Studento Kristupo Šarūno Šalnos straipsnis „Muzikos ir psichosocialinių intervencijų derinimas siekiant sumažinti nerimą”
Muzikos ir psichosocialinių intervencijų derinimas siekiant sumažinti nerimą
Autorius: Kristupas Šarūnas Šalna
Vytauto Didžiojo universitetas
Įvadas
Nerimas yra viena dažniausių psichikos sveikatos problemų, su kuria susiduria žmonės visame pasaulyje, nepriklausomai nuo amžiaus. Tradicinės gydymo metodikos, tokios kaip vaistai ir psichoterapija, dažnai yra veiksmingos, tačiau jos gali sukelti nepageidaujamą poveikį ir nesuteikti ilgalaikės pagalbos visiems žmonėms. Dėl šių priežasčių vis labiau dėmesys skiriamas alternatyvioms intervencijoms, tokioms kaip muzikos terapija ir psichologinės intervencijos, kurios gali papildyti standartinius gydymo metodus. Šio straipsnio tikslas yra analizuoti esamus tyrimus ir teorinius pagrindimus dėl muzikos terapijos ir psichosocialinių terapijų poveikio nerimo mažinimui, taip pat įvertinti šių metodų derinio efektyvumą.
Literatūros apžvalga
Muzikos terapija
Muzikos terapija yra gydymo metodas, kuris naudoja muziką kaip priemonę psichologiniam ir emociniam gydymui. Pagal įvairias teorines pagrindas, muzika gali teigiamai veikti nuotaiką, mažinti stresą ir skatinti atsipalaidavimą. Muzikos terapijos praktika gali apimti muzikos kūrimą, klausymąsi ar atlikimą, ir gali būti taikoma tiek grupinėse, tiek individualiose sesijose. Tyrimai rodo, kad muzikos terapija gali pagerinti nuotaiką, raminti ir mažinti nerimo simptomus.
Psichosocialinės intervencijos
Psichosocialinės intervencijos apima įvairius metodus, skirtus gerinti socialinius ir psichologinius aspektus, tokius kaip psichoterapija, meno terapija ir fizinio aktyvumo terapija. Šios intervencijos orientuojasi į asmenų socialinę integraciją, emocinę paramą ir psichologinį stiprinimą. Psichosocialinės intervencijos gali būti ypač naudingos mažinant nerimą, nes jos suteikia praktinių strategijų nerimo valdymui, be emocinės paramos.
Muzikos terapijos ir psichosocialinių intervencijų derinimas
Derinant muzikos terapiją su psichosocialinėmis intervencijomis galima sukurti sinergiją, kuri pagerina bendrą gydymo rezultatų kokybę. Muzikos terapija gali papildyti psichosocialines intervencijas, suteikdama papildomą emocinę paramą ir skatindama atsipalaidavimą, o psichosocialinės intervencijos gali pagerinti socialinę integraciją ir psichologinį įgalinimą. Teoriniai pagrindimai rodo, kad toks derinys gali būti veiksmingesnis mažinant nerimo simptomus nei atskiros intervencijos (Bradt & Dileo, 2014).
Literatūros šaltiniai
Muzikos terapija
• Chan, M., Wong, Z. Y., Onishi, H., & Thayala, N. V. (2012). Šis atsitiktinių imčių kontrolinis tyrimas išnagrinėjo muzikos poveikį depresijai vyresnio amžiaus žmonėms ir nustatė, kad muzikos intervencijos reikšmingai sumažino depresijos simptomus, rodydamos muzikos terapijos efektyvumą gerinant emocinę gerovę. Journal of Clinical Nursing, 21(5–6), 776-783. doi:10.1111/jon.2012.007017.x.
• Petrovsky, D., Cacchione, P. Z., & George, M. (2015). Apžvalga, analizuojanti muzikos intervencijų poveikį vyresnio amžiaus žmonėms su lengva demencija. Tyrimai rodo, kad muzikos terapija gali padėti sumažinti nerimo ir depresijos simptomus bei pagerinti gyvenimo kokybę šioje pacientų grupėje. International Psychogeriatrics, 27(10), 1661-1670. doi:10.1017/S1041610215000393.
Psichosocialinės intervencijos
• Rawtaer, I., Mahendran, R., Yu, J., Fam, J., Feng, L., & Kua, E.H. (2015). Šis natūralistinis tyrimas nagrinėja meno, muzikos ir dėmesingumo praktikos derinį vyresnio amžiaus žmonėms su simptomine depresija ir nerimu. Tyrimai rodo, kad šios intervencijos gali būti veiksmingos mažinant depresijos ir nerimo simptomus. Asia Pacific Psychiatry, 7(4), 392-400. doi:10.1111/appy.12201.
Muzikos terapijos ir psichosocialinių intervencijų derinimas
• Frih, B., Mkacher, W., Bouzguenda, A., Jaafar, H., Alkandari, S.A., Ben Salah, Z., Sas, B., Hammami, M., & Frih, A. (2017). Tyrimas parodė, kad muzikos klausymosi ir fizinio aktyvumo derinys teigiamai paveikė fiziologinius ir psichosocialinius rezultatus vyresnio amžiaus pacientams. Libyan Journal of Medicine, 12(1), 1372032. doi:10.1080/19932820.2017.1372032.
• Argstatter, H., Haberbosch, W., & Bolay, H.V. (2006). Tyrimas parodė, kad muzikos stimuliacija gali sumažinti subjektyvų nerimą ir turėti raminantį poveikį pacientams, atliekantiems širdies kateterizaciją. Clinical Research in Cardiology, 95(7), 511-517. doi:10.1007/s00392-006-0425-4.
Diskusija
Esamų tyrimų apžvalga rodo, kad tiek muzikos terapija, tiek psichosocialinės intervencijos gali būti veiksmingos mažinant nerimą. Muzikos terapija yra veiksminga mažinant nerimo simptomus ir teikiant emocinę paramą, o psichosocialinės intervencijos gerina socialinę integraciją ir emocinę paramą. Derinant šiuos požiūrius galima pasiekti sinergiją, kuri gali būti veiksmingesnė nei atskiros intervencijos.
Išvados
Literatūros apžvalga rodo, kad muzikos terapija ir psichosocialinės intervencijos yra veiksmingos mažinant nerimą, o jų derinys gali suteikti papildomos naudos gerinant bendrą gydymo efektyvumą. Šie metodai gali būti naudojami kaip papildomi tradiciniams gydymo metodams, siekiant optimizuoti nerimo valdymą ir gerinti pacientų emocinę gerovę. Reikalingi tolesni tyrimai, kad būtų išsamiau analizuojamas šių metodų derinys ir įvertinami ilgalaikiai rezultatai.
Nuorodos:
