• Titulinis
• Visos naujienos

Ph. Glass „Voyage” premjera… Kolumbo (alumno Andrejaus Apšegos) kelionė prasideda…

2024 spalio 4 d. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pradėjo pirmąjį teatro sezoną naujuose rūmuose, o opera „Voyage“ tapo pirmąja Lietuvoje pastatyta Ph. Glasso opera. Operos statytojai, jauni italų menininkai – Chiara Osella (režisūra), Carlo Massari (režisūra ir choregrafija), Eleonora Peronetti (scenografija) ir Emilia Zagnoli (kostiumai) ir nuolatiniai KVMT spektaklių „įvaizdintojai“ Linartas Urniežis (vaizdo projekcijos) ir Andrius Stasiulis (šviesos). Muzikinis pastatymo vadovas maestro Dante Santiago Anzolini (Argentina – JAV), negalėjęs atsisakyti kvietimo sugrįžti į teatrą, kuriame prieš tris dešimtmečius pastatė uostamiesčio legenda tapusią G. Verdi „Traviatą“. Jį su kompozitoriumi Ph. Glassu sieja ilgametė bičiulystė ir kūrybinis bendradarbiavimas statant jo operas ir diriguojant simfonijas.

Kompozitorius Philipas Glass‘as (g. 1931 m. Baltimorėje, Merilendas, JAV) šiandien pripažįstamas vienu ikoniškiausių, įtakingiausių, komerciškai sėkmingiausių ir produktyviausių pasaulio kompozitorių. Savarankiškos kūrybinės karjeros pradžioje (XX a. 7 deš. Viduryje), Ph. Glass‘as sukūrė savitą, išsyk atpažįstamą stilių, kurį jis pavadino „muzika su kartojamomis struktūromis“, pasižyminčia nuolat kartojant palaipsniui ilginamomis arba trumpinamomis ritmo formulėmis, tonalia harmonija ir statiška dinamika, procesualumu, išraiškos priemonių ekonomija. Šie bruožai, ypač ankstyvuoju, radikaliuoju jo kūrybos laikotarpiu, buvo tapatinami su minimalizmo srove, o Ph. Glass‘as laikomas vienu iš keturių šio avangardinio stiliaus pradininkų. Minimalizmas tapo pokario amerikietiškosios kultūros bendrine kalba, suprantama ir atpažįstama, įgijusia minias gerbėjų ir pasekėjų visame pasaulyje. Tačiau kompozitorius save vadina „klasiku“, o jo itin platus įvairaus žanro kūrinių repertuaras atskleidžia tiesiog „maksimalistinius“ užmojus ir neregėtą produktyvumą, kurį galima palyginti nebent su didžiaisiais baroko genijais.

Kompozitoriaus kūrybiniame bagaže – daugiau kaip trisdešimt operų. Jų tarpe ir kamerinės, kino operos, muzikinio teatro ir kitų žanrų sceniniai kūriniai. Garsiausia ir novatoriškiausia iš jų – pirmoji Ph. Glass‘o su scenografu ir režisieriumi Robertu Wilsonu sukurta opera „Einšteinas paplūdimyje“ (1975–1976), kurios amerikietiškoji premjera „Metropolitan Opera“ teatre Niujorke supurtė tradicinės operos pamatus, apibrėžė naują šio žanro sampratą ir akimirksniu išgarsino jo kūrėjus. 1985 m. teatras užsakė Ph. Glass‘ui sukurti naują operą artėjančiai Amerikos atradimo 500-ųjų metinių sukakčiai pažymėti. Pripažinimo ženklu tapo ir solidus kompozitoriui skirtas honoraras – didžiausias kada nors sumokėtas už naują operą.

Operos „The Voyage“ premjera Metropolitan Opera teatre buvo numatyta 1992 m. spalio 12-ąją dieną. Tai diena, kaip 1492 m. Kristupas Kolumbas išplaukė į vakarus ieškoti naujo kelio į Rytų Aziją po penkių savaičių, t. y. spalio 12-ąją pastebėjo naują žemę. Nepaisant didingos progos, kompozitorius nesiekė dokumentinio tikroviškumo muzikinio teatro scenoje. „Operos teatras yra poezijos arena par excellence – vieta, kur nebūtina laikytis istoriniam tyrimui taikomų taisyklių, o menininkų vaizduotė padeda atrasti visai kitokią tiesą“, – tvirtino meistras.

Amerikos atradimas kompozitoriui tapo tik dingstimi pateikti alegorinį pasakojimą – platesnę refleksiją apie nenumaldomą žmogaus troškimą tyrinėti, pažinti ir atrasti naujus dalykus ne vien geografine, bet ir dvasine ar intelektualine prasme. Dramaturgas David‘as Henry’is Hwang‘as išplėtojo šią alegoriją ir sukūrė itin poetišką, gana abstraktų libretą, kuriame persipina mokslinės fantastikos elementai, istorinės aliuzijos ir groteskiškos šiuolaikinio gyvenimo detalės.

Trijų veiksmų operos su prologu ir epilogu pasakojime nuolat kinta veiksmo laikas ir vieta. Prologe regime Mokslininką, tyrinėjantį tolimiausius visatos kampelius, bet visiškai nevaldantį savo kūno. Jo prototipas – žymusis fizikas ir kosmologas Stephen‘as Hawking‘as. Kolumbas (Andrius Apšega) operoje pasirodo antrame veiksme. Operoje atpasakojamos dvi didžiojo keliautojo kelionės į naująjį pasaulį dienos. Pirma – kai su keliautoju iškilmingai atsisveikina Ispanijos karalienė Izabelė ir jam suteikiami garbingi titulai ir paskutinė – kupina dvejonių savo misija ir košmariškų vizijų. Epiloge Kolumbą, gulintį mirties patale, apima dar slogesnė nuotaika. Jį kankina apmąstymai apie savo gyvenimą ir atgaila, kad jo išprovokuotas Senojo ir Naujojo Pasaulių susidūrimas pareikalavo tiek daug vietinių gyventojų aukų. Operoje jų nesimato, nes susidūrimas su čiabuviais (beždžionžmogiais) įvyksta pirmykščiame pirmo veiksmo pasaulyje, į kurį erdvėlaiviu atvyksta ateivių iš kosmoso įgula, pasprukusi nuo jų gimtąją planetą ryjančios juodosios skylės. Trečias veiksmas nukelia į ateitį – tai mokslinės fantastikos karikatūra su politikų ir aukštų pareigūnų rikiuote ir palydomis prie erdvėlaivio. Žmonija vėl vyksta į naujų pasaulių, naujų gyvybės formų paieškas…

„Kelionė“ – tai alegorija apie ieškojimų dvasią, apie būvį be vietos, kuriame atsiduriame kaskart susidūrus skirtingoms kultūroms. Kas verčia žmones keliauti, ko jie ieško? Veikėjai iš praeities ir ateities randa skirtingus atsakymus, tarp jų ir mokslininkas, keliaujantis po visą visatą sėdėdamas neįgaliojo vežimėlyje. Kristupas Kolumbas įkūnija visus tuos amžinus klajūnus, – Ulisą, Nojų, Skrajojantį olandą, – kurie buvo prakeikti arba pašaukti klajoti, vieniši savo laive, apsėsti idėjos; jo figūra simboliškai apibendrina visus keliautojus – tuos, kuriuos gena troškimas tyrinėti, kelti klausimus.“ Philip Glass, 1992

Nuotraukos Martyno Aleksos

Ph. Glass „Voyage”  – 3 veiksmų opera su prologu ir epilogu anglų, ispanų, lotynų kalba. Libretas David‘o Henry‘o Hwang‘o pagal Philip‘o Glass‘o pasakojimą. Pirmasis pastatymas 1992 m. spalio 12 d. „Metropolitan Opera“ teatre Niujorke Amerikos atradimo 500-osioms metinėms pažymėti.

Dirigentė – Adrija Čepaitė

Kolumbas – Andrius Apšega (VDU MA alumnis, prof. S. Martinaitytės ir prof. A. Eitmanavičiūtės kl.)

Izabelė Beata – Ignatavičiūtė

Mokslininkas – Aurimas Raulinavičius

Erdvėlaivio kapitonė – Rita Petrauskaitė

Erdvėlaivio gydytoja – Ernesta Stankutė

Pirmasis kapitono padėjėjas – Tadas Jakas

Antrasis kapitono padėjėjas – Eugenijus Chrebtovas

I Žemės dvynys – Nora Petročenko

II Žemės dvynys – Evert SoosterI

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras

Kauno valstybinio teatro džiaze ne tik merginos, bet ir VDU Muzikos akademijos alumnai

2024 spalio 4 d. Kauno valstybinis muzikinis teatras pradėjo dar vieną sezoną. Šį sykį publika rinkosi į miuziklo „Sugar“ premjerinius spektaklius. „Sugar“ miuziklas pristatomas susitarus su „Concord Theatricals Ltd.“, atstovaujama „Tams-Witmark LLC“. Šiame spektaklyje dalyvauja gausus būrys VDU Muzikos akademijos dėstytojų, studentų ir alumnų.

Buvo laikas, kaip pasaulis ėjo iš proto dėl dviejų moterimis persirengusių muzikantų? Lietuvoje tas nespalvotas kino filmas pažįstamas pavadinimu „Džiaze tik merginos“. Kitose šalyse šį kino hitą žinojo, kaip „Some like it hot“. Penkios Oskarų nominacijos ir į visų laikų įsimintiniausių vaidmenų sąrašą pakliuvęs Merlin Monro vaidmuo….

Miuziklo „Sugar“ siužetas remiasi B. Wilderio ir I.A.L. Diamondo pjese „Kai kam patinka karštai“ (Some Like It Hot). Miuziklo kompozitorius Jule Styne aklai nesekė filmo garso takeliu, o sukūrė savarankišką kūrinį, kuris gali būti įvardijamas kaip puikus XX a. Holivudo filmų adaptavimo pavyzdys. Miuzikle skamba geriausiomis šeštojo-septintojo dešimtmečių džiazo tradicijomis grįsta muzika, perkelianti mus į retro koloritu nuspalvintą Amerikos nusikaltėlių pasaulio satyrą.

1929 m. Šv. Valentino dieną, Čikagoje įvyksta gangsterių žudynės, kurių liudininkais atsitiktinai tapo du džiazo muzikantai. Kad pasislėptų nuo juos persekiojančios mafijos smogikų, muzikantai persirengia moterimis ir įsidarbina moterų džiazo orkestre. Čia jie sutinka žavingą dainininkę Sugar Kein, kuri svajoja ištekėti už milijonieriaus, turinčio milžinišką jachtą. Vaikinai pakliūva į moteriško gyvenimo sūkurį ir susiduria su dalykais, kurie šiaip jau vyrams neatskleidžiami. Vaikinams apsimetinėti darosi vis sunkiau, nes aplink nuolat sukasi pusnuogės merginos, pasakojančios intymiausias paslaptis. O ir įvykiai pradeda klostytis ne visai planuota abiem muzikantams linkme.

Miuziklo „Sugar“ premjera įvyko Brodvėjuje, Majestic Theatre 1972 m. balandžio 9 d. Per metus buvo parodyti 505 spektakliai. Miuziklo sėkmę liudija kas kelis dešimtmečius į Brodvėjų sugrįžtančios „Sugar“ versijos.

SUGAR (Džiaze tik merginos) – Pjesės autorius Peter Stone. Muziką sukūrė Jule Styne. Dainų tekstų autorius Bob Merrill. Libretą į lietuvių kalbą vertė Andrius Žiurauskas.

Režisierius Andrius Žiurauskas

Muzikinis vadovas ir dirigentas Julius Geniušas; Scenografė Giedrė Brazytė;

Kostiumų ir grimo dailininkė Emilija Gutauskaitė; Choreografai Aleksandras Jankauskas (VDU MA docentas), Gintaras Visockis

Šviesos dailininkas Romualdas Jankauskas; Video projekcijų dailininkas Antanas Skučas;

Chormeisterė Rasa Vaitkevičiūtė; Dirigento asistentas Mantas Jančiauskas (VDU MA 2M studentas, prof. J. Janulevičiaus kl.)

VAIDINA:

Sugar Kein: Marija Arutiunova (doc. B. Sodaitytės kl. alumnė), Akvilė Garbenčiūtė (doc. S. Garbatavičiūtės kl. alumnė) , Ingrida Kažemėkaitė (doc. S. Garbatavičiūtės kl. alumnė)

Džo / Džozefina: Raimondas Baranauskas, Martynas Beinaris (prof. V. Prudnikovo kl. alumnis)

Džeris / Dafnė: Ramūnas Urbietis, Žanas Voronovas

Saldžioji Sju: Viktorija Streiča, Gabrielė Bielskytė (doc. B. Sodaitytės kl. alumnė), Gabrielė Kuzmickaitė (VDU MA lektorė, prof. S. Martinaitytės kl. alumnė)

Seras Osgudas Fildingas: Jonas Lamauskas, Gediminas Maciulevičius (VDU MA lektorius)

Bjenstokas: Kęstutis Alčauskis, Ramūnas Šimukauskas

Mėsa Baltos kojinės Palaco: Dainius Bervingis, Gintaras Visockis

Prof. Antonello Timpani (klarnetas, Italija) Meistriškumo kursai pučiamųjų skyriaus studentams

Studentės ANOS SOMOVOS (doc. Š.Čepliauskaitės klasė) koncertų turas

Rusėjo 30 d. ir spalio 3 d. vyko VDU Muzikos akademijos pirmo kurso studentės Anos SOMOVOS (doc. Šviesės Čepliauskaitės fortepijono kl.) koncertinis turas, kurį – kaip pagrindinį prizą – ji laimėjo III-ojo jaunųjų atlikėjų konkurso „GENIUS ARTS” metu.

Ana Somova koncertavo Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje, Elektrėnų meno mokykloje, Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijoje bei Trakų meno mokykloje. Programoje – W. A. Mozarto, F. Liszto, F. Chopino ir kt. kūriniai.

Koncertus organizavo atlikėjų vadybininkė Konstancija Kerbedytė-Sabaliauskienė.

AKORDEONO ŽVAIGŽDĖ RADU RATOI: ŠIMTMEČIUS JUNGIANTYS HARMONIJOS TILTAI – koncertas spalio 15d. Kauno valstybinėje filharmonijoje

Spalio 15 dieną Kauno filharmonijos scenoje koncertuos pasaulyje plačiai žinomas akordeono virtuozas Radu Ratoi iš Moldavijos. Giriamas už originalumą, universalumą, virtuoziškumą atliekant klasikinį ir šiuolaikinį repertuarą, šis akordeonininkas yra laimėjęs visus svarbiausius akordeono pasaulio apdovanojimus. 2022 m. už išskirtinius pasiekimus jam buvo įteiktas vienas svarbiausių Moldovos Respublikos meno apdovanojimų „Meistrų magistras“.

R. Ratoi, kurio muzikinė kelionė prasidėjo vos šešerių metų, tapo tarptautiniu akordeono fenomenu. Studijuodamas Karališkojoje Danijos muzikos akademijoje (2018–2020) jis pasiekė išskirtinių laimėjimų, triumfavo tokiuose konkursuose, kaip „Coupe Mondiale“, „Trophy Mondiale“, „PIF Castelfidardo“ ir kt.

Grodamas solo ir ansambliuose, bendradarbiaudamas su įvairiais muzikantais ir orkestrais, R. Ratoi koncertuoja visame pasaulyje. Jo pasirodymai traukia publiką išskirtiniu muzikalumu, technika ir charizma, o jo paties sukurtos Johanno Sebastiano Bacho, Domenico Scarlatti, Jean-Philippe‘o Rameau, Ferenco Liszto ir kitų kompozitorių, nerašiusių akordeonui, kūrinių transkripcijos stebina muzikos profesionalus. Nuo 2024 m. R. Ratoi yra Moldovos nacionalinio kamerinio orkestro solistas.

Pagrindinis atlikėjo tikslas – įrodyti pasauliui, kad akordeonas vis dar yra deramai neįvertintas instrumentas, turintis beribes galimybes visuose muzikos žanruose. Tas matoma ir scenoje – netgi R. Ratoi stilių jau pažįstantys žmonės visada stebisi jo grojimu ir gebėjimu pajausti akordeoną.

Kviečiame į Radu Ratoi (akordeonas) meistriškumo kursus spalio 16d. nuo 10 val.

Baltijos ir Šiaurės šalių muzikos festivalis | Baltic and Nordic Music Festival – 2024

–

• Klasikinė muzika ir džiazas
• M.K.Čiurlionis, E.Grieg, jų amžininkai ir sekėjai
• Folkloras ir jo interpretacijos
• Lietuvos diaspora, dialogai apie meno ir kultūros procesus pasaulyje

„Baltijos ir Šiaurės šalių muzikos festivalis“ atveria langą bendradarbiavimui su Baltijos ir Skandinavijos šalimis ir jų muzika. Festivalio idėja kilo iš E. Griego ir M. K. Čiurlionio muzikos festivalio, kurio sumanytojas ir vykdytojas 25 metus buvo Kauno valstybinė filharmonija.

Kompozitorių M.K. Čiurlionio ir E. Griego muzikos festivalis pirmą kartą buvo surengtas 1998 m. Kauno filharmonijos ir Hordalando (Norvegija) kultūros skyriaus vadovų iniciatyva. Per daugiau kaip du dešimtmečius pažintis dviejų tautų iškiliausių menininkų kūryba atvedė į vaisingus kultūrinius mainus tarp Norvegijos ir Lietuvos. Festivalio programą papildė šiuolaikinių autorių kūriniai, reprezentuojantys ir abiejų šalių nūdienos muzikinę kultūrą, kurią įprasmino Lietuvos ir Norvegijos kolektyvai, solistai, ansambliai.

Ir toliau išlieka svarbi bičiulystė su Kauno valstybine filharmonija tęsiant M.K.Čiurlionio ir E.Griego kūrybos sklaidą ir plečiant horizontus dabarties muzikos ir meno kūrėjams, scenos meno muzikams bei kolektyvams Baltijos ir Šiaurės šalių kryptimis. „Baltijos ir Šiaurės šalių muzikos festivalis“ 2024 metų spalį klausytojus pakvies į tris programas. Koncertų preambolėje – diskusijų platforma „Vector“ festivalio dalyvius pakalbinsime apie baltiškus bei šiaurietiškus kultūrinius kontekstus, įžvalgas ir kūrybinius patyrimus.

Festivalį rengia VšĮ „Akantas“

Festivalį finansuoja Kauno miesto savivaldybė

Festivalio partneris ir bendrarengėjas – Kauno valstybinė filharmonija

***

Kauno valstybinė filharmonija

Spalio 9, 18:00

Antonello Timpani (Italija) – cl

Povilas Syrrist-Gelgota (Norvegija) – vla, voc

Šviesė Čepliauskaitė (Lietuva) – p

Koncerto raktažodžiai – lietuvių ir norvegų liaudies dainos, psalmės, kurios bus pagrindiniai programos rifai, o aplink juos rikiuosis M.K.Čiurlionio, E. Griego, P. Syrrist-Gelgotos, V. Neugasimovo ir kt. autorių gaidos. Dainuojantis, grojantis altu, kuriantis savo kompozicijas  Povilas Syrrist-Gelgota visada ieško prasmingų tapatybės kontekstų. „Dirbu tarptautinėje aplinkoje – mano kolegos ir draugai yra iš 20 pasaulio šalių“ – taip savo aplinką pristato Povilas Syrrist-Gelgota, dažnai muzikiniuose projektuose pasirodantis ir su žmona, violončelininke Toril Syrrist. Gausiai koncertuojančios Lietuvoje ir užsienyje šopenistės Šviesės Čepliauskaitės repertuare ne tik jos mylima romantinės epochos muzikinė literatūra, bet ji dažnai tampa naujų lietuvių autorių kompozitorių kūrinių fortepijonui krikštamote. Būdamas daugelio tarptautinių konkursų laureatas ir žiūri narys, italų klarnetininkas ir kompozitorius Antonello Timpani didelį dėmesį skiria šiuolaikinei muzikai, yra nenuilstantis klarneto muzikos kūrinių puoselėtojas profesionalų ir mėgėgų kolektyvų tarpe. Baltišką ir vikingų dvasią perteiks Lietuvoje, Italijoje ir Norvegijoje gyvenantys muzikai, kurio paskutiniai potėpiai bus atlikti kelios dienos prieš koncertą.

Koncerto programoje – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Edvardo Griego, Povilo Syrrist–Gelgotos, Vitalijaus Neugasimovo, Kjello Marcusseno, Raimundo Martinkėno ir kt. autorių, liaudies dainų, giesmių aranžuotės.

XVIII Tarptautiniame Mažeikių meno festivalyje W.A. Mozart operoje „Don Žuanas” vaidmenis atliks alumnas Lukas Katinas ir studentas Joris Rubinovas

Studento Kristupo Šarūno Šalnos straipsnis „Muzikos ir psichosocialinių intervencijų derinimas siekiant sumažinti nerimą”

Muzikos ir psichosocialinių intervencijų derinimas siekiant sumažinti nerimą
Autorius: Kristupas Šarūnas Šalna
Vytauto Didžiojo universitetas

Įvadas
Nerimas yra viena dažniausių psichikos sveikatos problemų, su kuria susiduria žmonės visame pasaulyje, nepriklausomai nuo amžiaus. Tradicinės gydymo metodikos, tokios kaip vaistai ir psichoterapija, dažnai yra veiksmingos, tačiau jos gali sukelti nepageidaujamą poveikį ir nesuteikti ilgalaikės pagalbos visiems žmonėms. Dėl šių priežasčių vis labiau dėmesys skiriamas alternatyvioms intervencijoms, tokioms kaip muzikos terapija ir psichologinės intervencijos, kurios gali papildyti standartinius gydymo metodus. Šio straipsnio tikslas yra analizuoti esamus tyrimus ir teorinius pagrindimus dėl muzikos terapijos ir psichosocialinių terapijų poveikio nerimo mažinimui, taip pat įvertinti šių metodų derinio efektyvumą.

Literatūros apžvalga

Muzikos terapija
Muzikos terapija yra gydymo metodas, kuris naudoja muziką kaip priemonę psichologiniam ir emociniam gydymui. Pagal įvairias teorines pagrindas, muzika gali teigiamai veikti nuotaiką, mažinti stresą ir skatinti atsipalaidavimą. Muzikos terapijos praktika gali apimti muzikos kūrimą, klausymąsi ar atlikimą, ir gali būti taikoma tiek grupinėse, tiek individualiose sesijose. Tyrimai rodo, kad muzikos terapija gali pagerinti nuotaiką, raminti ir mažinti nerimo simptomus.

Psichosocialinės intervencijos
Psichosocialinės intervencijos apima įvairius metodus, skirtus gerinti socialinius ir psichologinius aspektus, tokius kaip psichoterapija, meno terapija ir fizinio aktyvumo terapija. Šios intervencijos orientuojasi į asmenų socialinę integraciją, emocinę paramą ir psichologinį stiprinimą. Psichosocialinės intervencijos gali būti ypač naudingos mažinant nerimą, nes jos suteikia praktinių strategijų nerimo valdymui, be emocinės paramos.

Muzikos terapijos ir psichosocialinių intervencijų derinimas
Derinant muzikos terapiją su psichosocialinėmis intervencijomis galima sukurti sinergiją, kuri pagerina bendrą gydymo rezultatų kokybę. Muzikos terapija gali papildyti psichosocialines intervencijas, suteikdama papildomą emocinę paramą ir skatindama atsipalaidavimą, o psichosocialinės intervencijos gali pagerinti socialinę integraciją ir psichologinį įgalinimą. Teoriniai pagrindimai rodo, kad toks derinys gali būti veiksmingesnis mažinant nerimo simptomus nei atskiros intervencijos (Bradt & Dileo, 2014).

Literatūros šaltiniai

Muzikos terapija
• Chan, M., Wong, Z. Y., Onishi, H., & Thayala, N. V. (2012). Šis atsitiktinių imčių kontrolinis tyrimas išnagrinėjo muzikos poveikį depresijai vyresnio amžiaus žmonėms ir nustatė, kad muzikos intervencijos reikšmingai sumažino depresijos simptomus, rodydamos muzikos terapijos efektyvumą gerinant emocinę gerovę. Journal of Clinical Nursing, 21(5–6), 776-783. doi:10.1111/jon.2012.007017.x.
• Petrovsky, D., Cacchione, P. Z., & George, M. (2015). Apžvalga, analizuojanti muzikos intervencijų poveikį vyresnio amžiaus žmonėms su lengva demencija. Tyrimai rodo, kad muzikos terapija gali padėti sumažinti nerimo ir depresijos simptomus bei pagerinti gyvenimo kokybę šioje pacientų grupėje. International Psychogeriatrics, 27(10), 1661-1670. doi:10.1017/S1041610215000393.

Psichosocialinės intervencijos
• Rawtaer, I., Mahendran, R., Yu, J., Fam, J., Feng, L., & Kua, E.H. (2015). Šis natūralistinis tyrimas nagrinėja meno, muzikos ir dėmesingumo praktikos derinį vyresnio amžiaus žmonėms su simptomine depresija ir nerimu. Tyrimai rodo, kad šios intervencijos gali būti veiksmingos mažinant depresijos ir nerimo simptomus. Asia Pacific Psychiatry, 7(4), 392-400. doi:10.1111/appy.12201.

Muzikos terapijos ir psichosocialinių intervencijų derinimas
• Frih, B., Mkacher, W., Bouzguenda, A., Jaafar, H., Alkandari, S.A., Ben Salah, Z., Sas, B., Hammami, M., & Frih, A. (2017). Tyrimas parodė, kad muzikos klausymosi ir fizinio aktyvumo derinys teigiamai paveikė fiziologinius ir psichosocialinius rezultatus vyresnio amžiaus pacientams. Libyan Journal of Medicine, 12(1), 1372032. doi:10.1080/19932820.2017.1372032.
• Argstatter, H., Haberbosch, W., & Bolay, H.V. (2006). Tyrimas parodė, kad muzikos stimuliacija gali sumažinti subjektyvų nerimą ir turėti raminantį poveikį pacientams, atliekantiems širdies kateterizaciją. Clinical Research in Cardiology, 95(7), 511-517. doi:10.1007/s00392-006-0425-4.

Diskusija
Esamų tyrimų apžvalga rodo, kad tiek muzikos terapija, tiek psichosocialinės intervencijos gali būti veiksmingos mažinant nerimą. Muzikos terapija yra veiksminga mažinant nerimo simptomus ir teikiant emocinę paramą, o psichosocialinės intervencijos gerina socialinę integraciją ir emocinę paramą. Derinant šiuos požiūrius galima pasiekti sinergiją, kuri gali būti veiksmingesnė nei atskiros intervencijos.

Išvados
Literatūros apžvalga rodo, kad muzikos terapija ir psichosocialinės intervencijos yra veiksmingos mažinant nerimą, o jų derinys gali suteikti papildomos naudos gerinant bendrą gydymo efektyvumą. Šie metodai gali būti naudojami kaip papildomi tradiciniams gydymo metodams, siekiant optimizuoti nerimo valdymą ir gerinti pacientų emocinę gerovę. Reikalingi tolesni tyrimai, kad būtų išsamiau analizuojamas šių metodų derinys ir įvertinami ilgalaikiai rezultatai.

Nuorodos:

1. Muzikos terapijos nauda ir taikymas
2. Muzikos ir psichosocialinių intervencijų apžvalga

3. PubMed
4. PubMed

 

 

Kviečiame į prof. Alexander Paley studentų koncertą spalio 7d. 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijos salėje