Interviu su doc. Zita Bružaite
 |
Kaip Jūs vertinate dabartinę šiuolaikinę akademinę muziką Lietuvoje? Šiuolaikinę akademinę muziką Lietuvoje vertinu gerai ir pozityviai. Anksčiau, tai yra prieš kokią 15 – 20 metų, akademinė šiuolaikinė muzika, tarsi, turėjo labai apibrėžtas savo teritorijas, pavyzdžiui, šiuolaikinės muzikos festivalis: „Gaida“ – Vilniuje, ,,Iš arti“ – Kaune, ,,Druskomanija“ – Druskininkuose, „Jauna muzika“ – Vilniuje, „Marių klavyrai“ – Klaipėdoje, toje terpėje ir toje teritorijoje ta muzika daugiausiai ir skambėdavo. Jeigu dabar Jūs patektumėte į koncertinių įstaigų sezonus, įsigilintumėte į filharmonijų programas, muzikinių teatrų repertuarus pamatytumėte, kad šiuolaikinės akademinės muzikos apstu visur, visuose festivaliuose, imkite, pavyzdžiui, Pažaislio, Vilniaus, Tytuvėnų festivalius – labai dažnai užsakomi netgi specialūs nauji kūriniai. Lietuvos šiuolaikinė akademinė muzika šiai dienai, lyginant nuo nepriklausomybės, yra ir paaugusi, ir jos teritorijos išsiplėtusios. Kokią vietą, Jūsų nuomone, Lietuvoje užima šiuolaikinės akademinės muzikos atlikimas? Vėlgi, išeinant iš pirmo klausimo, tai aš pasakyčiau, kad ta vieta yra didesnė, jeigu mes lyginimo parametru pasiimtumėme 10 – 20 metų laikotarpį. Dabar koncertų ir festivalių programose šiuolaikinė muzika užima solidesnę vietą nei anksčiau. Be to, užaugusi jaunųjų atlikėjų karta šiuolaikinių kompozitorių kūrinius vis dažniau įtraukia į savo atliekamą repertuarą, koncertų programas. |
|
Kokias šiuolaikinės akademinės muzikos atlikimo tendencijas matote Lietuvos muzikinėje terpėje? Ryškia dabartinės šiuolaikinės muzikos tendencija Lietuvoje laikyčiau norą giliau studijuoti šiuolaikinės muzikos technikos išpildymą, konvencinius muzikos užrašymo ženklus. Ar matomas skirtumas tarp šiuolaikinę akademinę muziką grojančių atlikėjų, kurie yra specializavęsi šiuolaikinės akademinės muzikos atlikime, ir tų, kurie ją groja pagal įgytą klasikinį muzikinį išsilavinimą? Jeigu taip, tai kaip apibūdintumėte tuos skirtumus? Aišku, jog matosi skirtumas tarp atlikėjo, grojančio šiuolaikinę muziką, kuris yra specializavęsis šiuolaikinės muzikos atlikime ir tarp to atlikėjo, kuris yra įgijęs klasikinį muzikinį išsilavinimą. Studijavęs šiuolaikinės muzikos atlikimą, atlikėjas ją groja labai organiškai, suvokia formą, techniką. Muzikos turinį perteikdamas savitai, individualiai ir raiškiai. Tuo tarpu atlikėjui, kuriam labai retai pasitaiko atlikti šiuolaikinę muziką ir jisai gyvena klasikinės muzikos kūriniuose nevisada tas organiškas ryšys yra ir tas labai girdisi. Ar Lietuvos studentai studijų metu įgauna pakankamas interpretacines žinias, reikalingas atlikti šiuolaikinę akademinę muziką? Aš, kaip kuriantis žmogus, iš teorinio nuotolio galėčiau pasakyti, kad studentai studijų metu įgauna nepakankamas interpretacines žinias, ne dėl kažkokių blogų ar gerų intencijų, bet dėl to, kad į studijų programas, mano turimomis žiniomis, atlikėjams nėra įtrauktas šiuolaikinės muzikos kursas / modulis. Kaip galėtumėte nusakyti dabartinę šiuolaikinę akademinę muziką grojančių ansamblių situaciją Lietuvoje? Ar matote tokių ansamblių kūrimosi būtinybę? Jeigu taip, galite pasakyti kodėl? Matot, muzikanto profesija yra tiek gera, kad atlikėjams šiandien galima laisvai junktis į įvairiausius darinius ir jie tą daro: klasikinėje, šiuolaikinėje, džiazo muzikoje. Formuojasi naujos tembrinės kokybės ansambliai: ,,Synaesthesis“, naujų idėjų kamerinis orkestras ,,Niko“, styginių kvartetas ,,Chordos“. Atsiranda tokių netikėtų sudėčių ansamblių, kaip smuikas klarnetas, arba klarnetas ir violončelė ir fortepijonas. Šiuolaikinės muzikos ansamblių būtinybė yra tokia, kad jie inicijuoja labai daug naujų lietuviškų kūrinių, bendradarbiauja su užsienio kompozitoriais ir turtina Lietuvos muzikinę kultūrą. Ar pakankamai dėmesio skiriama Lietuvoje šių ansamblių gyvavimui? Manyčiau, kad ne. Pirmiausia ateina tie jauni žmonės idealistai, kurie nori kažką tai padaryti, o paskui sėkmės dalykas, kad tam tikrą tarpą jie gyvuoja ir jų dėka atsiranda nauji kūriniai, jų naujos interpretacijos skamba koncertuose, festivaliuose. Atsiranda muzikinė vadyba. Dėka darbinių resursų jie numato, turbūt, ir kažkokias finansines įplaukas, kas būtų bent minimalus atlygis už šitą idealizmą. Kaip įvertintumėte šiuolaikinę akademinę muziką grojančių ansamblių perspektyvą Lietuvoje ir užsienyje? Nei gerai nei blogai, pirmiausia, Lietuvos rinka yra labai maža. Mes turime nacionalinę Vilniaus filharmoniją, Kauno valstybinę filharmoniją bei Klaipėdos koncertų salę. Na, įsivaizduokime, jeigu ansamblio sudėtis yra didėlė, ir jų atliekamiems kūriniams reikalinga speciali akustika, tai Lietuvoje atitinkamai tokiai muzikai surasti tam tikras sales yra misija neįmanoma. Tuo tarp užsienyje, parengus įdomias šiuolaikinės muzikos programas, rinka yra didesnė. Aktyviai dirbama su vadyba, t.y. su kontaktais, reklama, muzikai atlikti tinkamomis erdvėmis, bendradarbiaujama su festivaliais. Ar ansambliai, grojantys šiuolaikinę akademinę muziką, gali būti laikomi svarbiu instrumentu šios muzikos sklaidai Lietuvoje vystyti? Taip, tikrai, taip. Kas gi kitas, jeigu ne šie ansambliai, kurie tą muziką reprezentuoją ir į ją daugiausiai gilinasi. Kokią reikšmę Jūsų kūrybinei veiklai turi šiuolaikinės akademinės instrumentinės muzikos ansamblių gyvavimas? Jų sudėtis bei profesionalumas? Tai nuo ansamblio sudėties ir jų profesionalumo priklauso būsimo kūrinio kokybė, interpretacija. Šie ansambliai judina ir budina visus autorius aplink save, skatindami vystytis nacionalinės muzikos platformai, kuri vėliau išteka į pasaulį. Ansambliai, atliekantys lietuvių kompozitorių kūrinius formuoja muzikinę kultūrą, publikos muzikinį skonį. Kompozitorę kalbino Klaudija Gurskytė |
|
