsinimo gyvai entuziastų, populiarinantis šio žanro renginius Lietuvoje su įvairių šalių muzikantais.

Perkusininkas groja ir naujausią akademinę muziką, yra pristatęs Osvaldo Balakausko, Anatolijaus Šenderovo, Zitos Bružaitės, Šarūno Nako ir kitų kompozitorių kūrinių pasaulines premjeras.

2018 metais Gotesmanui įteiktas Tarptautinio džiazo festivalio „Birštonas“ Didysis prizas, 2015-aisiais – „Vilnius Jazz“ festivalio prizas už nuopelnus Lietuvos džiazui.

Džiaugėmės universiteto sportininkų pasiekimais

Rugsėjo 24 dieną Vytauto Didžiojo universiteto Didžiojoje auloje įvyko studentų sporto apdovanojimų ceremonija, kurioje buvo įvertinti gabiausi, stipriausi ir bendruomeniškiausi praėjusių kelerių metų VDU sportininkai ir jų pasiekimai. Apdovanojimuose koncertavo Muzikos akademijos Dainavimo katedros studentės Žyginta Jašinskaitė ir Edita Bodrovaitė-Rukienė su akompaniatoriumi Martynu Šiauliu.

Daugiau informacijos:

https://www.vdu.lt/lt/iskilmingoje-ceremonijoje-apdovanoti-vdu-studentai-sportininkai/

Tarptautinio V. Bacevičiaus pianistų konkurso olimpe: kompozitorius Tomas Kutavičius

Baigėsi tarptautinis Vytauto Bacevičiaus (1905–1970) pianistų konkursas, skirtas kompozitoriaus ir pianisto 120-osioms gimimo metinėms. Konkursas vyko rugsėjo 11-14 dienomis, Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje ir Kauno valstybinėje filharmonijoje. Po III konkurso turo paaiškėjo prizinių vietų laureatai. Tai – Viktoras Orestas Vagusevičius (Lietuva) – I vieta, Joe Howson (Jungtinė Karalystė) – II vieta, Milda Marija Kiškūnaitė (Lietuva) – III vieta ir Borim Kang (Pietų Korėja) – IV vieta. Konkurso finalas vyko Kauno valstybinėje filharmonijoje, kurioje konkurso dalyviai muzikavo su Kauno miesto simfoniniu orkestru (vyriausiasis dirigentas Constantine Orbelian), diriguojant maestro Martynui Staškui. Laureatai grojo XX ir XXI amžiaus kompozitorių George‘o Gershwino, Maurice‘o Ravelio ir Tomo Kutavičiaus fortepijoninius koncertus.

Janina Stankevičienė pakalbino šio konkurso laureatą – kompozitorių Tomą Kutavičių, savo kūriniu prisidėjusiu prie pianisto Viktoro Oresto Vagusevičiaus kelionės į olimpą.

***

Praėjo daugiau kaip dešimtmetis nuo aktualiosios muzikos festivalio „Gaida“, kuomet 2013 metais suskambėjo „Theia mania“ („Dieviškas šėlas“). Tuomet premjerą interpretavo pianistas Daumantas Kirilauskas ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir dirigentas Gintaras Rinkevičius), o kūrinį dirigavo Martinš Ozolinš. Kaip dabar ir tada išgirdai savo kūrinį? Ne paslaptis – tokio žanro kūriniui suskambėti gyvai tenka ne dažnai.

Labai džiaugiuosi, esu laimingas. Fantastika, kad tai atsitiko Vytauto Bacevičiaus konkurso kontekste. Ir pirmas konkursas, ir pirma premija. Sutapimas, apie kurį net nedrįsau svajoti. Jaučiausi pakiliai ir už jauną žmogų, ir už kūrinį. Mano kūrinys atsidūrė tarp Gershwino, Ravelio. Pajutau ir išgirdau Viktoro Oresto savitą atlikimo stilių ir muzikavimo manierą – gaivališką, kupiną energijos. Žinoma, verta paminėti ir Kauno miesto simfoninio orkestro bei jam programą dirigavusio maestro Martyno Staškaus mostą – emocionalų ir tikslų.

Kokių savybių reikia Tavo kūrinio atlikėjui, o gal užtenka tiesiog turėti gerus pianistinius įgūdžius?

Tik įgūdžių nepakanka. Kūrinys yra sudėtingas, nuo pradžios iki pabaigos panardintas įtampoje, koncentruotas laike, reikalinga ritmo su orkestru darna. Kryptelėjimas į šoną ir jau išleki iš orbitos negrįžtamai. Todėl šio kūrinio paslaptis ir užduotis solistui – susikaupimas ir šalti nervai, branda ir šiuolaikinės muzikos interpretacijos bagažas. Ir kaip visa tai sujungiant minėtas savybes gauti dar ir emocionalų, spalvingą rezultatą? Be galo buvo smagu jausti ir girdėti, kad jaunajam pianistui džiazo, improvizacijos laukas yra savas, kad nebijo rizikuoti pasirinkdamas iššūkius, nes šis kūrinys konkursui – tai kaip šoktelėjimas į ugnį.

Kaip matote klasikinio koncerto fortepijonui perspektyvą?

Laikas trumpėja, todėl šio žanro kūriniai tampa labiau koncentruoti laike. Vadinasi per trumpesnį laiką reikia pasakyti tiek pat, kiek buvo pasakoma anksčiau per tris koncerto dalis. Laiko pojūtis jau yra kitas. Jaučiu, kad žanras gyvuos ir jį stimuliuos eksperimentų ir muzikinių nuotykių alkstantys pianistai. Tikrai rasis talentingų žmonių, jie ieškos neatrastų, naujų žemių. Kai kam nauji iššūkiai reikalingi kaip adrenalinas, kaip ypatinga šviesa nuvilnijantis blyksnis, paslaptis. Jie pridengia įsigalėjusius pakartojimus, trafaretus, pasirinkimų ir interpretacijų standartus.

Dėkui už pokalbį!

Lietuvos muzikos antena

Tarptautinio V. Bacevičiaus pianistų konkurso olimpe: kompozitorius Tomas Kutavičius – Muzikos antena

 

Kviečiame į Europos kalbų dienos koncertą, kurį dovanoja VDU Užsienio kalbų institutas ir Muzikos Akademija, rugsėjo 26 d. 11 val. VDU Didžiojoje salėje

Europos kalbų dienos proga, Vytauto Didžiojo universiteto Užsienio kalbų institutas ir Muzikos Akademija dovanoja bendruomenei ir universiteto svečiams daugiakalbį koncertą, kuriame dainos skambės net 12 kalbų.

Prisijunkite prie mūsų rugsėjo 26 d. 11 val. VDU Didžiojoje salėje ir švęskime Europos kalbų dieną kartu!

Muzika tarp gėlių

2025 metų rugsėjo 21 dieną Aleksoto bendruomenė susirinko į jubiliejinę, jau 25-ąją šventę „Mylim savo Aleksotą“. Ši diena tapo gyvu liudijimu, kad bendrystė, kultūra ir atmintis gali sukurti erdvę, kurioje susitinka praeitis, dabartis ir ateities viltys. Šventėje dalyvavo ne tik profesionalūs atlikėjai, bet ir vietos kolektyvai, mokyklos, šokių klubai, senjorai ir vaikai – visi, kuriems Aleksotas yra daugiau nei vieta žemėlapyje. Tai erdvė, kurioje muzika tampa bendryste, o menas – tiltu tarp kartų, tarp institucijų ir tarp žmonių. Šventėje dalyvavo gausus būrys kolektyvų ir atlikėjų, atspindinčių įvairias miesto ir regiono bendruomenes. Skambėjo Karinių oro pajėgų orkestro muzika, šoko Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos ir Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos mokiniai, linijinių šokių ritmu džiugino klubai „Diva Dance“, „Audringa“ ir „Vėjūnė“. Vaikų balsai ir judesiai iš Tirkiliškių pradinės mokyklos–darželio priminė šventės švelnumą, o liaudiškos muzikos ansamblis „Svirbė“ kvietė prisiminti šaknis. Istorinių šokių ir teatro studija „Il Ballo Della Luna“ įnešė renesanso dvasios, o aktorius ir dainininkas Marius Jampolskis – sceninį žavesį.

VDU Muzikos akademijos studentai, tarptautinių konkursų laureatai – Mykolas Mikšys, Kristupas Laucius, Liepa Dabriškaitė, Ieva Vaivadaitė, Paulius Katiliavas – dovanojo profesionalius pasirodymus, lydimi pianistės profesorės Audronės Eitmanavičiūtės.

 Šventėje dalyvavo ir garbingi svečiai – bendruomenių lyderiai, Seimo nariai, kultūros puoselėtojai. Jie sveikino susirinkusius, dalijosi padėkomis ir žodžiais, kurie priminė, kad bendruomenė – tai ne tik žmonės, bet ir jų ryšiai, istorijos, rūpestis vieni kitais. Tai – Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos pirmininkė Eglė Juozapavičienė, LR Seimo kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas Vytautas Juozapaitis, LR Seimo narys Audrius Radvilavičius, LR Seimo narys Robertas Kaunas, LR Seimo narys Šarūnas Šukevičius, Aleksoto bendruomenės centro valdybos pirmininkė Steputė Račkauskienė ir kt.

LR Seimo Kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas Vytautas Juozapaitis apdovanojo VDU Muzikos akademijos prof. Sabiną Martinaitytę padėka „Už profesionalius studentus atlikėjus, daugelį metų puošiančius Aleksoto šventes“,

o profesorę Audronė Eitmanavičiūtę „Už ilgametę pagalbą rengiant Aleksoto šventes ir aktyvų dalyvavimą Kauno bendruomeninių organizacijų iniciatyvose“.

Šventė vyko VDU Botanikos sode, paskutinę saulėtą rudens dieną, kai gamta dar kvėpavo vasaros prisiminimais. Tarp žydinčių gėlynų ir švelnaus vėjo šurmulio Aleksotas šventė save – kaip vietą, kurioje gyvena žmonės, mylintys savo kraštą, puoselėjantys kultūrą ir kuriantys ateitį kartu.

Muzika, skambėjusi tarp gėlių – tai ne tik šventės pavadinimas, bet ir metafora: apie tai, kaip kultūra įsišaknija, kaip ji žydi ten, kur ją puoselėja ne tik akademijos, bet ir bendruomenės rankos. Tai kvietimas girdėti vieni kitus – ne tik per mikrofoną, bet ir per tylą tarp natų.