Baltijos ir Šiaurės šalių muzikos festivalis | Baltic and Nordic Music Festival – 2024
–
- Klasikinė muzika ir džiazas
- M.K.Čiurlionis, E.Grieg, jų amžininkai ir sekėjai
- Folkloras ir jo interpretacijos
- Lietuvos diaspora, dialogai apie meno ir kultūros procesus pasaulyje
„Baltijos ir Šiaurės šalių muzikos festivalis“ atveria langą bendradarbiavimui su Baltijos ir Skandinavijos šalimis ir jų muzika. Festivalio idėja kilo iš E. Griego ir M. K. Čiurlionio muzikos festivalio, kurio sumanytojas ir vykdytojas 25 metus buvo Kauno valstybinė filharmonija.
Kompozitorių M.K. Čiurlionio ir E. Griego muzikos festivalis pirmą kartą buvo surengtas 1998 m. Kauno filharmonijos ir Hordalando (Norvegija) kultūros skyriaus vadovų iniciatyva. Per daugiau kaip du dešimtmečius pažintis dviejų tautų iškiliausių menininkų kūryba atvedė į vaisingus kultūrinius mainus tarp Norvegijos ir Lietuvos. Festivalio programą papildė šiuolaikinių autorių kūriniai, reprezentuojantys ir abiejų šalių nūdienos muzikinę kultūrą, kurią įprasmino Lietuvos ir Norvegijos kolektyvai, solistai, ansambliai.
Ir toliau išlieka svarbi bičiulystė su Kauno valstybine filharmonija tęsiant M.K.Čiurlionio ir E.Griego kūrybos sklaidą ir plečiant horizontus dabarties muzikos ir meno kūrėjams, scenos meno muzikams bei kolektyvams Baltijos ir Šiaurės šalių kryptimis. „Baltijos ir Šiaurės šalių muzikos festivalis“ 2024 metų spalį klausytojus pakvies į tris programas. Koncertų preambolėje – diskusijų platforma „Vector“ festivalio dalyvius pakalbinsime apie baltiškus bei šiaurietiškus kultūrinius kontekstus, įžvalgas ir kūrybinius patyrimus.
Festivalį rengia VšĮ „Akantas“
Festivalį finansuoja Kauno miesto savivaldybė
Festivalio partneris ir bendrarengėjas – Kauno valstybinė filharmonija
***
Kauno valstybinė filharmonija
Spalio 9, 18:00
Antonello Timpani (Italija) – cl
Povilas Syrrist-Gelgota (Norvegija) – vla, voc
Šviesė Čepliauskaitė (Lietuva) – p
Koncerto raktažodžiai – lietuvių ir norvegų liaudies dainos, psalmės, kurios bus pagrindiniai programos rifai, o aplink juos rikiuosis M.K.Čiurlionio, E. Griego, P. Syrrist-Gelgotos, V. Neugasimovo ir kt. autorių gaidos. Dainuojantis, grojantis altu, kuriantis savo kompozicijas Povilas Syrrist-Gelgota visada ieško prasmingų tapatybės kontekstų. „Dirbu tarptautinėje aplinkoje – mano kolegos ir draugai yra iš 20 pasaulio šalių“ – taip savo aplinką pristato Povilas Syrrist-Gelgota, dažnai muzikiniuose projektuose pasirodantis ir su žmona, violončelininke Toril Syrrist. Gausiai koncertuojančios Lietuvoje ir užsienyje šopenistės Šviesės Čepliauskaitės repertuare ne tik jos mylima romantinės epochos muzikinė literatūra, bet ji dažnai tampa naujų lietuvių autorių kompozitorių kūrinių fortepijonui krikštamote. Būdamas daugelio tarptautinių konkursų laureatas ir žiūri narys, italų klarnetininkas ir kompozitorius Antonello Timpani didelį dėmesį skiria šiuolaikinei muzikai, yra nenuilstantis klarneto muzikos kūrinių puoselėtojas profesionalų ir mėgėgų kolektyvų tarpe. Baltišką ir vikingų dvasią perteiks Lietuvoje, Italijoje ir Norvegijoje gyvenantys muzikai, kurio paskutiniai potėpiai bus atlikti kelios dienos prieš koncertą.
Koncerto programoje – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Edvardo Griego, Povilo Syrrist–Gelgotos, Vitalijaus Neugasimovo, Kjello Marcusseno, Raimundo Martinkėno ir kt. autorių, liaudies dainų, giesmių aranžuotės.
