Kauno Valstybinio muzikinio teatro F. Lehar‘o operetės „Grafas Liuksemburgas“ premjerose VDU Muzikos akademijos studentai, alumnai ir dėstytojai
2024 kovo 01-03 d. Kauno valstybiniame muzikiniame teatre buvo rodomi F. Lehar‘o operetės „Grafas Liuksemburgas“ premjeriniai spektakliai. Publika galėjo stebėti ir vertinti trys šio spektaklio sudėtis. Atlikėjų tarpe itin gausus VDU Muzikos akademijos studentų, alumnių ir dėstytojų būrys.
Pagrindiniai veikėjai:
Grafas Rene fon Liuksemburgas:
Andrius Apšega (VDU MA alumnas, prof. S. Martinaitytės kl.)
Raimundas Baranauskas
Ramūnas Urbietis
Andželė Didjė:
Marija Arutiunova (VDU MA alumnė, doc. B. Sodaitytės kl.)
Gabrielė Bukinė (VDU MA alumnė, prof. S. Martinaitytės kl., VDU MA asistentė)
Ieva Goleckytė (VDU MA alumnė, prof. S. Martinaitytės kl.)
Armandas Brisaras:
Martynas Beinaris (VDU MA alumnis, prof. V. Prudnikovo kl.)
Vygantas Bemovas
Nerijus Noreika
Žiuljetė Vermont:
Iveta kalkauskaitė (VDU MA alumnė, doc. B. Sodaitytės kl.)
Ingrida Kažemėkaitė (VDU MA alumnė, doc. S. Garbatavičiūtės kl.)
Viktorija Zeilikovičiūtė (VDU MA alumnė, doc. B. Sodaitytės kl.)
Kunigaikštis Bazilis Bazilovičius:
Gediminas Maciulevičius (VDU MA lektorius)
Giedrius Prunskus (VDU MA docentas)
Gali būti, kad šiame spektaklyje gimė nauja tikrų operetės primarijų pora. Tai – Gabrielė Bukinė ir Andrius Apšega, išsiskyrę iš visų solistų savo puikia vokaline technika, gera scenine išvaizda, aristokratiškumu dvelkiančia elgsena ir natūralia vaidyba.
Muzikologė Alina Ramanauskienė socialiniuose tinkluose pateikė savo įžvalgas apie spektaklį:
„Kartu su pirmomis pavasario dienomis Kauno valstybiniame muzikiniame teatre buvo parodyta ilgai laukta operetė – šįsyk Franco Leharo ” Grafas Liuksemburgas”.
Spektaklyje šmėžavo margi personažai iš praėjusio amžiaus pradžios Paryžiaus: grafai, grafienės, kunigaikščiai ir kunigaikštienės, linksmi bohemos atstovai, miestelėnai ir gudrūs savivaldos klerkai.
Kovo 1-ąją įvyko šios operetės premjera, o kovo 2-ąją spektaklyje kurį, beje, ir teko matyti, žibėjo jaunų Muzikinio teatro talentų balsai, aktorinė meistrystė, akrobatiniai šokiai.
Matytame spektaklyje pagrindinius vaidmenis kūrė Andrius Apšega (grafas Renė fon Liuksemburgas) ir mūsų sopranų pažiba Gabrielė Bukinė (dainininkė Andželė Didjė). Abiem dainininkams balsais, o ir vaidyba įtikinamai pasisekė raiškiai atspindėti XX a. pradžios Paryžiaus atmosferą, kuri nežiūrint ekonominės krizės ir kitų negandų pasižymėjo lengvumu, nerimastingumu, siautuliu, o retsykiais ir nostalgiškais sentimentais praeičiai.
Ypač žavinga buvo Gabrielės Bukinės Andželė – tikra art decco laikų primadona, geidžiamiausia scenos pažiba, lengva it plaštakė, elegantiška, o dar ir puikiai, laisvai, stabiliai dainuojanti! Įsimintiną Andželės paveikslą jaunai, bet jau svariai tituluotai solistei padėjo kurti dailininkės Kotrynos Daujotaitės sukurtos suknios: stilingos, prašmatnios, pabrėžiančios retro laikų prabangą.
Andrius Apšega pagrindinį lengvabūdžio švaistūno grafo ir gabaus, bet nepripažinto dailininko Renė fon Liuksemburgo paveikslą tapė minkštais, aksominiais potėpiais, solisto baritonas niekur neforsavo, o kantilenines temas dainavo, regis, be ypatingų pastangų.
Pagirtina ir antroji pora – Viktorija Zeilikovičiūtė (Žiuljetė Vermont, Andželės draugė) bei Vygantas Bemovas (Armandas Brisaras). Operetės I veiksme galima buvo justi šios poros šiokį tokį sceninį susikaustymą, neužtikrintumą, tačiau II – ajame abu solistai atsiskleidė itin ryškiai: ne tik įtaigiai dainavo, bet ir natūraliai, plastiškai, grakščiai vaidino, akrobatiškai šoko. Abu artistai scenoje žengia pirmuosius žingsnius, bet jau dabar juos galima vadinti tais scenos grynuoliais, kurie brėš Kauno muzikinio teatro gaires ateityje.
Publiką žavėjo seno intriganto kunigaikščio Bazilio Bazilovičiaus vaidmens atlikėjаs – Giedrius Prunskus. Solistas laisvai jaučiasi scenoje, savo personažą kuria pabrėžtinai komiškai, ryškiai netgi šaržuotai. Mano nuomone šaržo galėjo būti ir mažiau – visgi Bazilis, nors senas ir kvailokas, yra diduomenės , o ne plebėjų sluoksnio atstovas.
Žvilgsnį į Leharo nepretenzingą muziką perteikė režisierius Kęstutis Jakštas, operetės, beje, sukurtos 1909-aisiais per tris savaites! muzikiniam veiksmui vadovavo maestro Virgilijus Visockis. Dirigentas parengė net tris pagrindinių veikėjų sudėtis, o jo diriguojamoji uvertiūra pasižymėjo efektingai ryškintais solinių instrumentų intarpais. Įtikino dirigento pasirinkti tempai, jautrus dėmesys dainuojantiems, galantiškas mostas.
Ypač akį džiugino puikūs baleto intarpai ( choreografas Dainius Bervingis), o choro artistai šįsyk kūrė gausybę mažučių personažų (chormeisterė – Rasa Vaitkevičiūtė).
„Mūsų užduotis- padėti žiūrovui užsimiršti ir atitolinti jį nuo visų supančių negandų. Laikmetis pasaulyje sudėtingas ir negailestingas, esame apsupti neigiamos informacijos. Todėl norėjosi, kad žiūrovai ateitų į teatrą pasidžiaugti ir paliktų visas blogas naujienas už durų. Scenoje vyktų naivūs, linksmi dalykai ir nei akimirkai neapimtų noras galvoti apie kažką kitą, o išgalvotas pasaulis bent trumpam leistų pabėgti nuo slogių minčių” – dar prieš premjerą tikino režisierius Kęstutis Jakštas.
Lūkesčiai, regis, pasitvirtino su kaupu.“
Martyno Aleksos nuotraukos.
