Gabrielės Kuzmickaitės debiutas įprasmino operos dieną

2025 m. spalio 25 d. Kauno valstybinis muzikinis teatras iškilmingai pažymėjo Tarptautinę operos dieną – šią ypatingą progą vainikavo italų kompozitoriaus Francesco Cilea opera „Adriana Lecouvreur“.

Šią dieną švenčiame muzikos, dramos ir pasakojimo galią, vienijančią žmones visame pasaulyje. Opera primena, kad jausmai neturi kalbos barjerų – tai gryniausia meno išraiška, gebanti paliesti kiekvieno sielą.

Tarptautinės operos dienos proga šį vakarą žiūrovams skiriame italų kompozitoriaus F. Cilea operą „Adriana Lecouvreur“ – bendrą Kauno valstybinio muzikinio teatro ir Estijos festivalio PromFest projektą, kuriame susipina profesionalumas, tarptautiškumas ir emocinis gilumas.

Po pirmųjų premjerinių operos spektaklių John Allison, Opera Magazine vyriausiasis redaktorius, rašė: „Spektaklis labai gerai surežisuotas net ir smulkiausiose detalėse, pastatymas pasižymėjo laikui nepavaldžiu moderniu žavesiu…“

Po sėkmingų premjerų Kaune ir Estijoje kritikų ir žiūrovų pamėgta opera sugrįžo į Kauno valstybinio muzikinio teatro sceną, dar kartą primindama, kad klasikinis repertuaras gali būti gyvas, aktualus ir jaudinantis. Tai – jausmingas, dramatiškas kūrinys, atveriantis teatro pasaulio užkulisius ir parodantis, kokia trapi, bet galinga gali būti meilės ir meno jėga.

Šiame spektaklyje Princesės de Bouillon vaidmenyje sėkmingai debiutavo VDU Muzikos akademijos lektorė ir alumnė (prof. Sabinos Martinaitytės kl.) Gabrielė Kuzmickaitė, įnešusi į sceną subtilios elegancijos ir vokalinės brandos. Jos interpretacija išsiskyrė emociniu tikslumu ir scenine drąsa, o balsas – sodrus, lankstus ir puikiai derantis prie Cilea muzikos dramatizmo. Kritikai pažymėjo, kad „Gabrielė Kuzmickaitė sukūrė įtaigią, psichologiškai niuansuotą Princesės de Bouillon figūrą, kurios kiekvienas žvilgsnis ir frazė alsavo vidine įtampa ir teatriniu tikslumu“.

Paulius Katiliavas – penktojo tarptautinio Nechamos Lifšicaitės konkurso laureatas

Jidiš muzika – tai ne tik žanras, bet ir kultūrinė atmintis, išsauganti žydų diasporos patirtis, kalbą, emocijas ir istorijas. Jos melodijose susipina ilgesys, ironija, džiaugsmas ir skausmas – visa tai, kas telpa žmogaus balsui, kai jis kalba ne tik žodžiais, bet ir širdimi.

Tarptautinis Nechamos Lifšicaitės vokalistų konkursas Vilniuje tampa gyvu tiltu tarp praeities ir dabarties. Jis kviečia jaunus atlikėjus iš įvairių šalių ne tik išmokti jidiš dainą, bet ir ją įprasminti – atrasti savą interpretaciją, balsu paliesti tai, kas universalu ir kartu labai asmeniška.

Šiame konkurse jidiš kalba nėra tik fonetinis iššūkis – ji tampa emociniu kanalu, per kurį skleidžiasi kultūrinė tapatybė. Dainos, dažnai kilusios iš teatrų, virtuvės, gatvių ar liturginių apeigų, įgauna naują kvėpavimą, kai jas atlieka jauni balsai, ieškantys ryšio su praeitimi ne nostalgijos, o kūrybinės drąsos keliu.

Nechamos Lifšicaitės – legendinės jidiš dainininkės – vardu pavadintas konkursas ne tik pagerbia jos indėlį, bet ir skatina kultūrinį tęstinumą. Lifšicaitė buvo ne tik balsas, bet ir laikysena – jos dainavimas sovietmečiu tapo tylia rezistencija, kultūros išsaugojimo aktu. Todėl konkurso dalyviai šiandien ne tik dainuoja, bet ir liudija, kad jidiš muzika tebėra gyva, aktuali ir gebanti jungti kartas.

Šiandien, kai pasaulis ieško autentiškumo ir gilesnio kultūrinio dialogo, jidiš muzikos interpretacijos tampa ne tik meniniu, bet ir pilietiniu veiksmu – kvietimu išgirsti, suprasti ir išsaugoti tai, kas trapu, bet gilu.

2025 m. spalio 26 d. vykusiame penktajame Nechamos Lifšicaitės jidiš dainų konkurse, surengtame Lietuvos žydų bendruomenės Jašos Heifeco salėje, dalyviai ir komisijos nariai atvyko iš įvairių šalių: Lietuvos, Izraelio, Latvijos, Estijos ir Jungtinės Karalystės.

Vertinimo komisiją sudarė tarptautiniai žydų muzikos ekspertai ir vokalo pedagogai: Marija Krupoves-Berg, komisijos pirmininkė (Lietuva), Faina Kukliansky (Lietuva), prof. Claudia Visca (Austrija), prof. Bogdan Makal (Lenkija), prof. Eva Ben Zvi (Izraelis). Komisijos nariai vertino ne tik techninį atlikimą, bet ir jidiš kalbos artikuliaciją, interpretacijos autentiškumą, sceninę laikyseną bei gebėjimą perteikti emocinį turinį.

Šis konkursas tapo ne tik meniniu įvykiu, bet ir kultūriniu tiltu tarp skirtingų tradicijų, kartų ir šalių.

Konkurso laureatais paskelbti: III premijos laureatas – VDU Muzikos akademijos magistras Paulius Katiliavas (prof. S. Martinaitytės ir prof. A. Eitmanavičiūtės klasė), II premijos laureatė – Kristine Paseka (Latvija), I premija paskirta Vilniaus mokytojų namų choro „Aidas“ vokalo pedagogei Emilei Elenai Dačinskaitei.

Kultūros vakaras „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinis kraštovaizdis Napoleono Ordos akvarelėse“

2025-10-30

Tarptautinės parodos „Senoji Lietuva Napoleono Ordos akvarelėse“ renginių ciklas

Dalyvavo:

architektūros istorikas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius emeritas
Vytautas LEVANDAUSKAS,
architektūros istorikė, kultūros paveldo specialistė
Renata VAIČEKONYTĖ-KEPEŽINSKIENĖ,
Napoleono Ordos kūrinius fortepijonui atliko pianistas Dainius KEPEŽINSKAS

Napoleonas Orda (1807–1883) mums vis dar menkai pažįstamas XIX a. dailininkas, dar mažiau žinomas kaip kompozitorius, pianistas, lingvistas, aktyvus visuomenininkas ir dviejų sukilimų prieš carinę Rusiją dalyvis. Vis dėlto jo kūrybos reikšmė yra neabejotina, o gausus palikimas peržengia trijų valstybių ribas ir yra neatsiejama lietuvių, baltarusių ir lenkų kultūros ir meno istorijos dalis. Kviečiame iš arčiau susipažinti su šiuo išskirtiniu kūrėju, kurio sudėtingas gyvenimas ir įvairialypė veikla buvo dedikuota prarastos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atminčiai, jos istorinio kraštovaizdžio išsaugojimui. N. Ordos akvarelės yra neįkainojamas šaltinis šiandienos architektūros ir istorijos tyrėjams, taip pat dažnai vienintelis arba pirmasis kultūrinio paveldo ikonografinis liudijimas. Renginio metu skambės retai atliekami Napoleono Ordos fortepijoniniai kūriniai (Serenada, Oberekas, Noktiurnas G-dur, Polonezas H-moll).

Kultūros vakaras „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinis kraštovaizdis Napoleono Ordos akvarelėse“ – Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai

Alumnas Vytenis Danielius tapo „Beltuna Accordions” reklamos veidu ir koncertavo festivalyje „Music China 2025” Šanchajuje

Vytenis Danielius dalinasi įspūdžiais po festivalio Kinijoje:

„Laikas Kinijoje itin turiningas! Didelė garbė dalyvauti festivalyje „Music China 2025”, surengti koncertą ir pristatyti naujausias akustinio akordeono technologijas Beltuna Accordions.

Ši pasaulinė paroda sutraukia populiariausius muzikos instrumentų gamintojus ir atlikėjus iš viso pasaulio.

Čia galima pajusti tikrą pasaulinės muzikos industrijos pulsą ir išbandyti garsiausių muzikos firmų instrumentus.

Malonu užmegzti pažintis su Amerikos akordeonų atstovais „Liberty Bellows“, atlikėjais iš Kinijos, Malaizijos, Italijos ir kitų šalių”.

Nuotraukos: iš asmeninio archyvo

Tarptautiniame konkurse „Moldova Accordion Days” Muzikos akademijos studentė Diana Sinevich (doc. Povilo Velikio klasė) buvo įvertinta antrojo laipsnio diplomu

Akordeono skyriaus vedėjas doc. Povilas Velikis džiaugėsi sėkmingai praėjusiu tarptautiniu konkursu:

„Ačiū Moldova Accordion Days, ačiū Radu Ratoi – Accordion ir visai komandai. Jūs padarėte neįtikėtinai stiprų renginį! Linkiu, jog kitamet jis būtų bent dvigubai didesnis, kad į konkursą atvažiuotų geriausi akordeonistai iš viso pasaulio, o koncertuose skambėtų dar daugiau puikios muzikos. Džiaugiuosi, kad konkurse VDU Muzikos akademija studentės Diana Sinevich grojimas buvo įvertintas antrojo laipsnio diplomu!”

Nuotraukos: iš asmeninio archyvo

Studentas Paolo Bruno (Italija) Jašiūnų dvare koncertavo ir pirmajai šalies poniai, Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos žmonai Dianai Nausėdienei

Spalio 19 d. Jašiūnų dvare Muzikos akademijos magistrantūros antro kurso studentas Paolo Bruno (Italija, doc. Šviesės Čepliauskaitės fortepijono klasė ir lekt. Dainiaus Kepežinsko akompanimento klasė) koncertavo kartu su Agne Stančikaite (sopranas), koncertą vedė Irena Žilinskienė. Koncerte dalyvavo ir pirmoji šalies ponia, Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos žmona Diana Nausėdienė.

Paolo: „džiaugiuosi ir garbė pasirodyti Lietuvos pirmosios ponios Dianos Nausėdienės akivaizdoje, o dar laimingiau padovanoti savo emocijas kitiems žmonėms. Tegyvuoja muzika!”

Nuotraukos: iš asmeninio archyvo

Akordeono virtuozo ir VDU Muzikos akademijos kviestinio lektoriaus Radu Ratoi koncertinis turas užsienyje ir Lietuvoje spalio mėnesį

VDU Muzikos akademija pakvietė dirbti pasaulio akordeono žvaigždę Radu Ratoi, pasirašyta sutartis, planuojami koncertai pripažintose pasaulio scenose

Jau pusantrų metų VDU Muzikos akademija Akordeono skyrius bendradarbiauja su vienu geriausiu pasaulio akordeonistų – Radu Ratoi – Accordion.

Muzikos akademijos Akordeono skyriaus vedėjas doc. Povilas Velikis:

„džiaugiuosi galėdamas pranešti, jog Radu oficialiai pradėjo darbą VDU Muzikos akademijoje. Radu yra laimėjęs visus pagrindinius tarptautinius akordeonistų konkursus, o šiuo metu yra vienas daugiausiai koncertuojančių pasaulio akordeonistų. Jo žinios ir patirtis yra labai vertinga mūsų studentams, ir visai Lietuvos akordeono mokyklai”.

Radu Ratoi taip pat džiaugiasi prisijungęs prie VDU Muzikos akademijos bendruomenės:

„šiandien oficialiai pasirašiau sutartį kaip kviestinis dėstytojas Vytauto Didžiojo universitete Muzikos akademijoje – tai garbė, kuri mane džiugina dėkingumu ir jauduliu. Nuoširdžiai dėkoju Povilui Velikiui ir Muzikos akademijos dekanui Sauliui Geruliui už pasitikėjimą ir šiltą priėmimą. Kaunas yra toks gyvybingas ir įkvepiantis miestas – nekantrauju dalintis idėjomis, įkvėpti jaunus muzikantus ir prisidėti prie tolimesio akordeono mokyklos augimo čia, Baltijos regione”.

Spalio 17 d. 18 val. Radu Ratoi koncertuos Kauno valstybinė filharmonija kartu su Kauno miesto simfoniniu orkestru.

Operos solistės, Muzikos akademijos docentės Birutės Marijos Sodaitytės jubiliejinis vakaras Kauno valstybinėje filharmonijoje lapkričio 4d. 18 val.

Koncertas skirtas ilgametės Kauno valstybinio muzikinio teatro solistės, Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos docentės, Kauno valstybinio choro ir Juozo Gruodžio konservatorijos vokalo pedagogės Birutės Sodaitytės jubiliejui paminėti.

Mecosopranas sukūrė daugybę įsimintinų vaidmenų operose, operetėse ir miuzikluose: Suzuki (G. Puccini „Madam Baterflai“), Nencė (B. Britten „Albertas Heringas“), Madalena (G. Verdi „Rigoletas“), Santuca (P. Mascagni „Kaimo garbė“), Marta (M. d‘Alberto „Slėnis“), Nancy (F. von Flotow ,,Marta“), Čipra (J. Strauss „Čigonų baronas“) ir daugelį kitų. B. Sodaitytė aktyviai koncertavo ne tik Lietuvoje, bet ir Vakarų bei Rytų Europoje, JAV, atliko stambios formos vokalinius kūrinius. Daugiau nei tris dešimtmečius dirbdama pedagoge, ji išugdė būrį sėkmingų dainininkų.

Scenoje pasirodys dabartiniai ir buvę B. Sodaitytės studentai, kuriems akompanuos pianistai: doc. Beata Andriuškevičienė, Laura Katinienė ir Dominykas Šimonis.

Koncerte skambės įvairių epochų ir žanrų vokalinė muzika: arijos, duetai ir ansambliai.

Džiazo katedros docentas Tomas Kutavičius spalio 18 d. 14 val. koncertuos Palangos kurhauzo koncertų salėje kartu su Arkadijumi Gotesmanu, Pijumi Opera, Vytautu Balsiu, Aurelija Maknyte-MakAura

Spalio 18 d., šeštadienį, 14 val., Palangos kurhauzo koncertų salėje bus įteikta pirmoji Rolando Rastausko literatūrinė premija, skirta jaunosios kartos prozininkei, eseistei Ievai Marijai Sokolovaitei už debiutinį romaną „Pozuotoja“ (leidykla „Baziliskas“).

Renginio metu vyks performatyvūs skaitymai „Metimas“, dedikuoti žodžio meistrui, poetui, eseistui, teatralui Rolandui Rastauskui (RoRa).

Dalyvauja:

– Pijus Opera – poetas, reperis, vienas ryškiausių šiuolaikinės scenos balsų;

– Vytautas Balsys – aktorius ir režisierius;

– Arkadijus Gotesmanas – perkusija;

– Tomas Kutavičius – klavišiniai;

– Aurelija Maknytė-MakAura – vaizdo menininkė, pristatanti niekur dar nerodytus RoRa archyvinius vaizdus.

Muzika, tekstas ir vaizdas susipins į vientisą meninį vyksmą – įkvepiantį, gyvą ir nepakartojamą.