Šiuolaikinės operos „Absorptio“ premjeroje pagrindinį vaidmenį atliko Gabrielė Bukinė
Kasmetinė Vilniaus Kultūros naktis leidžia miestiečiams pažinti geriausius ir perspektyviausius Lietuvos išugdytus talentus. 2024 birželio 7 d. 22 ir 23.30 val. bei birželio 8 d. 1 valandą nakties, siaučiant Kultūros nakčiai publika galėjo pamatyti tris premjerinius šiuolaikinės operos spektaklius, kuriuos parengė Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras kartu su „Operomanija“.
Dominyko Digimo opera „Absorptio“ nėra tik operos spektaklis, bet ir kultūros komentaras, apimantis tiek LNOBT pastatą (A.Vienuolio g. 1), tiek greta esantį ir su opera tiesiogiai nesusijusį pastatą J.Lelevelio g. 4 „OPERA Social House“, ant kurio stogo įsikūrusi šiuolaikinė baro intervencija. Į dviejų pastatų dialogą ir jo dramaturgiją klausytojai buvo įtraukti interaktyviai ir skirtingose vietose – pradžioje per ausines klausėsi garso takelį, vėliau – gyvai atliekamą kūrinio finalą. „Absorptio“ – muzikali ir ironijos nestokojanti diskusija apie operos žanrą.
„Absorptio“ – interaktyvus kūrinys, galinga jėga sugeriantis į save (lot. absorptio – sugėrimas, sutraukimas) šiuolaikinio meno, muzikos ir operos kontekstus. Tai – ir šiuolaikinė opera, ir ironiškas jos komentaras. Nedidelė žiūrovų grupelė tapo kūrinio dalimi ir patyrė atpažįstamas socialines situacijas. Tai buvo gera proga permąstyti, ką reiškia „eiti į operą“ ar jos klausytis.
Spektaklio kūrėjai tarsi bandė kvestionuoti operos žanrą. Įprastai šiuolaikinės operos savo masteliais būna kuklesnės už klasikines, bet „Absorptio“ projekto dalyvių skaičiumi neatsiliko nuo didžiųjų pastatymų. Aktorines užduotis čia atliko net LNOBT orkestro muzikantai.
Erdvė, kurioje vyksta pagrindinis „Absorptio“ veiksmas, – tai „Opera Social House“, šalia LNOBT rūmų stovintis ir kažkada tam pačiam teatrui priklausęs pastatas, kurį šiandien galima traktuoti kaip „aukštosios kultūros“ antipodą. Tačiau kūrinyje, pasitelkiant ausinėse girdimą garso takelį, yra įveiklinami abu su opera siejami pastatai – jie tarsi komentuoja vienas kitą, įsiliedami į bendrą miesto dialogą. Kūrinio finalas, keliaujančiųjų „Absorptio“ numatytu maršrutu džiaugsmui, nuskambėjo gyvai.
Muzika ironiškai iliustravo tam tikras konkrečias situacijas. Ironijos neišvengė ir pats operos žanras, ir jo užkulisiai. Operoje skambėjo iš popkultūros atėję tekstai, kuriuos solistai atliko operine maniera. „Absorptio“ dramaturgija kvestionuoja ambicijų, sėkmės ir aukštumų siekimo, meno kūrimo ir vartojimo logiką. Šis kūrinys skirtas smalsiam ir kritiškam žiūrovui, nesibaiminančiam, kad jo įsitikinimai apie operą šiek tiek pakis. Jame galima atpažinti ir su opera nesusijusių, tačiau daugeliui lengvai atpažįstamų Ingos Valinskienės ir Marijaus Žiedo balsų.
Spektaklio kūrėjai:
Kompozitorius – Dominykas Digimas
Dramaturgas – Edvardas Šumila
Režisierė – Agnė Ambrozaitytė
Scenografas – Dainius Liškevičius
Kostiumų autorė – Morta Nakaitė
Vaizdo ir montažo režisierius – Kornelijus Jaroševičius
Grafikos dizaineris – Simonas Kotovas
Šviesų dailininkas – Dainius Urbonis
Dirigentas – Karolis Variakojis
Solistai – Karolis Kašiuba ir Gabrielė Bukinė – VDU Muzikos akademijos asistentė ir alumnė (prof. S. Martinaitytės ir prof. A. Eitmanavičiūtės kl.)
