Monikos Pleškytės interviu gimtojo miesto laikraščiui
Muzikantų šeimoje užaugusi telšiškė Monika Pleškytė žengia tėvelių pėdomis. Šiuo metu mergina dainavimo specialybės mokosi Vytauto Didžiojo universiteto muzikos akademijoje bei dainuoja trijuose Lietuvos teatruose. Skubėdama iš repeticijos į repeticiją M. Pleškytė jaučiasi labai laiminga, kad pamažu jau gali gyventi teatro solistės gyvenimą.
Aurelija SERVIENĖ – Jūs telšiškė. Priminkite, kokią mokyklą lankėte, kaip atradote muziką, o gal muzika Jus atrado? Kas buvo pirmieji mokytojai?
– Yra sakoma, kad prieš gimdami vaikai, būdami angelais, patys pasirenka savo tėvelius. Matyt, jau būdama ten, aukštai, pasirinkau savo kelią, nes tėveliais pasirinkau muzikus. Taip ir atradau muziką – ji skambėjo nuo pat mažumės. Mama pasakojo, kad pirmiau pradėjau dainuoti, nei kalbėti: įjungdavo magnetofoną ir sau smagiai niūniuodavau. Dažnai mamai pagrojus namie pianinu, iš klausos atkartodavau melodijas. Pirmąją dainavimo mokytoją jau turėjau darželyje – darželio muzikos vadovė Genutė Norkuvienė nuoširdžiai dirbo su manimi ir netgi išbandėme jėgas tuometinėje „Dainų dainelėje“. Ir štai, aš ketverių metų tapau konkurso laureate ir stovėjau Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje, dainavau kartu su simfoniniu orkestru. Vėliau, būdama penkerių, pasakiau mamai, kad eisiu į muzikos mokyklą. Pati išsirinkau instrumentą ir netgi mokytoją. Pamenu, augdama visada būdavau jauniausias vaikas, sesuo Rūta ir visi mano draugai jau ėjo į būrelius, muzikos mokyklas, todėl savo maža galvele sugalvojau, kad ir pati eisiu mokytis groti fortepijonu. Skambinti instrumentu mokiausi dešimt metų pas pianistę Virginiją Kontautienę. Taip pat antroje klasėje režisierė Laimutė Pocevičienė pasikvietė mane į savo vaikų ir jaunimo studiją „Savi“, kurioje prabuvau iki pat mokyklos baigimo. Nuo pat vaikystės mano kelyje buvo daug mokytojų ir specialistų. Tai ir mokytojai Violeta Udelcovienė, Gintaras Vaitkaitis, Zina Šimkuvienė. Visiems iki vieno esu dėkinga, visų jų informacija šitiek metų „sluoksniavosi“ manyje ir iki pat šiandien yra kasdien naudojama. O pagrindinį išsilavinimą įgijau tuometinėje Telšių „Džiugo“ vidurinėje (mokiausi ten iki 8 klasės) ir Telšių Žemaitės gimnazijoje…
Visą interviu skaitykite čia