Ph. Glass „Voyage” premjera… Kolumbo (alumno Andrejaus Apšegos) kelionė prasideda…

2024 spalio 4 d. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pradėjo pirmąjį teatro sezoną naujuose rūmuose, o opera „Voyage“ tapo pirmąja Lietuvoje pastatyta Ph. Glasso opera. Operos statytojai, jauni italų menininkai – Chiara Osella (režisūra), Carlo Massari (režisūra ir choregrafija), Eleonora Peronetti (scenografija) ir Emilia Zagnoli (kostiumai) ir nuolatiniai KVMT spektaklių „įvaizdintojai“ Linartas Urniežis (vaizdo projekcijos) ir Andrius Stasiulis (šviesos). Muzikinis pastatymo vadovas maestro Dante Santiago Anzolini (Argentina – JAV), negalėjęs atsisakyti kvietimo sugrįžti į teatrą, kuriame prieš tris dešimtmečius pastatė uostamiesčio legenda tapusią G. Verdi „Traviatą“. Jį su kompozitoriumi Ph. Glassu sieja ilgametė bičiulystė ir kūrybinis bendradarbiavimas statant jo operas ir diriguojant simfonijas.

Kompozitorius Philipas Glass‘as (g. 1931 m. Baltimorėje, Merilendas, JAV) šiandien pripažįstamas vienu ikoniškiausių, įtakingiausių, komerciškai sėkmingiausių ir produktyviausių pasaulio kompozitorių. Savarankiškos kūrybinės karjeros pradžioje (XX a. 7 deš. Viduryje), Ph. Glass‘as sukūrė savitą, išsyk atpažįstamą stilių, kurį jis pavadino „muzika su kartojamomis struktūromis“, pasižyminčia nuolat kartojant palaipsniui ilginamomis arba trumpinamomis ritmo formulėmis, tonalia harmonija ir statiška dinamika, procesualumu, išraiškos priemonių ekonomija. Šie bruožai, ypač ankstyvuoju, radikaliuoju jo kūrybos laikotarpiu, buvo tapatinami su minimalizmo srove, o Ph. Glass‘as laikomas vienu iš keturių šio avangardinio stiliaus pradininkų. Minimalizmas tapo pokario amerikietiškosios kultūros bendrine kalba, suprantama ir atpažįstama, įgijusia minias gerbėjų ir pasekėjų visame pasaulyje. Tačiau kompozitorius save vadina „klasiku“, o jo itin platus įvairaus žanro kūrinių repertuaras atskleidžia tiesiog „maksimalistinius“ užmojus ir neregėtą produktyvumą, kurį galima palyginti nebent su didžiaisiais baroko genijais.

Kompozitoriaus kūrybiniame bagaže – daugiau kaip trisdešimt operų. Jų tarpe ir kamerinės, kino operos, muzikinio teatro ir kitų žanrų sceniniai kūriniai. Garsiausia ir novatoriškiausia iš jų – pirmoji Ph. Glass‘o su scenografu ir režisieriumi Robertu Wilsonu sukurta opera „Einšteinas paplūdimyje“ (1975–1976), kurios amerikietiškoji premjera „Metropolitan Opera“ teatre Niujorke supurtė tradicinės operos pamatus, apibrėžė naują šio žanro sampratą ir akimirksniu išgarsino jo kūrėjus. 1985 m. teatras užsakė Ph. Glass‘ui sukurti naują operą artėjančiai Amerikos atradimo 500-ųjų metinių sukakčiai pažymėti. Pripažinimo ženklu tapo ir solidus kompozitoriui skirtas honoraras – didžiausias kada nors sumokėtas už naują operą.

Operos „The Voyage“ premjera Metropolitan Opera teatre buvo numatyta 1992 m. spalio 12-ąją dieną. Tai diena, kaip 1492 m. Kristupas Kolumbas išplaukė į vakarus ieškoti naujo kelio į Rytų Aziją po penkių savaičių, t. y. spalio 12-ąją pastebėjo naują žemę. Nepaisant didingos progos, kompozitorius nesiekė dokumentinio tikroviškumo muzikinio teatro scenoje. „Operos teatras yra poezijos arena par excellence – vieta, kur nebūtina laikytis istoriniam tyrimui taikomų taisyklių, o menininkų vaizduotė padeda atrasti visai kitokią tiesą“, – tvirtino meistras.

Amerikos atradimas kompozitoriui tapo tik dingstimi pateikti alegorinį pasakojimą – platesnę refleksiją apie nenumaldomą žmogaus troškimą tyrinėti, pažinti ir atrasti naujus dalykus ne vien geografine, bet ir dvasine ar intelektualine prasme. Dramaturgas David‘as Henry’is Hwang‘as išplėtojo šią alegoriją ir sukūrė itin poetišką, gana abstraktų libretą, kuriame persipina mokslinės fantastikos elementai, istorinės aliuzijos ir groteskiškos šiuolaikinio gyvenimo detalės.

Trijų veiksmų operos su prologu ir epilogu pasakojime nuolat kinta veiksmo laikas ir vieta. Prologe regime Mokslininką, tyrinėjantį tolimiausius visatos kampelius, bet visiškai nevaldantį savo kūno. Jo prototipas – žymusis fizikas ir kosmologas Stephen‘as Hawking‘as. Kolumbas (Andrius Apšega) operoje pasirodo antrame veiksme. Operoje atpasakojamos dvi didžiojo keliautojo kelionės į naująjį pasaulį dienos. Pirma – kai su keliautoju iškilmingai atsisveikina Ispanijos karalienė Izabelė ir jam suteikiami garbingi titulai ir paskutinė – kupina dvejonių savo misija ir košmariškų vizijų. Epiloge Kolumbą, gulintį mirties patale, apima dar slogesnė nuotaika. Jį kankina apmąstymai apie savo gyvenimą ir atgaila, kad jo išprovokuotas Senojo ir Naujojo Pasaulių susidūrimas pareikalavo tiek daug vietinių gyventojų aukų. Operoje jų nesimato, nes susidūrimas su čiabuviais (beždžionžmogiais) įvyksta pirmykščiame pirmo veiksmo pasaulyje, į kurį erdvėlaiviu atvyksta ateivių iš kosmoso įgula, pasprukusi nuo jų gimtąją planetą ryjančios juodosios skylės. Trečias veiksmas nukelia į ateitį – tai mokslinės fantastikos karikatūra su politikų ir aukštų pareigūnų rikiuote ir palydomis prie erdvėlaivio. Žmonija vėl vyksta į naujų pasaulių, naujų gyvybės formų paieškas…

„Kelionė“ – tai alegorija apie ieškojimų dvasią, apie būvį be vietos, kuriame atsiduriame kaskart susidūrus skirtingoms kultūroms. Kas verčia žmones keliauti, ko jie ieško? Veikėjai iš praeities ir ateities randa skirtingus atsakymus, tarp jų ir mokslininkas, keliaujantis po visą visatą sėdėdamas neįgaliojo vežimėlyje. Kristupas Kolumbas įkūnija visus tuos amžinus klajūnus, – Ulisą, Nojų, Skrajojantį olandą, – kurie buvo prakeikti arba pašaukti klajoti, vieniši savo laive, apsėsti idėjos; jo figūra simboliškai apibendrina visus keliautojus – tuos, kuriuos gena troškimas tyrinėti, kelti klausimus.“ Philip Glass, 1992

Nuotraukos Martyno Aleksos

Ph. Glass „Voyage” – 3 veiksmų opera su prologu ir epilogu anglų, ispanų, lotynų kalba. Libretas David‘o Henry‘o Hwang‘o pagal Philip‘o Glass‘o pasakojimą. Pirmasis pastatymas 1992 m. spalio 12 d. „Metropolitan Opera“ teatre Niujorke Amerikos atradimo 500-osioms metinėms pažymėti.

Dirigentė – Adrija Čepaitė

Kolumbas – Andrius Apšega (VDU MA alumnis, prof. S. Martinaitytės ir prof. A. Eitmanavičiūtės kl.)

Izabelė Beata – Ignatavičiūtė

Mokslininkas – Aurimas Raulinavičius

Erdvėlaivio kapitonė – Rita Petrauskaitė

Erdvėlaivio gydytoja – Ernesta Stankutė

Pirmasis kapitono padėjėjas – Tadas Jakas

Antrasis kapitono padėjėjas – Eugenijus Chrebtovas

I Žemės dvynys – Nora Petročenko

II Žemės dvynys – Evert SoosterI

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras