Ilgametės Violetos Kauno scenoje mokinė, pratęsė šimtametę „Traviatos“ tradiciją Kauno muzikiniame teatre
Kaune 1920-ųjų gruodžio 31-ąją nuskambėjusi Giuseppe’s Verdi opera „Traviata” tapo profesionalaus lietuvių operos teatro pirmuoju spektakliu ir lietuvių profesionalios operos pradžia. Pristatydami naujas šio veikalo versijas šalies teatrai švenčia Lietuvos profesionaliosios operos 100-metį, dėl pandemijos pažymimą tik šiemet. Į naują „Traviatos” pastatymą pakvietė Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT), o paskutinėmis metų dienomis nepaprasta Violetos ir Alfredo meilės istorija atgijo Kauno valstybiniame muzikiniame teatre.
Kaune 1920-ųjų gruodžio 31-ąją nuskambėjusi G. Verdi opera „Traviata“ tapo profesionalaus lietuvių operos teatro pirmuoju spektakliu ir lietuvių profesionalios operos pradžia.
Minint Lietuvos profesionaliosios operos 100-metį, naujas spektaklio „Traviata“ pastatymas pratęsia amžių trunkančią šios legendinės operos gyvavimo Kauno scenoje tradiciją. Opera „Traviata“ Kaune dar buvo statyta 1931, 1952, 1966, 1984, 1999 m.
Kauno valstybinio muzikinio teatro trupė, sugrąžinusi „Traviatą“ į Kauno sceną (1952 m.), ilgus metus puoselėjo nuo pirmojo operos pastatymo 1920 m. užgimusią tradiciją spektaklį rodyti Naujųjų metų išvakarėse. Brindisi neskambėjo tik gūdžiais 1948-1951 metais, kai trumpam Kaunas buvo likęs be „Traviatos“. Tradicija iš dalies nutrūko 1992 m., kai Naujieji metai buvo pasitikti Šventiniu koncertu. Tačiau spektaklis perkeltas į gruodžio 30 d. – buvo išsaugota daugeliui kauniečių melomanų įprasta senųjų metų palydėjimo šventė skambant „nacionaline“ tapusiai „Traviatai“.
Spektaklio statytojai:
Muzikinis vadovas ir dirigentas Ričardas Šumila
Režisierė ir choreografė Anželika Cholina
Scenografas Marijus Jacovskis
Kostiumų ir grimo dailininkė Olga Filatova Kontrimienė
Šviesos dailininkas Audrius Jankauskas
Dirigentas Julius Geniušas
Chormeisterė Rasa Vaitkevičiūtė
„Traviata“ yra embleminis ne tik mūsų kultūros istorijos faktas, bet ir pasaulio kultūros istorijoje. Lietuvoje ši opera buvo rodoma Naujųjų metų vakarą iš pradžių Kaune, vėliau daug metų Vilniuje. Tai tikrai įdomi tradicija, džiaugiuosi, kad ji atgaivinta. Greitai sukaks 101 metai nuo pirmojo šios operos pastatymo Kaune, tačiau iš tikrųjų galėtume minėti ir 150-ąsias metines, nes jau 1872 m. Vilniuje „Traviata” buvo pastatyta gastroliuojančios trupės.
XIX a. italų opera yra svarbus pasaulio kultūros mazgas, kaip ir barokas architektūroje ar impresionizmas dailėje. Operos istorijoje XIX a. yra labai svarbus periodas. „Traviata” ir paties G.Verdi kūryboje yra viena populiariausių operų, pasižyminti visų pirma plačiu emocijų spektru. Joje daug dramatinės ekspresijos, ji turi ypatingą logiką ir, be abejonės, suteikia žiūrovui nemažą katarsį. Įdomus jos feministinis bruožas. „Traviatoje” pavaizduota moteris yra patriarchalinės visuomenės auka, o drauge – stipri moteris, nors viskas baigiasi tragiškai.
Kaune pastatytos pirmosios operos istorija – legendinė, joje daug įdomių, šiltų detalių. Kodėl buvo pasirinkta „Traviata”? Nes tuo metu buvo lengviausia rasti lietuvių solistų būtent šiai operai. Pasakojama, kad pirmajame operos „Traviata” pastatyme nebuvo kostiumų: vyrai atėjo su savo išeiginiais kostiumais, moterys – su savo išeiginėmis suknelėmis, o pagrindinio vaidmens atlikėja Adelė Galaunienė – netgi su savo patalyne, kad būtų kur mirti scenoje. Tą patalynę kiekvieną vakarą ji išsinešdavo namo, kad nepavogtų. Muzikantai pirmajam pastatymui buvo renkami net iš kavinių ir restoranų. Stigo baletmeisterio – juo tapo dainininkas Kipras Petrauskas, šiek tiek mokėjęs to amato. „Traviata” buvo rodoma lietuvių kalba, vertimo autoriai – poetai Faustas Kirša ir Kazys Binkis.
Naujajame operos „Traviata“ pastatyme pagrindiniame Violetos vaidmenyje debiutavo VDU Muzikos akademijos alumnė, tarptautinių konkursų laureatė Gabrielė Bukinė, kuri, reikia tikėtis, deramai ir garbingai perėmė Violetos vaidmens estafetę iš savo profesorės, kuri daugiau kaip 120 kartų įvairių teatrų scenose atliko šį vaidmenį. Tokio Alfredo, kaip Egidijus Bavikinas galėtų pavydėti kiekviena solistė.
Violeta Valeri – Gabrielė Bukinė (prof. S. Martinaitytės kl. VDU Muzikos akademijos asistentė)
Alfredas Žermonas – Egidijus Bavikinas (prof. S. Martinaitytės kl. VDU Muzikos akademijos docentas).
Žoržas Žermonas – Andrius Apšega (VDU MA alumnis, prof. S. Martinaitytės kl.).
Flora Bervua – Gabrielė Kuzmickaitė (prof. S. Martinaitytės kl., VDU Muzikos akademijos asistentė), Iveta Kalkauskaitė (VDU MA alumnė, doc. B. Sodaitytės kl.), , Kristina Siurbytė (VDU MA alumnė, prof. S. Martinaitytės kl.)
Anina – Kristina Siurbytė (VDU MA alumnė, prof. S. Martinaitytės kl.), Ieva Vaznelytė (VDU MA alumnė, prof. S. Martinaitytės kl.)
Daktaras Grenvilis – Giedrius Prunskus (VDU Muzikos akademijos docentas)
Gastonas Letorjė – Žanas Voronovas (VDU MA alumnis), Mindaugas Zimkus (VDU Muzikos akademijos docentas)
Baronas Diufolis – Andrius Apšega (VDU MA alumnis, prof. S. Martinaitytės kl.)
Markizas D‘obinji – Žygimantas Galinis, Joris Rubinovas
Džiuzepė – Evaldas Kondrackis (VDU MA alumnis prof. T. Ladigos kl.), Martynas Stankevičius (doc. D. Vėbros kl.)
Komisionierius – Ričardas Karalevičius (VDU MA alumnis, prof. S. Martinaitytės kl.)
Mirtis – Rokas Spalinskas, Gintaras Visockis
