Vienas pirmųjų VDU Muzikos akademijos alumnų L. Mikalauskas LNOBT scenoje „Hofmano istorijose“ įkūnijo elegantišką blogį
2025 m. balandžio 25–27 dienomis į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro sceną sugrįžo Jacques’o Offenbacho opera „Hofmano istorijos“. Šioje operoje debiutavo vienas pirmųjų VDU Muzikos akademijos alumnų, prof. Sabinos Martinaitytės ir prof. Audronės Eitmanavičiūtės ugdytinis, daugybės tarptautinių konkursų laureatas ir „auksinis“ Lietuvos balsas, populiarusis Liudas Mikalauskas. Dainininkas neslepia, kad atvaizduoti patrauklius blogiečius scenoje jam padėjo pažintys politikos ir verslo pasaulyje.
Viename interviu solistas apibūdina savo personažus, kuriamus šioje operoje: „Hofmano istorijose“ keturis personažus – Lindorfą, Kopelijų, Miraklį ir Dapertuto – vienija bendra blogio, arba velniškumo ašis. Panašios ir visų keturių personažų vokalinės partijos – joms tinka panaši balso spalva. Todėl neskaitę spektaklio programėlės žiūrovai dažniausiai net nesuvokia, kad operoje tai – keturi skirtingi personažai, o ne vienas apibendrintas blogio įsikūnijimas. Dabar svarbiausias klausimas – kaip sukurti gerą blogietį? … sukaupęs daugiau gyvenimo patirties supratau, kad blogis dažniausiai būna patrauklus ir viliojantis, netgi savotiškai simpatiškas. Nes jei blogis nebūtų gražus ir elegantiškas – mes nejaustume tokios didelės pagundos prie jo veržtis, tiesa? Blogis mums imponuoja savo išoriniu grožiu. Todėl ir „Hofmano istorijose“ bandau savo personažų nesubjaurinti, priešingai – stengiuosi parodyti juos patrauklius, o ne atstumiančius. Šioje operoje esu pabrėžtinai elegantiškas. Ir, žinoma, visiems keturiems savo personažams stengiuosi suteikti realios, gyvenimiškos faktūros. Kiekvienas iš jų turi mano paties gyvenime sutiktų ir neblogai pažinotų žmonių bruožų.“
„Kopelijus, kuris ateina pas Spalancanį su dideliu lagaminu, yra pardavėjas. O pardavėjas privalo būti patrauklus, kad sugebėtų sužavėti žmogų tuo daiktu, kurį bando jam prakišti už konkrečią sumą. Lindorfas yra politikas, žiūrintis į visus kitus iš aukšto. … Sunkiau buvo su daktaru Mirakliu, kuris savotiškai tenkinasi tuo, kad jam pavyksta pražudyti žmogų. … Dapertuto, siūlantis deimantą Džuljetai, yra pats mistiškiausias. Galima sakyti, tai – absoliutus blogio įsikūnijimas. Jis turi daug pinigų ir neabejoja, kad už tuos pinigus pasaulyje galima nupirkti viską: ir žmogaus garbę, ir jo įsitikinimus. Blogis mus pasaulyje gundo. Gundo politine valdžia, kaip Lindorfą. Gundo galia kurti stebuklus medicinoje, kaip Miraklį. Gundo azartu užsidirbti daug pinigų, kaip Kopelijų, ir galimybėmis per savo pinigus kitais manipuliuoti, kaip daro Dapertuto“, – apie „Hofmano istorijų“ personažus pasakoja L. Mikalauskas.
