110-ųjų Armėnų genocido metinių paminėjimas
Kasmet balandžio 24-ąją armėnai visame pasaulyje prisimena skaudžiausią savo tautos istorijos puslapį – Armėnų genocidą. 2025 m. balandžio 24 d. Vilniuje, Šv. Jonų bažnyčioje, vyko iškilmingas renginys, skirtas 110-osioms Armėnų genocido metinėms. Jį organizavo Armėnijos ambasada Lietuvoje, bendradarbiaudama su Armėnijos garbės konsulu ir Lietuvos armėnų sąjunga. Minėjime dalyvavo Lietuvoje akredituoti ambasadoriai, diplomatų korpuso nariai, aukšto rango Lietuvos valdžios atstovai, žurnalistai, Armėnų bendruomenės nariai ir garbingi svečiai.
Į šiai sukakčiai skirtą renginį ir koncertą Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje susirinko kelios dešimtys Lietuvoje gyvenančių armėnų iš įvairių miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Visagino. Taip pat atvyko užsienio valstybių diplomatai.
1915 m. balandžio 24 d. Osmanų imperijoje buvo suimta nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių armėnų politinių ir religinių lyderių, kurie netrukus buvo nužudyti. Per genocido laikotarpį 1915–1917 m. jaunaturkių valdžia nužudė nuo 1,2 iki 1,5 milijono armėnų. Armėnų genocidas, dar vadinamas Mets Eghern, buvo pirmasis XX a. genocidas, po kurio sekė Holokaustas, masinės žudynės Kambodžoje, Bosnijoje, Ruandoje.
„Tai rodo, kad žmonija vis dar nepasimokė iš praeities tragedijų. Mūsų svarbiausia žinutė – ne tik parodyti, kad mes išgyvenome ir gyvename toliau. Svarbiausia – pažadą „Daugiau niekada“ paversti realybe“, – sakė Armėnijos ambasadorius Lietuvoje Ara Margarian.
Ceremoniją pradėjo malda, skirta šventiesiems kankiniams atminti, kurią vedė arkivyskupas Vazgen Mirzakhanyan – naujai paskirtas Armėnų Apaštališkosios Bažnyčios Baltijos šalių vyskupijos vadovas.
Ambasadorius Ara Margarian savo pagrindinėje kalboje pabrėžė atminimo ir moralinės atsakomybės svarbą: „Armėnų genocidas nėra tik istorijos skyrius – tai ilgai ignoruotas perspėjimas. Nuo Holokausto iki Kambodžos, nuo Ruandos iki Bosnijos, Darfūro iki Mianmaro – pamiršimo pasekmės yra skaudžiai akivaizdžios. Šią reikšmingą sukaktį mes pagerbiame ne tik Armėnų genocido šventuosius kankinius, bet ir Raphaelio Lemkino palikimą – žmogaus, kuris tikėjo, kad teisingumas privalo sekti po žiaurumų, kad tiesa turi nutildyti neigimą, ir kad „Niekuomet daugiau“ turi būti ne tik šūkis. Tai privalo tapti gyvenimo būdu ir aiškiu, ryžtingu veiksmu. Būkime kartu, kad patvirtintume savo pažadą – šviesti, saugoti ir veikti. Užtikrinkime, kad pasaulis ne tik prisimintų Armėnų genocidą, bet ir iš jo pasimokytų. Tęskime mums patikėtą šventą pareigą – kalbėti tiesą nepaisant tylos ir pagerbti mūsų protėvių atminimą – su orumu, ryžtu ir viltimi.“
Muzikinę renginio dalį sudarė Komitaso, Vardapeto ir kitų žymių armėnų kompozitorių kūriniai. „Trys kompozitorių kartos – tai įrodymas, kad mes išgyvenome ir išsaugojome turtingą savo kultūrą, kurios dalis – muzika“, – sakė ambasadorius A. Margarian. Kūrinius atliko talentinga jaunoji vokalistė Tatev Baroyan (Niujorkas) bei pianistai, VDU Muzikos akademijos studentai (prof. A. Paley kl.), Vardan Geodakyan ir Arthur Grugoryan.
