VDU MA studentų bei svečių koncertai Vilniuje ir Kaune
E. Kuzinaitės, U. Barysaitės ir D. Matulevičiūtės koncertai Vilniuje ir Kaune
K. Čiurlionio namuose Vilniuje ir Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos istorijos skyriuje koncertavo VDU Muzikos akademijos fortepijono katedros studentės Emilija Kuzinaitė, Ugnė Barysaitė ir Domantė Matulevičiūtė (lekt. Šviesės Čepliauskaitės fortepijono ir fortepijoninio dueto kl.).ir K. Petrauskų muziejuje birželio 20 d. vykusiame koncerte „Vasaros pasažai“ E. Kuzinaitė skambino kūrinius fortepijonui solo: Franzo Schuberto Ekspromtus (Impromptus) op. 90 Nr. 3 Ges-dur ir Nr. 2 Es –dur bei StasioVainiūno „Mažąją vabzdžių siuitą“ op. 7, sulaukusią entuziastingos publikos reakcijos. U. Barysaitė ir D. Matulevičiūtė atliko kūrinius fortepijonui keturiomis rankomis – klausytojus sužavėjo Claude‘o Debussy „Mažoji siuita (Petite suite)“ bei šiuolaikinio japonų autoriaus Motoki Hirai romantiška pjesė „Skiriama Šopenui (Hommage à Chopin)“ .
Birželio 9 d. M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje vykusiame koncerte „Muzika jungia: LIETUVA – KINIJA“ kartu VDU Muzikos akademijos studentėmis muzikavo ir Lietuvos Edukologijos Universiteto I kurso muzikos pedagogikos magistrantai iš Kinijos (doc. Zitos Grigienės dainavimo kl.): Nan Cai (sopranas), Shixin Ren (tenoras), Qi Liu (tenoras) ir Weixing Ding (tenoras, fortepijonas), atlikę italų, kinų ir lietuvių autorių dainas, puikiai derėjusias su Emilijos, Ugnės ir Domantės skambinamais C. Debussy, F. Schuberto, S. Vainiūno ir M. Hirai kūriniais.
Publikos dėmesį patraukė Francesco Paolo Tosti dainos „Bučinys (‘A Vucchella)“ ir „Serenada (La Serenata)“ bei Salvatore Cardillo „Nedėkinga širdis (Core ‘ngrato). Buvo įdomu susipažinti ir su kinų autorių dainomis – dramatiškomis Ming Yao „Skrendantis erelis (Ying Xiang)“ ir Youdi Huang „Juodas rūkas (Hei Wu)“, tačiau ypatingai klausytojus sujaudino labai išraiškingai atliktos lietuviškos dainos: Aleksandro Kačanausko „Myliu tave“, Juozo Indros harmonizuota lietuvių liaudies daina „Aš bernužis“ ir Algimanto Bražinsko „Tėvyne Lietuva“.
