Klaipėdos Valstybiniame muzikiniame teatre B.Kutavičiaus operos „Lokys“ premjera
2022 Spalio 7 d. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras susidomėjusią publiką pakvietė į pirmą 36-ojo sezono premjerą – Broniaus Kutavičiaus (1932–2021) operą „Lokys“, skirtą 90-osioms kompozitoriaus gimimo metinėms.
„Lokys“ (2000) – trečioji B.Kutavičiaus opera ir pirmoji, parašyta didžiajai operos scenai. Tai tikras „mistinis trileris“, intriguojantis įtemptu, magijos kupinu siaubo pasakos siužetu, muzikos ekspresija, autentiškų jausmų galia. Opera sukurta Aušros Marijos Sluckaitės-Jurašienės libretu, kuriame autorė interpretuoja Prospero Mérimée novelėje „Lokis“ (1869) atpasakotą kruvinų vestuvių istoriją. Ji nukelia klausytoją į „laukinį kraštą“ – Žemaitijos gūdumą, kur iš kraujomaišos su lokiu gimęs grafas-vilkolakis pasiperša grafaitei, o po vestuvių nakties žmonės ją randa sudraskytą.
XIX a. Žemaitija P. Mérimée kūrinyje vaizduojama kaip egzotiškas kraštas, civilizacijos paribys, pagoniškų burtų ir magijos persmelktas pasaulis. Kompozitorius yra prisipažinęs, kad pats niekuomet nebūtų pasirinkęs šio Lietuvą kaip „barbarų kraštą“ interpretuojančio siužeto, tačiau nuo seno svajojęs parašyti tradicinę operą – tokią, kokios buvo rašomos XIX a. Šią galimybę ir suteikė A.M.Sluckaitės perdirbtas P.Mérimée siužetas, supynęs tradicines operos temas – meilę, mirtį ir likimą.
Pasak operos režisieriaus G. Varno, centrine siužeto ašimi čia tampa tamsioji žmogaus prigimties pusė, jo dvilypumas – žmogus-žvėris, o esminiu klausimu – kiek žmoguje gali būti žvėries ir kiek jis pajėgus išlikti žmogumi. Žmogiškojo gyvuliškumo ir laukinio krašto, kurių simbolis yra meška ar lokys, susidūrimas su civilizacija ir yra pagrindinės šios operos temos, spektaklyje atskleidžiamos tiek konceptualiai, tiek vizualiai – per konfliktą tarp rūmų ir gūdaus miško, tarp civilizuotos tvarkos, kultūros ir pirmapradžio chaoso, natūros, tarp šviesos ir tamsos.“ Režisierius neslepia, kad pastatymas žiūrovus gali nukelti ne tik į tai, kas vyko XIX a., bet ir į šiuo metu vykstantį karą kaimyninėje Ukrainoje. „Kraujasiurbystė ir „lokizmas“ vyksta visiškai šalia, Ukrainoje“, – sako režisierius.
Grafą Šemetą – vilkolakį pirmoje premjeroje atliko ir publiką sužavėjo charizmatiškas operos solistas – Andrius Apšega. Kauno valstybiniame muzikiniame teatre dainuojantis A.Apšega – VDU Muzikos akademijos profesorės Sabinos Martinaitytės alumnis yra daugelio tarptautinių konkursų Lietuvoje, Estijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Italijoje, Ukrainoje, Portugalijoje prizinių vietų laureatas.
Premjerinio spektaklio dalyviai:
Grafas Šemeta – Andrius Apšega
Profesorius – Vladimiras Prudnikovas
Julija – Ieva Barbora Juozapaitytė
Grafo antrininkas – Šarūnas Šapalas
Grafienė – Jovita Vaskevičiūte
Senė- Aurelija Dovydaitienė
Daktaras – Tadas Jakas
Maršalka – Mindaugas Rojus
Pranciškus, Grafo tarnas- Virginijuss Pupšys,
Muzikos vadovas ir dirigentas Martynas Staškus
Režisierius Gintaras Varnas
Scenografas Gintaras Makarevičius
Kostiumų dailininkas Dainius Bendikas
Šviesų dailininkas Vilius Vilutis
Chormeisteris Vladimiras Konstantinovas
Choreografas Mantas Stabačinskas
Opera buvo sukurta ir pastatyta 2000 m. Vilniaus festivalio užsakymu. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje ji rodyta iki 2007-ųjų. Naujasis operos „Lokys“ pastatymas KVMT scenoje skiriamas 90-osioms kompozitoriaus gimimo metinėms.
