• Titulinis
• Visos naujienos

Gegužės 31d. Muzikos akademijoje viešėjo profesorius, buvęs VDU Rektorius Algirdas Antanas Avižienis

Algirdas Antanas Avižienis (g. 1932 m. liepos 8 d. Kaune) – informatikos mokslų daktaras, profesorius, buvęs Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, žinomas visuomenės veikėjas.

Biografija

Tėvas – Antanas Avižienis, nepriklausomos Lietuvos kariuomenės karininkas, Generalinio štabo majoras. 1940 m. prasidėjus sovietų okupacijai, Avižienių šeima grįžo į tėvo tėviškę Anykščiuose, o 1944 m. rudenį per Rytprūsius pasitraukė į Vokietiją. Iki 1950 m. gyveno Vokietijoje, DP stovyklose. Čia 1949 m. baigė Hanau lietuvių gimnaziją.
1950 m. Avižienių šeima emigravo į JAV, įsikūrė Čikagoje. 1951 m. įstojo į Ilinojaus valstybinį universitetą, įgijo bakalauro ir magistro laipsnius elektros inžinerijos srityje. 1960 m. ten pat įgijo daktaro mokslo laipsnį informatikos mokslų srityje.
1962 m. pradėjo dėstyti Kalifornijos universitete Los Andželo mieste (UCLA), vadovavo tyrimų laboratorijoms ir Informatikos fakultetui. Be mokslinio darbo dirbo ir administracinį – vadovavo Kalifornijos universiteto Kompiuterių mokslo departamentui.
Kalifornijos technologijos institute (Pasadenos mieste) vadovavo Reaktyvinių variklių laboratorijai JPL, 1967 m. paskelbė atsparumo gedimams (fault tolerance) principą, kurį pirmasis įdiegė NASA erdvėlaiviams valdyti skirtame save pasitaisančiame kompiuteryje STAR (Self Testing And Repairing), paskelbė apie jį per 100 mokslinių straipsnių. 1970 m. gavo šio išradimo JAV patentą, vėliau apdovanotas garbės ženklu ir JAV medaliu „Už ypatingus nuopelnus“ (Exceptional service).
Atsparumo gedimams principas, sumažinantis gedimo pavojų, yra plačiai taikomas įvairiuose kompiuteriuose, kurie naudojami keleivinių lėktuvų skrydžių valdymui, atominių reaktorių saugumo užtikrinimo įrenginiuose, eismo valdymui, telekomunikacinių ryšių perdavimui Žemės palydovų dėka ir t. t. Įvairūs JPL sukurti kosminiai laivai iki šių dienų naudoja kompiuterius, pagrįstus STAR principais. 1977 m. į kosmosą išsiųsti du „Voyager“ tipo kosminiai laivai jau apleido Saulės sistemą, bet dar vis siunčia mokslinių tyrimų duomenis.
1972 m. Kalifornijos universitetas A. A. Avižieniui suteikė profesoriaus vardą ir pavedė įsteigti Patikimų sistemų laboratoriją, kuriai vadovavo iki 1990 m., 1994 m. tapo profesoriumi – emeritu.
1990 m. gruodžio 29 d. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos užsienio nariu, buvo pirmosios Lietuvos Mokslo tarybos narys ir dalyvavo darbo grupėje, 1990–1991 m. parengusioje Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo projektą.
Profesorius A. A. Avižienis buvo vienas aktyviausių Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) atkūrimo iniciatorių. 1989 m. balandžio 28 d. Kaune pirmininkavo Lietuvos ir išeivijos mokslininkų Tarptautinei konferencijai, kurioje paskelbtas VDU atkūrimo aktas. 1990 m. rugpjūčio 13 d. išrinktas VDU rektoriumi ir šiam universitetui vadovavo iki 1993 m. Vadovaujant A. A. Avižieniui, universitetas tapo vakarietiškos studijų sistemos pradininku Lietuvoje – jau 1990 m. jame įvesta liberaliųjų studijų sistema (bakalauro, magistro ir daktaro laipsnio).
Įvertindamas pirmojo rektoriaus nuopelnus universitetui 1994 m. VDU Senatas A. A. Avižieniui suteikė Garbės profesoriaus vardą. Nuo 2002 m. atstovauja Vytauto Didžiojo universitetą Europos informatikos mokslininkų darbo grupėje, rengiančioje projektus ES informacinės infrastruktūros patikimumui užtikrinti, kurioje dirba kartu su kolegomis iš Prancūzijos, Italijos, Didžiosios Britanijos, Švedijos, Vokietijos ir Austrijos.
A. A. Avižienis jau daugiau nei 30 metų dirba Tarptautinėje informatikos federacijoje (IFIP), kuriai priklauso apie 50 daugiausia išsivysčiusių valstybių. 1980 m. įsteigė ir šešerius metus vadovavo IFIP Patikimo skaičiavimo ekspertų sekcijai. Informatikos klausimais parašė daugiau kaip 120 straipsnių, yra apdovanotas aukščiausiu IFIP garbės ženklu – Sidabro šerdimi (Silver Core). Už nuopelnus ugdant tarptautinius mokslo ryšius Prancūzijos Nacionalinis politechnikos institutas Tulūzoje jam suteikė Garbės daktaro laipsnį.
1995 m. A. A. Avižienis buvo vienas iš Česlovo Milošo gimtinės fondo steigėjų, šio fondo direktorius. 1992 ir 2002 m. išrinktas į Kauno miesto savivaldybės tarybą, ėjo Kauno miesto Plėtros ir ekologijos komiteto pirmininko pareigas.
Gyvendamas JAV buvo aktyvus JAV lietuvių bendruomenės ir Lietuvių skautų sąjungos narys. 1967 m. organizavo pirmąjį lietuvių Mokslo ir kūrybos simpoziumą, kuris vyko Čikagoje. Taip pat buvo JAV lietuvių sporto veiklos rengėjas ir dalyvis, stalo teniso komandos narys. Už nuopelnus Lietuvai 1998 m. liepos 1 d. prezidentas Valdas Adamkus apdovanojo Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu.
2012 m. A. A. Avižieniui suteiktas Anykščių rajono garbės piliečio vardas už saugomą ir puoselėjamą dvasinį ryšį su protėvių augintais Anykščiais, už tarptautinį Lietuvos ir Anykščių garsinimą, visuomeninę ir švietėjišką veiklą Anykščių krašto bendruomenės labui.
Veikla: informatikos mokslų daktaras, profesorius, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, žinomas visuomenės veikėjas.

Kelios viešnagės akimirkos. Nuotraukų autorius: Tomas Ladiga

IX tarptautinis akordeonistų sąskrydis „Su meile akordeonui 2023” Veisiejuose birželio 1-5d.

Koncertas SMUIKO EVOLIUCIJA

Prienų krašto šventėje OPERA

2023 geužės 25 d. Prienų kultūros centre gausiai susirinkusi publika stebėjo studentišką V. Herbert operos „Naughty Marieta“ spektaklį. Spektaklyje dalyvavo ne tik prof. Sabinos Martinaitytės ir prof. Audronės Eitmanavičiūtės studentai, bet ir jų klasių alumnai Gytis Murauskas ir Jurgis Jarašius.

                      Po spektaklio socialiniuose tinkluose pasirodė ir spektaklio įvertinimai.

„Šis vakaras Prienų kultūros ir laisvalaikio centre ypatingas – didžiojoje scenoje Prienų publiką džiugino JAV kompozitoriaus, violončelininko ir dirigento „̌̇̇ “. Pirmą kartą prieš daugiau nei 100-ą metų pastatyta opera sėkmingai vaidinta Brodvėjaus ir Niujorko teatre bei laikoma didžiausiu V. Herberto pasiekimu. O šįvakar talentingieji VDU Muzikos akademijos studentai ir šauniosios jų profesorės Sabina Martinaitytė ir Audronė Eitmanavičiūtė bei koncertmeisterė Kotryna Kaklauskaitė šį spektaklį atvežė į Prienus! Dėkojame Jums už nuostabų pasirodymą ir nepakartojamus įspūdžius

Opera įgyvendinama vykdant tarptautinį projektą, skirtą Lietuvos Universiteto 100-čiui. „

Fotografavo Dainius Jurevičius ir Ieva Kučinskaitė

Štai keletas spektaklio akimirkų.

2 Respublikinio konkurso „Čekų parafrazės“ laureatai

2023 gegužės 26 d. Vilniuje J. Tallat-kelpšos konservatorijos salėje vyko 2 respublikinis konkursas „Čekų parafrazės“, kurį organizavo Čekijos Respublikos ambasada Vilniuje,

Lietuvos ir Čekijos draugija. Konkurso globėjas – Tomaš Vostrý, Čekijos Respublikos ambasados Misijos vadovo pavaduotojas

Konkurse dalyvavo dainininkai iki 23 m. amžiaus. Jame varžėsi LMTA ir VDU Muzikos akademijos studentai.

Mūsų akademiją garbingai atstovavo prof. Sabinos Martinaitytės ir prof. Audronės Eitmanavičiūtės studentai 1B Deimantė Bačiulytė, 1B Ugnė Stražnickaitė ir 3B Paulius Katiliavas. Visi jie pasirodė puikiai ir pelnė laureatų vardus.

Deimantė Bačiulytė – II vieta ir laureato vardas.

Ugnė Stražnickaitė – II vieta, laureato vardas ir Lietuvos-Čekijos draugijos diplomas „Už gražiausiai atliktą čekų kompozitoriaus kūrinį“.

Geriausiu konkurso dainininku pripažintas Paulius Katiliavas, pelnęs I vietą, laureato vardą ir konkurso globėjo, Čekijos Respublikos ambasados Misijos vadovo pavaduotojo Tomaš Vostrý ir konkurso organizatorių diplomą „Už geriausiai atliktą čekų kompozitoriaus kūrinį“.

Operos studija. Egzaminų akimirkos

G. Rossini opera „Turkas Italijoje” (pirmas veiksmas)

(Prof. J.Janulevičiaus ir doc. A. Rubinovo klasės studentai)

Johann Strauss operetė „Šikšnosparnis” (2 veiksmai)

(Doc. N.Petroko ir doc. V.Visockio klasės studentai)

Padiktuotos natos ir uždraustas koncertas: regos negalia Silvijai nesutrukdė groti fortepijonu

KONCERTAS „MUZIKINĖS ISTORIJOS: VAKAR IR ŠIANDIEN“ |Ar tu jas matai? Muziejų naktis Kauno miesto muziejuje

2023 gegužės 13 d. Europos muziejų nakties metu Miko ir Kipro Petrauskų namuose susirinkusi publika klausėsi VDU muzikos akademijos profesorių Sabinos Martinaitytės ir Audronės Eitmanavičiūtės studentų, tarptautinių konkursų laureatų dainininkų Tovmas Tovmasyan (Armenia), Liepos Dabriškaitės, Emilijos Bagdonaitės, Ugnės Stražnickaitės, Ievos Vaivadaitės, Violetos Šimoliūnaitės, Kristupo Baužos, Pauliaus Katiliavo ir pianistų Vardan Gyodakyan (Armenia) ir Audronės Eitmanavičiūtės interpretuojamų lietuvių, armėnų, ukrainiečių, lenkų, čekų ir italų kompozitorių dainų ir operų arijų.

PROGRAMA

1. Petrauskas, Senojo Vaidylos pasakojimas, op. „Birutė“ –P. Katiliavas, visos merginos, A. Eitmanavičiūtė;
2. Petrauskas, Birutės arija, op. „Birutė“ – I. Vaivadaitė, A. Eitmanavičiūtė;
3. Petrauskas, l. l. d. „Oi, motule ma“ – U. Stražnickaitė, A. Eitmanavičiūtė;
4. K. Oginskis, „Hellas, si je passe“ – U. Stražnickaitė, A. Eitmanavičiūtė;
5. K. Oginskis, „Il Polonese“ – K. Bauža, A. Eitmanavičiūtė;
6. K. Oginskis, „Caro il vapore“ – I. Vaivadaitė, A. Eitmanavičiūtė;
7. Petrauskas, Duetas „Kregždėle“ – I. Vaivadaitė, V. Šimoliūnaitė, A. Eitmanavičiūtė;
8. Gulak-Artemovsky, Pisna Odarki, op. „Zaporozets za Dunaem“ – V. Šimoliūnaitė, A. Eitmanavičiūtė;
9. K. Oginskis, „Le dernier“ – T. Tovmasyan, V. Gyodakyan;
10. K. Oginskis, „Vous qui prenez femme jolle“ – L. Dabriškaitė, A. Eitmanavičiūtė;
11. Petrauskas, duetas „Valia valužė“, operetė „Šienapiūtė“ – E. Bagdonaitė, L. Dabriškaitė, A. Eitmanavičiūtė;
12. K. Oginskis, „Odi un uom che muore“ – E. Bagdonaitė, A. Eitmanavičiūtė;
13. K. Oginskis, „Piekna Pani“ – P. Katiliavas, A. Eitmanavičiūtė;
14. Smetana, Pesn Blaženki, op. „Tajemstvi“ – U. Stražnickaitė, A. Eitmanavičiūtė;
15. Gehuny Tchtychyan, “Ararat“ – T. Tovmasyan, V. Gyodakyan;
16. Petrauskas, Audronės rauda, op. „Eglė, žalčių karalienė“ – E. Bagdonaitė, A. Eitmanavičiūtė;
17. Petrauskas, „Bernužėli, nesvoliok“ – K. Bauža, A. Eitmanavičiūtė;
18. Meglio, „Fenesta che lucivi“ – T. Tovmasyan, V. Gyodakyan;
19. E. Curtis, „Torna a Surriento“ – T. Tovmasyan, V. Gyodakyan;
20. di Cannio, „O surdato ‚nnammurato“ – P. Katiliavas, K. Bauža, A. Eitmanavičiūtė

Interviu su doc. Gražina Lukošiene Akordeono skyriaus dešimtmečiui dedikuotame muzikos meno ir mokslo žurnale „Muzikos barai”

Savo prisiminimais dalinasi MA alumnė Islanda Kaušiūtė „dar visai neseniai VDU Muzikos akademijos instrumentinės muzikos katedros akordeono skyrius minėjo 10 – ies metų sukaktį – šią progą praėjusių metų lapkritį pažymėjo iškilmingas akordeono muzikos koncertas Kauno valstybinėje filharmonijoje, kuriame išvydome virtuoziškus ryškiausių VDU MA akordeono skyriaus alumnų, studentų bei dėstytojų pasirodymus.
Šiandieną su nekantrumu dalinuosi skyriaus dešimtmečiui dedikuotu interviu muzikos meno ir mokslo žurnale „Muzikos barai”. Apie akordeono kelią kalbėjomės su Kauno krašto akordeonistų draugijos pirmininke, Lietuvos nacionalinės akordeonistų sąjungos viceprezidente bei VDU MA docente Gražina Lukošienė (interviu 63 puslapyje)”.

https://www.muzikusajunga.lt/zurnalas/muzikos-barai-360

Kviečiame į prof. Raimondo Butvilos smuiko klasės koncertą Muzikos akademijoje!