Kipro Mašanausko Roko operos 1972 premjera Kauno Valstybiniame muzikiniame teatre
2022 m. gegužės 14 – 19 dienomis Kauno Valstybiniame muzikiniame teatre vyko Kipro Mašanausko roko operos 1972 Romui Kalantai atminti. Šis spektaklis yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ progamos dalis. Roko opera „1972“ yra meno kūrinys, kurio veikėjus ir situacijas inspiravo to laiko asmenybės ir įvykiai, bet jie nebūtinai atitinka tikrovę.
1972 m. gegužės 14 d. Kauno miesto sodelyje devyniolikmetis Romas Kalanta, protestuodamas prieš sovietinį režimą, apsipylė benzinu ir užsiliepsnojęs sušuko „Laisvę Lietuvai!“. 2022-aisiais, minint šio reikšmingo įvykio penkiasdešimtmetį, Kauno valstybinis muzikinis teatras pristatė naujo kūrinio – roko operos „1972“ apie Kauno pavasario įvykius – premjerą.
Po Romo Kalantos susideginimo vyko antitarybiniai protestai, minios žmonių susirinko pagerbti Kalantos aukos. Protestų pirmosiose eilėse buvo jaunuoliai, skrupulingai sunumeruoti KGB darytose Kauno pavasario nuotraukose. Dalis šių jaunuolių buvo areštuoti, dauguma iš jų neturėjo dvidešimt metų, dešimt iš jų buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Šie žmonės priklausė 7-ojo dešimtmečio neformaliam Kauno jaunimui, reiškusiam nepritarimą tarybinės santvarkos priespaudai. Jų veikloje ir pomėgiuose būta daug kultūrinių hipiškumo apraiškų – ilgi plaukai, spalvingi drabužiai bei aksesuarai, ant peties nešiojami garsiai grojantys radijo imtuvai ir meilė alternatyviam rokui.
Jie dažnai atsidurdavo visuomenės paraštėse, kritikuojami, patirdami psichologinį ar fizinį teisėsaugos smurtą, neturėdami galimybės įgyti išsilavinimo, dirbdami nekvalifikuotus darbus. Tai integravosi į jų tapatybę – neišsilavinę, bet apsiskaitę, ne muzikantai, bet grojantys, ne poetai, bet rašantys – būdas būti jei ne prieš sistemą, tai bent anapus jos. Laisvė jiems visų pirma reiškė laisvę išreikšti save, tačiau sistema tokios saviraiškos nepripažino ir stengėsi ją užgniaužti, tad jų laisvės kova tapo bandymu išlikti savimi.
Šie jaunuoliai tapo centrine spektaklio ašimi. Kūrybinė komanda siekė parodyti, kaip sovietinė santvarka naikino jausmų, minčių, žodžio ir elgsenos laisvę, o šie jauni žmonės ir jų nevaržomo gyvenimo troškimas, galbūt baimės stoka ar pernelyg didelis troškulys, budino laisvės idėjas. Būdami nepakankamai tobuli, bet pakankamai ryškūs ir drąsūs, vedini idealizmo jie tapo ne tik kalbantys bet ir veikiantys. Romo Kalantos asmenybė roko operoje užima simbolinę vietą. Tylus, gal net kažkiek depresyvus herojus, stebintis aplinką, sugeriantis į save to laiko nuotaikas, pasiryžta susideginimui, kuris paskatina kitus taikiais protestais sukilti prieš tarybų valdžią.
Romas Kalanta – VDU Muzikos akademijos alumnas Martynas Beinaris (prof. V. Prudnikovo kl,)
Operos kūrėjai ir statytojai:
Siužetas – Goda Simonaitytė
Dainų tekstai – Arnas Ališauskas
Orkestruotė – Jievaras Jasinskis
Muzikinis vadovas ir dirigentas Jonas Janulevičius
Režisierius Kęstutis Stasys Jakštas
Asistuojanti režisierė Viktorija Streiča
Scenografas Gintaras Makarevičius
Kostiumų ir grimo dailininkė Julija Skuratova
Šviesos dailininkas Audrius Jankauskas
Vizualizacija Gediminas Lapė
Choreografė Stefanija Nosovaitė
Chormeisterė Rasa Vaitkevičiūtė
Dirigento asistentas Mantas Jančiauskas
Roko opera „1972“ yra meninė to laikmečio išraiška, alsuojanti protesto dvasia ir jaunatviška energija bei unikalus muzikinis eksperimentas, apjungiantis dokumentiką ir fikciją, skambant šiuolaikiškai interpretuotai psichodelinio roko klasikai.
Operos atlikėjai:
Romas – Martynas Beinaris, Mantas Jankavičius
Kaladė – Rokas Laureckis, Jeronimas Milius
Kudla – Egidijus Bavikinas, Vygantas Bemovas, Gytis Murauskas
Zosė-Sofija – Gabrielė Bielskytė, Dileta Meškaitė
Lina – Marija Arutiunova, Akvilė Garbenčiūtė
Karmela – Iveta Kalkauskaitė, Karina Krysko
Radistas – Gintaras Petraška, Martynas Stankevičius
Mokytoja – Kristina Siurbytė, Rūta Zaikauskaitė,
KGB Tardytojas, pulkininkas – Raimondas Baranauskas, Jonas Lamauskas
Spekuliantas – Faustas Januška, Evaldas Kondrackis
Šeimininkas – Gediminas Maciulevičius, Žanas Voronovas
Žydas Traubas – Giedrius Prunskus, Žygimantas Galinis
Laisvė – Gabrielė Bukinė, Ingrida Kažemėkaitė
Milicininkai/ tardytojų padėjėjai/KGB parankiniai –
Kęstutis Alčauskis, Kazimieras Ivanovas, Gintaras Petraška, Modestas Sireikis
Repeticija. Visos nuotraukos D. Rimeikio.
Roko opera „1972“ atskleidžia to laiko dvasią daug tiksliau nei kai kurie kino filmai – LRyto straipsnyje rašė Justina Paltanavičiūtė.
Iš pažiūros, muzika ir politika neturi nieko bendra. Tačiau pažvelgus giliau, muzikos ir politikos sąsajų esti visai nemažai. Kai prieš penkis dešimtmečius devyniolikmetis Romas Kalanta apsipylė benzinu ir užsiliepsnojęs sušuko „Laisvę Lietuvai!“, po jo laidotuvių vykusiuose antisovietiniuose protestuose minia skandavo „Laisvę Lietuvai!“ ir „Laisvę hipiams!“.
Iš Vakarų nelegaliai sklidusi roko muzika tapo svarbia 8-ojo dešimtmečio jaunimo saviraiškos laisvės ir pasipriešinimo sovietiniam režimui forma. Lietuvišką jaunimą ypač sudomino kontraversiškai vertinta Andrew Lloydo Webberio roko opera „Jesus Christ Superstar“, kuri lietuvišką sceną, nors ir kiek improvizuotą bei nelegalią, pasiekė anksčiau nei kitose Europos šalyse. Nors šiandien Lietuvos teatro scenos neriboja sovietinė cenzūra, roko operos žanras joje užima ypatingą vietą, nes dažnam žiūrovui vis dar primena apie 8-ajame dešimtmetyje vyravusią laisvės troškimo ir maišto dvasią. Ne itin jauki, bet nostalgiška 1972-ųjų atmosfera ir joje besivystę įvykiai tapo inspiracija kompozitoriui Kiprui Mašanauskui ir libreto autoriams Godai Simonaitytei bei Arnui Ališauskui, kurių roko operos „1972“ premjera įvyks simboliškoje vietoje simbolišku laiku – gegužės 14-ąją, Kauno miesto sode įsikūrusiame Kauno valstybiniame muzikiniame teatre. .
Spektaklio režisierius Kęstutis Jakštas ir dramaturgė Goda Simonaitytė kūrybiniame procese žinių ir inspiracijų sėmėsi iš įvairios dokumentinės 8-ojo dešimtmečio medžiagos. Dalindamiesi įspūdžiais, kūrėjai sako, jog žiūrovas roko operoje „1972“ išvys ne tik niūrias kovas už nepriklausomybę menančius atributus, bet ir atpažins džiaugsmingus paaugliško gyvenimo momentus. „Ši istorija yra apie tuometinio jaunimo chebrą – apie hipius ir bitlininkus, kurių elgsena bei išvaizda tuometiniame kontekste buvo laisva ir iššaukianti, tad sovietų valdžios buvo interpretuojama kaip antitarybinė veikla“, – pasakojo libreto bendraautorė G. Simonaitytė. Pasak jos, tokie žmonės buvo atsvara sovietinės valdžios draudimams.
Romas Kalanta buvo teisus, kai tikėjo, kad Lietuva bus laisva ir dėl to aukojosi. Roko operos kūrėjai nesistengė kurti herojiško Romo Kalantos paveikslo – čia jis vaizduojamas kaip melancholiškas devyniolikmetis, kurio veiksmai išjudino visuomenę ir inspiravo vėlesnius politinius įvykius. Centrine istorijos ašimi buvo pasirinkta mažiau žinoma, tačiau kovose už laisvę ne mažiau svarbi Vytauto Kaladės asmenybė. Šį vaidmenį kuriantis Jeronimas Milius pasakojo, jog scenoje persikūnyti į atitikmenis realybėje turinčius personažus yra įdomu, tačiau informacijos apie juos nėra išlikę daug, tad laisvės interpretacijai tikrai lieka. „Dokumentiškai atkurti šių personažų mes nelabai galime, tad leidžiame sau juos interpretuoti savaip, norime parodyti jų žmogiškąsias puses. Vytautas Kaladė 1972-aisiais buvo jaunas žmogus, kuris linksminosi, svajojo, kūrė. Man, kaip atlikėjui, svarbu perteikti, kaip jis tai galėjo daryti 8-ojo dešimtmečio kontekste“, – sakė J. Milius. Anot atlikėjo, roko operoje atvaizduojami įvykiai žiūrovui pateikiami kaip Vytauto Kaladės prisiminimai, tad jam teko ypatinga užduotis – tapti ir istorijos pasakotoju, ir jos dalyviu.
Kudla – Gytis Murauskas, VDU Muzikos akademijos 2M Magistras (prof. S. Martinaitytės kl.)
Kaladė – Jeronimas Milius
Roko opera „1972“ yra meno kūrinys, kurio nereikėtų vertinti kaip dokumentikos. Vis tik libreto bendraautorė G. Simonaitytė sako, jog šis kūrinys yra labai stiprus priminimas apie laisvą Lietuvą ir mūsų istoriją. „Tokių priminimų labai reikia, nes kartais sudėtingas situacijas ir žmones pamirštame labai lengvai – priprantame prie geresnio gyvenimo, neįvertiname, kokiu keliu jis buvo pasiektas“, – sako ji. Tad roko opera „1972“ ne tik atkurs Lietuvai svarbius įvykius, tapusius reikšmingu įkvėpimu kovoje už laisvę, bet ir primins, jog net ir mažiausias politiškas žmogaus veiksmas gali atnešti svarbų pokytį.
Pagrindinius vaidmenis kūrė ir VDU Muzikos akademijos studentai, dėstytojai ir alumnai.
Mokytoja Rūta Zaikauskaitė – VDU alumnė (prof. S. Martinaitytės kl.)
Žydas Traubas – VDU Muzikos akademijos docentas Giedrius Prunskus, Romas Kalanta – Mantas Jankavičius.
Zosė-Sofija – VDU Muzikos akademijos alumnė Gabrielė Bielskytė (doc. B. Sodaitytės kl.)
Mokytoja – Kristina Siurbytė, VDU Muzikos akademijos alumnė (prof. S. Martinaitytės kl.)
Šeimininkas – VDU Muzikos akademijos lektorius Gediminas Maciulevičius
Lina – VDU Muzikos akademijos alumnė Marija Arutiunova (doc. B. Sodaitytės kl.)
Kaladė – Jeronimas Milius, Laisvė – VDU Muzikos akademijos prof. S. Martinaitytės asistentė
Kudla – Vygandas Bemovas, VDU Muzikos akademijos studentas (doc. B. Sodaitytės kl.)
Kudla – VDU Muzikos akademijos docentas Egidijus Bavikinas, radistas – VDU Muzikos akademijos 2M studentas Martynas Stankevičius (doc. D. Vėbros kl.); Karmela – VDU Muzikos akademijos alumnė – Iveta Kalkauskaitė (doc. B. Sodaitytės kl.)
Lina – VDU Muzikos akademijos alumnė Akvilė Gerbenčiūtė (doc. S. Garbatavičiūtės kl.)
